Rugsėjo 16-osios pavakarę Vilniaus arkikatedroje susituokę aktorė V.Bičkutė ir poetas, dramaturgas M.Valiukas susikibę už rankų žengė Gedimino prospektu. Tai – pagrindinė sostinės arterija, kurioje įsikūrę restoranai, viešbučiai, teatrai.
Sekmadienį amžiną meilę vienas kitam prisiekę menininkai neketino kelti pobūvio ir vestuves švęsti bent porą dienų. Todėl gavę Santuokos sakramentą V.Bičkutė-Valiukienė ir M.Valiukas, pasipuošę dizainerio Juozo Statkevičiaus kurtais rūbais, pasuko į Vilniaus mažąjį teatrą – aktorės darbovietę.
Tuoktis Santuokų rūmuose pora nenorėjo, juolab sekmadienį jų durys būna užrakintos, nes poilsio diena.
„Arkikatedra ir teatras šalia, eismas poilsio dienomis Gedimino prospekte uždarytas, todėl turėsime gražių nuotraukų. Mums einant prospektu už nugaros buvo matyti Arkikatedra“, – pačių kurtu fotosesijos scenarijumi džiaugėsi jaunavedžiai.
Vestuvės – darbe? Būna ir taip.
Sekmadienį 18 valandą 30 minučių, kai įprastai Mažajame teatre prasideda spektaklis, salėje buvo jaunavedžių artimieji, kolegos, bičiuliai.
Nors tądien nebuvo jokio repertuarinio spektaklio, scenoje pasirodė jaunavedžiai, aktoriai, poetai.
Jaunikis su bičiuliais atliko rokeriškas dainas, eiles skaitė nuotaka, jos kolegės Nijolė Narmontaitė, Virginija Kochanskytė, šmaikštų sveikinimą skėlė rašytojas Rimantas Kmita.
Muzikinius numerius jaunavedžiams dovanojo dainuojantis aktorius Jokūbas Bareikis, poetas ir gitaristas Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas Darius Žvirblis.
Renginyje dalyvavo arti 100 kviestinių svečių. Prieš šventę nuotaka užsiminė, kad turėjo mintį dalį bilietų į šį koncertą parduoti: „Juk tai buvo visavertis renginys.“
Nors žinomi scenos ir literatūros atstovai susirinko vieno koncerto, vargu ar jis galėtų būti įtrauktas į Mažojo teatro repertuarą.
Tačiau Valdai ir Mindaugui Valiukams šis vakaras teatre įgijo didžiulę prasmę – 2018-ųjų rugsėjo 16 dieną vyko didžioji jų gyvenimo šventė.
Po koncerto svečiai buvo vaišinami tortu – jaunavedžiai dar norėjo su kolegomis ir bičiuliais apsikabinti, pabendrauti, todėl vaišės buvo simbolinės.
„Vaišinomės dvasiniu penu, šventėme be alkoholio“, – patikino nuotaka.
Karštaisiais patiekalais ir šakočiais nukrauti stalai menininkams nerūpėjo, nes jiems ne tai yra šventė. Jiems šventė – muzika, poezija, scena.
„Tai, ką mes darome kiekvieną dieną, pasirodo, mums yra pati didžiausia šventė. Taip mudu nutarėme švęsti ir nieko džiaugsmingesnio patys sau nelinkėjome, tiktai tai“, – tikino V.Bičkutė-Valiukienė.
Kai tuokiasi menininkų pora, vestuvės nebūna tradicinės. Tačiau ir vyro dovana žmonai turėtų ją gerokai nustebinti. Mindaugas užsiminė, kad vestuvių proga Valdai padovanos kino scenarijų.
O prieš vestuves rugsėjo 14-ąją pasirodė ketvirtoji M.Valiuko poezijos knyga „Mokytojas Mirti ir kitos poemos“.
Bernardinų bažnyčioje rugsėjo 8-ąją susituokę Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdomasis direktorius V.Aleliūnas ir būsimoji gydytoja Vesta antrą vestuvių dieną praleido ne prie vaišėmis nukrautų stalų, o bėgimo trasoje.
Po santuokos ceremonijos bažnyčioje jaunavedžiai ir svečiai puotavo viename sostinės restorane.
Lauke buvo įrengta orientavimosi sporto trasa, tad vestuvininkai turėjo ją įveikti šventės pradžioje. Linksmybės tęsėsi iki 3 valandos nakties.
„Antrą dieną sėsti prie stalo mums neįdomu, todėl norėjome ją praleisti taip, kaip mėgstame, tai yra sportuoti, būti kartu su bendraminčiais.
Dienos be sporto mums beveik nebūna: jeigu ne bėgimas, tuomet mankšta, važiavimas dviračiu. Aš ir Vesta sportuojame nuo mažens, todėl bet kurią dieną galėtume lengvai įveikti pusmaratonį“, – patikino V.Aleliūnas.
Rugsėjo 9-ąją jaunavedžiai ir svečiai bėgo Vilniaus maratoną. Nors pirmoji vestuvių dalis buvo tradicinė – šventiškai pasipuošusi pora amžiną meilę prisiekė bažnyčioje, antroji dalis nepriminė lietuviškų tradicijų – vietoj jaunamartės išbandymų virti raugintų kopūstų sriubą jai ir svečiams teko vilktis sportinius marškinėlius ir autis bėgimo batelius.
