Rekordo, kokį vaikystėje pasiekė, Kristina niekam nelinkėtų patirti.
Bet jį dabar jau dviejų atžalų motinai primena Guinnesso rekordų knygos diplomas, Lietuvos vaikų rekordų knyga.
Brolis ir sesuo jau suaugę
1989 metų balandžio 7-ąją kilusį gaisrą, kai iš dūmų apimto namo ji išvedė brolį Vidmantą ir išnešė seserį Aistę, Kristinai taip pat primena nuo to laiko perskelta lūpa. Ji toje vietoje plyšta iki šiol, kai atšąla orai.
Didvyriškas mažametės žingsnis apsaugojo šeimą nuo baisios tragedijos – dabar ji gali džiaugtis suaugusiais broliu ir seserimi, nors jie nė neprisimena gaisro. Kristina sutaria su Raseiniuose gyvenančiais Vidmantu (32 m.) ir Aiste (31 m.), nors jie ir sukūrė savo šeimas.
Gelbėtoja visada gali padėti ir didesniam būriui artimųjų – po lemtingojo gaisro tėvų šeimoje gimė dar penki vaikai.
Tad K.Poškevičienė, vyriausioji Rasos ir Tomo Stragauskų dukra, dar turi jaunesnių brolių ir seserų. Jos broliui Audriui – 28 metai, seseriai Gražinai – 26-eri. Dar vienam broliui Tadui – 23-eji, seserims Simonai – 21 metai ir Justinai – 14.
Tačiau po gaisro, kilusio Raseinių rajono Skirmantiškės kaime buvusiame vadinamajame alytnamyje, kuriame gyveno Stragauskai, daug kas pasikeitė.
Iš sudegusio namo, kuris vėliau buvo atstatytas, šeima persikėlė į netoliese nuo tos vietovės esantį Siručių kaimą ir įsikūrė daugiabutyje. Šie namai dabar ištuštėję – suaugę vaikai paliko šeimos lizdą, tačiau daugelis jų įsikūrė Raseiniuose arba jų apylinkėse.
Aštuonis vaikus pagimdžiusi R.Stragauskienė (54 m.) prieš ketverius metus liko našlė, kai po sunkios ligos eidamas 56-uosius metus mirė jos vyras Tomas.
Kartu su mama gyvena tiktai jauniausioji Justina.
Tačiau juodvi visada jaučia artimųjų dėmesį, nes daugiavaikę motiną dažnai aplanko atžalos, jauniausią sesutę – vyresni broliai, seserys.
„Jeigu kuriam nors iš mūsų reikia kokio nors daikto, visi sudedame pinigų ir nuperkame“, – apie savo artimųjų draugiškumą, kuris stebina ne vieną šeimą pažįstantį žmogų, kalbėjo K.Poškevičienė.
Taip, matyt, yra dėl to, kad didelė šeima, patyrusi sunkių išbandymų, išliko tvirta kaip kumštis.
Gali būti, kad kiekvienas jų rastų išeitį iš bet kokios sudėtingos situacijos.
Tai parodė ir vaikystėje patirtas gaisras.
Vaikai buvo palikti vieni
„Viską prisimenu, lyg gaisras būtų kilęs vakar. Net dabar, kai gyvenu mieste ir išgirstu važiuojant gaisrinę, man pasidaro negera. Atrodo, kad visąlaik pas mane važiuoja“, – liūdnai šyptelėjo žuvų perdirbimo įmonėje „Norvelita“ naktinėje pamainoje aparatus plaunanti K.Poškevičienė.
Moteris nuo ugniagesių automobilio sirenos pabunda net ir naktį, keliasi iš lovos, apžiūri savo namus. Mat ją persekioja baimės jausmas.
„Galėjo būti dešimta ar vienuolikta valanda ryto. Buvome trumpam palikti vieni, nes mama turėjo išeiti į darbą fermoje.
Iš antro aukšto nusileidau į pirmą ir pajutau, kad atsirado dūmų“, – 1989 metų pavasario rytmetį prisiminė Kristina.
Ketverių metų ir aštuonių mėnesių mergaitė negalėjo suprasti, kur gaisro židinys. Tačiau ji prisiminė, kad tėtis sakydavo: jeigu kas nors nutiktų, iš namo reikėtų išeiti pro rūsį.
