Rašytojas Iainas Maitlandas papasakojo portalui „The Guardian“ apie slegiantį šeimos gyvenimo būdą, prasidėjusį dar 1968 metais.
„Sėdėjome automobilyje prie mano senelių namų Londone. Mano tėvas ir jo meilužė – ant priekinių sėdynių, o aš su motina sėdėjome gale. Užvažiavome pas senelius kažko paimti ar paduoti. Tėvas atsisuko į mane – tuo metu buvau septynerių – ir pasakė: Jeigu seneliai klaustų – Alison yra tavo mokytoja, viešinti pas mus, kol ras tinkamą vietą gyventi.“
Kai ta moteris prieš kelis mėnesius atsikraustė pas mus, man ją pristatė kaip naują namų tvarkytoją. Ji buvo 13-19 metų jaunesnė už tėvą ir niekada nedarydavo jokių namų ruošos darbų. Žinojau ir kad nebuvo mokytoja.
Pažvelgiau į motiną, tikėdamasis paaiškinimo, tačiau ji nuo manęs nusisuko. Bereikšmiai žvelgė per langą, apsimesdama, neva viskas normalu“, – pirmaisiais pasikeitusio gyvenimo įspūdžiais dalijosi Iainas.
Tėvas motinos nekentė
Kiek vyras prisimena, jo tėvai niekuomet nebuvo laimingi. Iainas – vienturtis, gimęs 1961 metais. Jis pamena tėvą norėjusį ištrūkti iš darbo klasės ir pasiekti ko daugiau. Motina dalį dienos dirbo vietiniame fabrike, o sūnų padėdavo prižiūrėti seneliai.
„Mūsų namai nebuvo ramūs. Tėvas grįžęs iš darbo dažnai keldavo balsą dėl smulkmenų. Ore nuolat tvyrojo įtampa, mes su mama aplink jį vaikščiodavome ant pirštų galiukų. Tėvas niekuomet mūsų nemušė, tačiau jautėme tramdomą jo agresiją, kuri bet kurią akimirką galėjo prasiveržti riksmais“, – prisiminė Iainas.
Su Alison tėvas susipažino darbe. Ji pasirodydavo kartas nuo karto. Iš pradžių retsykiais praleisdavo šeimos namuose savaitgalius. Sūnus teigė tiksliai nesupratęs, kas vyksta, ir viešnios pasirodymas reikšdavo tik tiek, jog jam reikės atlaisvinti miegamąjį. Tėvai, kaip bebūtų keista, vis dar miegojo vienoje lovoje.
„Pamenu, kaip kartą prieš išeidama į darbą mama pabučiavo tėvą į skruostą. Jis taip piktai atsitraukė, kad jau maniau, trenks jai“, – sakė dabar jau suaugęs sūnus.
Pasak jo, tėvas mėgo pasirodyti. Visuomet dailiai rengėsi, tvarkingai šukavosi, ryšėjo kaklaraištį. Tokio paties pasitempimo tikėjosi ir iš kitų šeimos narių. Tuo metu dirbęs banke tikėjosi greitai tapti vadybininku ir dėl to jautėsi svarbus.
Naujos pareigos privertė keisti ir gyvenamąją vietą, tad į kitą miestelį jie jau persikraustė kaip viena didelė šeima: Iainas, jo motina, tėvas ir šiojo meilužė. Visi trys suaugę dienomis dirbdavo, tad berniuką už pinigus prižiūrėdavo vietinė šeima.
Naujas šeimos modelis
Iainas pripažino, jog metai po persikraustymo buvo labai trikdantys. Naujame name buvo trys miegamieji. Motina viena miegojo dvigulėje lovoje. Kitame kambaryje savo lovas turėjo tėvas ir pats Iainas. O trečiajame gyveno Alison.
„Įdomu: nepamenu, jog tėvas būtų miegojęs. Išvis neatsimenu jo einančio į lovą, nors gyvenome viename kambaryje. Be to, kad susidarytumėte tikslesnį mūsų šeimos vaizdą, noriu pabrėžti, jog tarp mūsų nebuvo prisilietimų. Nežinojau, kad meilę galima išreikši apkabinimais ar draugiškumu.
Bėgant laikui, atstumas tarp mūsų tapo siaubingu. Tėvas su Alison tarsi buvo vienoje pusėje, mes su mama – kitoje. Niekas nekalbėdavo. Tik tėvas rėkaudavo, kai jį suerzindavo mama.