Antros vestuvių dienos scenarijus į šventę susirinkusių artimųjų ir draugų nenustebino, nes nemažai jų – orientavimosi sporto entuziastai.
Orientavimosi sporto rinktinės nariai Vilius ir Vesta Aleliūnai dar prieš vestuves svečiams vietoj kvietimų buvo įteikę tam tikros distancijos bėgimo numerius.
Nors bėgo visi svečiai, išskyrus poros senelius, kiekvienas jų įveikė tokią trasą, kuri atitiko jų pasirengimą.
„Visą maratoną tarp vyrų turėjo bėgti tik jaunikis, o pusmaratonį tarp moterų – tik jaunoji“, – tvirtino V.Aleliūnas, bėgęs 42 kilometrus ir 195 metrus.
Iš svečių 12 vyrų bėgo pusmaratonį, 5 vyrai – 10 kilometrų, dauguma viešnių – taip pat 10 kilometrų. Keli vestuvininkai bėgo 4,2 kilometro, tarp jų ir Viliaus tėvai, kurie niekada anksčiau nebuvo bėgioję.
Be to, jaunikio tėvas Edmundas Aleliūnas (61 m.) buvo vyriausias bėgikas tarp šventės svečių.
„Senelių bėgti nevertėme, nes jiems – daugiau nei aštuoniasdešimt metų“, – šypsodamasis patikino jaunikis, maratono trasą įveikęs per 2 valandas 44 minutes ir užėmęs šeštą vietą.
Iš 54 į vestuves pakviestų svečių maratoną bėgo 46.
Kadangi Vilniaus maratone šįmet buvo registruojamos komandos, vilniečiai vestuvininkai šventė pergalę komandų įskaitoje.
Iš visos komandos buvo renkama 10 greičiausiai bėgusių žmonių, tad Viliaus ir Vestos vestuvių svečiai kojas miklino kaip reikiant.
„Buvome greičiausia komanda Vilniaus maratone – tik tokį rekordą šįkart pasiekėme. O patys tikrai nepasiekėme asmeninių geriausių rezultatų, nors dauguma svečių buvo sportininkai.
Bėgti galime greitai, bet antrą vestuvių dieną negalėjome lėkti taip greitai, kaip galėtume“, – sakė V.Aleliūnas, kurio asmeninis geriausias maratono bėgimo laikas yra 2 valandos 33 minutės.
Tačiau vyro tikslas – Vilniaus maratoną nubėgti per 2 valandas 28 minutes, nes jis dėl tokio rezultato yra susilažinęs. Todėl maratonus Vilius ir bėga tik Vilniuje, niekur kitur.
Šiam bėgimui Vilius ir Vesta neturėjo laiko ruoštis, nes sužadėtiniams teko patiems rūpintis vestuvių švente. Bet pusmaratonį bėgusi nuotaka trasą įveikė per 1 valandą 37 minutes ir buvo dešimta tarp moterų.
Kadangi Vilius ir Vesta prieš 11 metų susipažino orientavimosi sporto varžybose, o draugauti pradėjo prieš devynerius su puse metų, nenuostabu, kad ir antrą vestuvių dieną pasirinko sportišką veiklą, kuri juos sujungė.
Ant jaunavedžių ir svečių marškinėlių, kuriuos jie dovanų gavo šių vestuvių proga, buvo užrašyta, kad tai – Viliaus ir Vestos gyvenimo maratonas. Akivaizdu, kad poros vedybinis gyvenimas prasidėjo maratonu.
„Esame pamišę dėl sporto, kiekvienas mūsų savaitgalis – varžybos, treniruotės kartu“, – pasakojo sutuoktiniai.
Nors įsimylėjėliai susižadėjo 2016 metais, niekaip negalėjo rasti tinkamo laiko susituokti vasarą, nes ir pernai, ir šįmet pora dalyvavo pasaulio orientavimosi sporto čempionate.
Sezono metu jie negalėjo sau leisti švęsti, todėl šįmet ieškodami laisvo savaitgalio vestuvėms sportininkai apsidžiaugė, kad šventė būtų puiki, jeigu sutaptų su rudenį rengiamu Vilniaus maratonu.
Šiltas rudens savaitgalis priminė vasarą, tad jaunavedžiams ir jų svečiams puikus oras leido mėgautis tiek fotosesija lauke, tiek bėgimu. Tačiau po šventinio savaitgalio jaunavedžiai neišvyko medaus mėnesio, bet kibo į darbus.
Vadybininko išsilavinimą turintis V.Aleliūnas vienoje įmonėje eina direktoriaus pavaduotojo pareigas, jo žmona tapo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skubios pagalbos rezidente.
Povestuvinę kelionę į Turkiją pora suplanavo lapkritį, tačiau Vilius ir Vesta saulėtoje šalyje ruošiasi ne tik mėgautis šiluma, bet ir dalyvauti „Geležinio žmogaus“ estafečių varžybose.
Argi gali būti kas nors geriau, nei drauge mėgautis tuo, kas nuo vaikystės įaugę į kraują?