Mat buvo išėjimas iš koridoriaus per rūsį tiesiai į kiemą. Kristina tą kartą nepamiršo jo žodžių ir nulėkė prie rūsio durų, tačiau jų rankena buvo karšta.
Mergaitė nubėgo atsinešti rankšluosčio, uždėjo ant įkaitusios rankenos ir atidarė duris – už jų plaikstėsi ugnis. Kristina užtrenkė duris ir skuodė pas brolį su sesute. Nebuvo pro kur išeiti, nes mama užrakino namo duris, o raktą paliko kitoje spynos pusėje, nes turėjo greitai grįžti.
Šoko pro langą
Kristina su seserimi ir broliu išsirikiavo prie antro aukšto lango, dairėsi, gal pamatys važiuojančią mašiną. Bet kaip tyčia niekas nevažiavo, niekas nėjo pro šalį. Kristina nebelaukė ir pasakė jaunėliams, kad teks šokti per langą – brolis vienas, ji – su sesute.
Tačiau broliukas atsisakė, pabijojo net tada, kai sesuo pažadėjo numesti ant žemės antklodžių, kad būtų minkščiau nusileisti. Mažyliams baugus buvo aukštis nuo lango iki žemės – atstumas siekė apie tris metrus.
Bet Kristina nejuto baimės – net nenumetė ant žemės antklodžių ir žaibiškai šoko. Šokdama ji kojos keliu taip tvojo į lūpą, kad pasipylė kraujas.
Tačiau mergaitei iš skausmo neišriedėjo nė ašara. Ji nulėkė ir atrakino duris. Po to skubiai grįžo pas brolį ir seserį, kad juos išvestų iš dūmuose paskendusio namo. Vidmantas pats išbėgo, o sesutę, nors ji ir vaikščiojo, Kristina išnešė ant rankų.
Mažyliai stovėjo kieme basi, vienais megztukais, nors buvo justi ryto šalna. Kristina pastebėjo, kad broliui šalta, todėl grįžo atgal į degantį namą paimti batų. Ji sukosi vikriai, nes žinojo, kur batai buvo padėti. Kai išnešė broliui ir sesutei apavą, iš gretimo namo atlėkė kaimynė.
„Mes visada eidavome į vaikų darželį, o tą dieną mamai buvo poilsio diena, tačiau jai reikėjo nueiti į darbą pasirašyti kažkokių dokumentų ir ji būtų parlėkusi“, – lemtingos dienos įvykius beveik po trijų dešimtmečių prisiminė K.Poškevičienė.
Gaisro dieną kaimynė vaikus parsivedė į savo namus, išvirė arbatos, įsupo į antklodes.
Tada atvyko gaisrinė, parlėkė namo tame kaime fermos vedėja dirbusi trijų mažylių mama ir traktorininkas tėvas.
Skubėdami į ugnies apimtą namą tėvai sunkiai tvardė ašaras, nes dar nežinojo, kad jų atžalos išsigelbėjo.
Matyt, kaimynė iš išgąsčio pirmiausia puolė rūpintis vaikais, o ne pranešti tėvams, kad jiems viskas gerai.
Rūsyje dėl netvarkingų laidų įsiplieskė skystojo kuro katilas „Beržas“, apdegė ten buvę daiktai, stipriai aprūko visos patalpos. Po gaisro šeimai buvo pasiūlytas kitas būstas.
Keturi kilometrai nuo gaisravietės Siručių kaime prabėgo Kristinos, Vidmanto ir Aistės vaikystė, palikusi jų širdyse nemenką sukrėtimą.
Nors jaunėlių atmintyje neišliko gaisro prisiminimų, vyriausios sesers ir tėvų pasakojimai juos sukrėsdavo. Kad taip nutiko, net ir Kristina, mokydamasi mokykloje ir paprašyta papasakoti apie Guinnesso rekordą, jausdavosi nejaukiai, netgi gėdydavosi.
Kai mokyklos vadovai ją nusprendė pagerbti ir pasveikinti, Kristina tą dieną pabėgo iš pamokų. Tėtis vis kartodavo, kad Kristina – gudrus vaikas, o mama bendradarbiams ir draugams sakydavo, kad dukra didžiuojasi. Todėl kai eidavo į svečius, Kristina tėvų vis prašydavo apie ją nekalbėti.