Įstrigo, kaip stalo žaidimą su mama žaidėme ant koridoriaus grindų – svetainės durys mums buvo uždarytos, „kad nesujauktume kambario“. Mama su Alison niekuomet nesikalbėjo. Žinutes apie namų ruošą ar kitus reikalus jos perduodavo viena kitai per mane, užrašytas ant lapelių“, – prisiminė Iainas.
Berniukas troško dėmesio ir meilės iš aplinkinių. Jo mokykloje buvo dvi valgyklos darbuotojos, pertraukų metu prižiūrėjusios vaikus. Viena jų leisdavo mažyliams vaikščioti prisiglaudus po jos dideliu lietpalčiu. Prisiglausti desperatiškai norėjo ir Iainas, tačiau moteris atsakė, jog tam berniukas jau per didelis.
Išsiskiriant - ašaros
Baigiantis 1969-iesiems, Iaino motina išėjo iš namų.
„Būdamas aštuonerių nesuvokiau, kaip ji galėjo taip pasielgti. Tačiau dabar žinau, kad tą padaryti ją privertė tėvas. Vienintelė emocijų apraiška, kurią pamačiau, buvo jai sugrįžus manęs aplankyti.
Pamenu, kaip po pasimatymo lydėjau ją į autobusą. Tylomis laukėme, o greta mūsų stovėjo kelios plepančios merginos. Kai autobusas atvažiavo, mama pravirko ir pasakė toms mergaitėms, jog esu per mažas vienas grįžti per gatvę. Jos padėjo raudančiai mamai įsėsti į autobusą ir pervedė mane per gatvę.
Tuo metu jaučiausi įžeistas: juk aš pakankamai didelis pereiti gatvę! Dabar suprantu mamos ašarų reikšmę. Ji juk stebėjo mane grįžtantį į tėvo ir Alison namus“, – sakė Iainas.
Vėliau teismas nusprendė, jog darbo dienomis berniukas gyvens su tėvu, o savaitgalius leis su mama.
Mama gyveno nedideliame butuke maždaug 12 km nuo tėvo namų. Po skyrybų ji liko taip, kaip stovėjo – jokie alimentai nebuvo priskirti.
„Tėvo namuose tvyrojo šaltis. Iš manęs buvo tikimasi mandagaus bei tylaus elgesio su Alison. Kas vakarą turėjau ją pabučiuoti labanakčiui. Tačiau tik į ranką, kurią ši laikydavo išdidžiai iškėlusi. Jiedu niekada nesusilaukė vaikų, o ir aš ten nebuvau norimas.
Man suaugus tėvas su Alison susituokė, tačiau į vestuves pakviestas ar apie jas informuotas nebuvau. Sužinojau tik po kelerių metų, kai pastebėjau Alison čekių knygelėje pasikeitusią jos pavardę.
Mieliau leisdavau laiką su motina, nors jos bute kartais išjungdavo šildymą ar neturėdavome maisto. Laiką leisdavome parke, vaikščiodavome palei upę, kartais aplankydavome senelius. Kai galėdavo, mama nupirkdavo limonado ir saldumynų, o tada kartu žiūrėdavome TV serialą“, – pasakojo Iainas.
Gyvenimas, kurio nepatyrė
Vėliau motina darbe susipažino su vyriškiu, Alfu. Jie įsikraustė drauge gyventi. Tie santykiai keistai suerzino Iaino tėvą.
„Vieną kartą grįžęs namo po savaitgalio, praleisto su mama ir Alfu, radau savo daiktus sukrautus prie durų. Tėvas manęs nebenorėjo. Tačiau Alfas irgi ne, taigi parsiuntė atgal. Po kelerių metų jis mirė nuo vėžio, tada ir įsikrausčiau gyventi pas mamą.
Niekuomet daugiau nemačiau tėvo nei Alison. Man buvo pasakyta, jog tėvas 2000-aisiais mirė nuo plaučių vėžio – kas yra suprantama, turint omenyje jo 40 cigarečių per dieną normą. Nežinau, ar jis buvo laimingas. Manau, ne. Būsiu atviras: tikiuosi, kad ne. Mūsų gyvenimus jis pavertė kančia. O kas nutiko Alison, nežinau.
Mama rado laimę ištekėdama už Alfo geriausio draugo Tonio. Ji padėjo Toniui užauginti du jo sūnus. Taip pat prieš mirtį matė ir mano meilės pradžią. Dabar esu 36 metus vedęs, turiu tris vaikus. Gyvenu laimingą šeimyninį gyvenimą, kurio mama niekuomet nepatyrė. Kurio ir aš buvau nepatyręs savo šeimoje“, – dalijosi Iainas.
