Į stovyklą suvažiuos maltiečių delegacijos su globojamais neįgaliaisiais iš daugiau kaip 25 šalių, planauojama, kad atvyks apie 500 jaunų žmonių – apie 200–250 neįgaliųjų, visi kiti jų savanoriai padėjėjai.
Savaitė, kuri gali nutikti tik kartą per gyvenimą
Mūsų šalies delegacija – 5 neįgalieji ir 6 juos lydintys padėjėjai maltiečiai savanoriai – į Didžiąją Britaniją skris lėktuvu. Visiems stovyklos dalyviams organizatoriai garantuoja puikias pritaikytas neįgaliesiems apgyvendinimo sąlygas internatinėje mokykloje Altone.
Čia specialiai paruošti kambariai gyventi po 2–3 žmones – vienam neįgaliajam ir vienam ar dviem padėjėjams, yra didžiulis baseinas su vežimėlių keltuvais ir palapinė vakaronėms kieme. Viskas tam, kad jaunimas kiekvieną vakarą galėtų linksmintis ir bendrauti, tik per Žolinę numatyta tylioji naktis ir specialiai tam skirta procesija.
Delegacijų nariai galės vykti į 3 keliones – viena jų į Londoną, kur neįgalieji iš apžvalgos rato „Londono akis“ grožėsis miestu, vėliau keliaus į Kovent Gardeną ir kartu apžiūrės šį garsųjį rajoną. Kita kelionė – po Hamšyro grafystės apylinkes, o trečia – į Altono miestą, kurio istorija siekia romėnų laikus.
Šiemet mūsų šalies delegacijai vadovauja maltietis savanoris Darius Einars. Jis į panašias maltietiškas keliones vyksta jau ne pirmą kartą, pats yra kineziterapeutas, dėsto Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.
Paklaustas, kas labiausiai paveikė atrenkant kandidatus į šiųmetinę stovyklą, pasakoja, kad sujaudino jaunų žmonių siekis pakeliauti be artimųjų pagalbos, netgi noras namiškiams suteikti savotiškas atostogas, kai nereikia rūpintis neįgalaus sūnaus ar dukros buitimi. Tikrai nesavanaudiški jaunų žmonių norai.
Dar niekad panašiose stovyklose nėra buvę
Šių metų komandoje – neįgalieji Raimondas, Samanta, Ernesta, Donatas ir Indrė. Raimondas, taip pat sesutės Samanta ir Ernesta iš Pakruojo su maltiečiais į stovyklą vyksta pirmą kartą.
Pakruojietės merginos serga raumenų distrofija, vaikystėje iki maždaug 10 metų dar vaikščiojo, dabar jau reikia vežimėlio ir liga, medikų išvadomis, progresuoja.
Tačiau sesės aktyvios – 22 m. Samanta studijuoja finansų matematiką Šiaulių universitete ir kartu su 24 m. Ernesta kuria originalias apyrankes krepšinio ir futbolo sirgaliams. Sesutės yra krepšinio „Žalgirio“ komandos fanės ir kartu su tėvais nukeliauja į varžybas.
Išvyka į stovyklą bus pirmoji merginų kelionė be tėvų. Samanta pasakoja, kad tai lyg repeticija, nes sesės norėtų gyventi savarankiškai atskirai ir pačios susitvarkyti savo buitį. Šiuo metu namuose jomis rūpinasi mama, ji nedirba, dirba vienas tėtis, tai nėra lengva užduotis šeimai.
Kito stovyklos dalyvio Raimondo diagnozė – cerebrinis paralyžius nuo vaikystės. 32 m. vaikinas gyvena Prienų rajone Kiškelių kaime. Visas jo laisvalaikis su kompiuteriu.
„Senukas tas kompiuteris, bet dar laiko, – guodžiasi Raimondas. – Su jo pagalba „keliauju“ ir net „skraidau“, nes labai domina aviacija. Turiu aviamodelių kolekciją, juos valdau nuo žemės.
Jei po mirties į žemę grįžčiau kokio gyvūno pavidalu, norėčiau būti paukštis...“ Savo apsisprendimą vykti į stovyklą vaikinas irgi vadina skrydžiu – skrydžiu virš kasdienybės.
„Supranti ir patiki, kad nesi kitoks“
Pirmą kartą lėktuvu skris ir Indrė iš Ukmergės. Merginos negalios diagnozė – spazminis cerebrinis paralyžius. Su ja gyvena nuo gimimo. O gimti Indrė skubėjo – į pasaulį atėjo 2 mėnesiais anksčiau.
Nors gydytojų prognozės nebuvo optimistinės, mergina jau 27 metus keliauja per gyvenimą, kad ir ne savo kojomis. Namuose Indrė juda šliaužte, o lauke ir viešumoje – su neįgaliojo vežimėliu.
Į „Malta Camp“ stovyklą ji vyks jau antrą kartą. Praėjusių metų stovyklą mergina vadina stebuklu – ji padėjo Indrei patikėti, kad yra ne kažkokia kitokia, kad negalia netrukdo siekti tikslų. Beje, po stovyklos mergina įsipareigojo atsistoti. Ir pažadą tesėjo – po 10 metų pertraukos vėl aktyviai sportuoja su kineziterapeutu ir dabar po namus jau šiek tiek pavaikšto su vaikštyne. Argi ne stebuklas?
Apie tai, kad tokios stovyklos keičia žmonių gyvenimus, patvirtina ir kitų pernykštės stovyklos dalyvių istorijos: po kaklo slankstelių traumos 7 metus neįgaliojo vežimėlio pagalba judanti Sandra ištekėjo, itin retą TAR sindromą turintis Lukas gavo magistro diplomą Vytauto Didžiojo universitete, o cerebriniu paralyžiumi nuo gimimo sergantis Andrejus vėl aktyviai sportuoja. Visiems jiems stovykla buvo stiprus motyvas nepalūžti, neužsidaryti.
Dar vienas šiųmetinės stovyklos dalyvis šiaulietis Donatas su maltiečiais keliaus jau ne pirmą kartą. Genetine liga sergantis vaikinas juda su neįgaliojo vežimėliu, bet yra puikus išvykų operatorius, taikliai užfiksuojantis ryškiausias akimirkas. Žiūrėdamas jo sukurtus nuotaikingus filmukus supranti, kad negalia nereiškia užsidarymo tarp keturių sienų, kad tai ne nuosprendis vienatvei ir kančiai.
Padėkite jaunimui siekti tikslų ir neprarasti vilties
Padėkime jauniems neįgaliems žmonėms savaitei išvykti į tarptautinę stovyklą, pabendrauti su likimo draugais užsieniečiais, patirti naujų galimybių. Pagaliau tiesiog atgauti pasitikėjimą, atsikratyti slogių minčių. Tegul tai bus šviežias impulsas, įkvėpimas nepalūžti.
Prisidėti prie jų kelionės galite aukodami per aukojimo portalą aukok.lt.
2 eurus galite skirti siųsdami SMS žinutę numeriu 1405, įrašę tekstą 1344.