Net Kristinos sutuoktinis staklininkas Aigintas apie Guinnesso rekordų knygos heroję sužinojo prieš porą metų, kai ši istorija išaiškėjo jiems kalbantis.
Tai rodo, kad Kristina – labai kukli, nemėgsta didžiuotis žygdarbiu. Tačiau dabar vyras žino, kad turi ne tik rekordininkę, bet ir gaisrus kaip magnetas traukiančią žmoną.
Vėl susidūrė su gaisru
Dar gyvenant Siručiuose, šalia tėvų namų, K.Poškevičienės šeimos nuomojamame bute prieš dešimt metų buvo kilęs gaisras.
Tą vakarą Kristina su šeima susiruošė į svečius pas savo tėvus. Poros sūnui Aidui buvo 4 metai, dukrai Airinai – 2-eji. Vaikai jau norėjo miego, vyras pasiūlė žmonai juos užmigdyti namuose ir nueiti pasisvečiuoti.
Bet Kristinai kuždėjo negera nuojauta, todėl ji nutarė vaikus vestis kartu ir neabejojo, kad kai jie išsidūks, geriau miegos.
Gerdami kavą svečiuose sutuoktiniai išgirdo, kad lauke kažkas sproginėja. Jie pamanė, kad kas nors fejerverkus leidžia, bet netrukus pastebėjo, jog išsproginėjo jų buto langų stiklas.
Tėtis iškart paklausė, kokį prietaisą jie paliko įjungtą. Bet budrūs šeimininkai niekada nepalikdavo įjungtų prietaisų, prieš išeidami iš namų viską patikrindavo.
Vėliau gaisro tyrėjai nustatė, kad ugnis kilo nuo magnetofono. Jo laidas buvo įjungtas į lizdą, bet pats aparatas neįjungtas.
Galėjo pradėti svilti lizdas, vėliau laidas. Nuo magnetofono įsiplieskė užuolaidos, kiti daiktai.
Nors jie pelenais nepavirto, aprūko sienos, viskas prasmirdo. Šeimai teko remontuoti butą ir vėl lyg naujakuriams įsigyti būtiniausių daiktų. Tačiau Poškevičiai atnaujintame bute neilgai pagyveno – nutarė iš kaimo keltis į miestą, kur vaikams būtų arčiau mokykla.
Antrasis gaisras K.Poškevičienei tik sustiprino baimės jausmą ir vėl priminė skaudžią vaikystės patirtį.
Kristina į Guinnesso rekordų knygą pateko kaip jauniausia didvyrė, apdovanota už narsumą gaisro metu. 1989-aisiais, kai lietuvė iš degančio namo išvedė brolį ir seserį, jai buvo 4 metai, 8 mėnesiai ir 7 dienos.
Tačiau į Guinnesso rekordų knygą Kristina buvo įrašyta tuo metu, kai jai sukako 12 metų, dabar jos duktė Airina tokio pat amžiaus.
Rekordus registruojančios agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis tuomet parašė mergaitės tėvams laišką ir pakvietė juos su didvyre atvykti į apdovanojimų iškilmes sostinėje.
Kristina gavo ne tik pasaulinį rekordą liudijantį diplomą, bet ir taupyklę, vazą, roges su vairu.
Kai Kristina su šeima prieš šešerius metus persikėlė į Raseinius, tėvas jai patarė nusinešti į bažnyčią verbą, kad kunigas ją pašventintų, ir laikyti namuose kaip apsaugą nuo gaisro.
Padegėlės likimo persekiojama moteris parsinešė dar ir šventinto vandens ir juo apšlakstė visus kambarius.
Tokį patarimą, kad dingtų visos nelaimės, moteriai buvo davusi vyro močiutė. Naujuose namuose, regis, nuo K.Poškevičienės atsitraukė negandos.
Pasaulinėje rekordų knygoje – beveik pusšimtis lietuvių
Agentūros „Factum“ vadovas V.Navaitis džiaugėsi, kad lietuvių pavardės dažnai papildo ir pasaulinę Guinnesso rekordų knygą. Joje – jau arti pusšimčio lietuviškų rekordų.
