Aštuntą mėnesį besilaukianti moteris teigė, kad ji ėmė ir tiesiog atsisėdo ant vyriškio rankos bei krepšio, kai šis atsisakė atlaisvinti vietą.
Brydie situaciją prilygino filmui „Bado žaidynės“: „Įdomu, ką reiškia gyventi ten, kur viešajame transporte jaučiasi mažiau „Bado žaidynių“ nuotaikos?“
Lee-Kennedy žinutė Twitteryje sulaukė daugiau nei 170 tūkstančių „patiktukų“ bei paskatino ir daugelį kitų besilaukiančių moterų pasidalinti savo pasakojimais apie sunkumus, su kuriais jos susiduria viešajame transporte.
„Kai laukiausi septintą mėnesį, vienas vaikinukas tiesiog prašvilpė pro mane, kad užimtų paskutinę laisvą vietą. Po to keturias stoteles važiaviau ir prisidengdama visokiomis dingstimis vadinau jį mėšliumi. Jis paklausė „Ar tu taip kalbėsi ir su savo vaiku?“ Aš atsakiau „Ne, kadangi jis nebus toks mėšlius kaip tu“, – rašė viena moteris.
Kita moteris antrino: „Būdama nėščia, paklausiau plačiai prasižergusio vyriškio, ar negalėčiau atsisėsti šalia. Jis mostelėjo į savo pražergtas kojas ir atsakė „Ne“. Pasakė taip tarsi „Labai gaila, bet šios vietos reikia mano sėklidėms““.
Trečioji pasidalino: „Aštuntą mėnesį besilaukdama, pasakiau vyriškiui, kad gimdysiu virš jo batų, jei jis neužleis man vietos autobuse. Ir pridūriau, kad gerai padarysiu“.
Ketvirtoji neatsiliko: „Būdama ketvirtą mėnesį nėščia, pasijutau prastai ir paklausiau traukinyje sėdėjusio vyro, ar šis negalėtų užleisti vietos. Jis atsakė „Na, nori lygybės – tai ir stovėk“. Aš apvėmiau jį, jo laikraštį ir nešiojamojo kompiuterio krepšį. Jo veide atsispindėjęs šokas kėlė pasitenkinimą“.
Dar viena atviravo: „Kartą, kai laukiausi aštuntą mėnesį, važiuojant prisigrūdusiame metro traukinio vagone, vyriškis paprašė manęs užleisti vietą, kad galėtų atsisėsti šalia savo draugo. Spėju, kad mano ilgas piktas žvilgsnis jam iki šiol kelia košmarus, o mano rinktiniai žodeliai aidi jo ausyse...“