V.Navaitis paminėjo kelis išskirtiniausius.
Trumpiausias pasaulyje šviesos blyksnis – 4,5 femtosekundės (4,5x10-15 sek.) – išgautas titano safyro lazeriu ir išmatuotas netiesinės optikos metodu 1998 m. pradžioje Groningeno chemijos ir fizikos universitete (Olandija) klaipėdiečio Andriaus Baltuškos (gim. 1971) kartu su Maksimu Pšeničnikovu ir Douwe Wiersma.
Trumpiausiai pasaulyje iki rinkimų šalyje gyvenęs prezidentas – apie 1 metus – Valdas Adamkus (gim. 1926). Iš emigracijos į Lietuvą grįžęs 1997 m., 1998 m. sausio 4 d. jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Prieš tai apie 53 metus (1944–1997 m.) gyveno Vokietijoje ir JAV. Paskutiniais metais emigracijoje (nuo 1981 m.) jis buvo JAV Vidurio vakarų aplinkos apsaugos agentūros administratorius.
Aukščiausia pasaulyje taisyklinga monetų piramidė – 1,16 cm aukščio, 1,09x1,085 m arba 58x58 monetų pagrindo po 15 monetų kiekviename stulpelyje – pastatyta pagal fizikos studentų Vytauto Jakšto ir Domo Jokubauskio sumanymą Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje 2014 m. lapkričio 29 d. iš 1 000 935 lietuviškų vieno cento monetų, sveria 831 kg.
Didžiausia pasaulyje lūpų dažų skulptūra – 3,03 m aukščio iš 18 399 lūpų dažų pakuočių – „Lūpdažis bokštas“ sukurta Lietuvoje ir sumontuota klaipėdietės Agnės Kišonaitės prekybos centre „WTCmore“ Honkonge (Kinija) 2015 m. lapkričio 10 d. Skulptūros svoris – apie 530 kg.
Aukščiausia pasaulyje plastiko butelių skulptūra – 16 m aukščio Kalėdų eglė – pastatyta Rotušės aikštėje Kaune 2011 m. gruodžio 4 d. Smaragdinė skulptūra pagaminta iš 42 tūkst. plastiko butelių. Jai apšviesti panaudota apie 3,5 km girliandų, viršūnę puošia žvaigždė ir dangų raižantys lazeriai. Įėjus į eglės vidų buvo galima užuosti meduolių kvapą. Skulptūros autorė – tekstilininkė Jolanta Šmidtienė.
Didžiausia pasaulyje skulptūrinė kompozicija – 3135 kv. m ploto – sukurta kaip labirintas su nuvirtusia Lenino skulptūra viduryje iš 2903 senų televizorių, pavadinta „LNK infomedis“. Ji pastatyta Europos centro muziejuje Europos parke (Vilniaus r.) 2001 m. Skulptūros idėja – pavaizduoti sovietinės ideologijos, diegtos per televizorius, beprasmybę. Bendras televizorių svoris – apie 150 t. Kuriant skulptūrą sunaudota 500 litrų dažų, 6000 kv. m polietileninės ir 700 kv. m bituminės dangos.
Didžiausias pasaulyje sodas – 1,64 kub. m tūrio, apie 211 cm aukščio, apie 153 cm pločio, apie 3,5 kg masės – suvertas ir surištas Raimundo Rotkevičiaus iš Subartėnų k. (Elektrėnų sav.) 2015 m.
Didžiausias pasaulyje šakotis – 85,8 kg, 3,72 m aukščio, 3,02 m apimties – iškeptas uždarosios akcinės bendrovės „Romnesa“ restorane Jaskonyse (Druskininkai) ir išdalytas svečiams Druskininkų miesto šventės proga 2015 m. gegužės 30 d. Šakotį iškepė Marytė Gudonienė, Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė ir Aušra Cicėnienė. Kepiniui sunaudota 1700 kiaušinių, 63 kg miltų, 48 kg cukraus, 45 kg sviesto, 29 kg grietinės. Kepant šakotį prie atviros ugnies 1 val. 40 min. iešmą be perstojo suko 4 vyrai.
