Tėvo gėrimas iki mirties – trauma, paskatinusi skaudžią Josho Connolly kovą su priklausomybe. Portale „The Sun“ rašoma, kad kai vieną popietę Joshas stebėjo nuo alkoholio mirštantį savo tėvą, jam tebuvo devyneri. Po trejų metų, sulaukęs dvylikos, vaikas jau skendėjo priklausomybėje ir tris kartus bandė nutraukti savo gyvenimą.
Joshas papasakojo apie savo patirtį ir atskleidė, kas padėjo išbristi iš depresijos. Taip pat perspėjo, kokia plona riba skiria alkoholizmą ir savižudybę.
Dugnan – nuo 12-os
Joshas prisiminė, kad gerti pradėjo mėgindamas susidoroti su tėvo mirtimi. Tačiau pastangos greitai virto priklausomybe, kuri jo vos nepražudė. Savo paauglystės gėrimą vyras vadino būdu ištrūkti.
„Tuo metu nesupratau, kas tai. Tiesiog gerdamas jaučiausi geriau“, – atsiminė jis.
Iš pradžių vaikinas gerdavo tik savaitgaliais. Bet sulaukęs šešiolikos jis kone kas dieną praleisdavo išgėrinėdamas. Dažniausiai spiritinius gėrimus, tačiau kiek – pats negalėjo suskaičiuoti.
Svarbu žinoti, kad jei vyras išgeria daugiau kaip du litrus, o moteris – daugiau kaip litrą lengvo alkoholio (pvz., alaus), tai gali reikšti jo priklausomybę nuo alkoholio.
Nepaisant nuolatinio apsvaigimo, Joshui visai gerai sekėsi mokykloje. Jis buvo guvus ir protingas moksleivis, kuriam patiko teatro pamokos, o baigiamuosius vidurinės egzaminus išlaikė geriausiais balais.
„Tie balai bereikšmiai, nes mano psichinė sveikata buvo žemiau plintuso. Dažnai įsiveldavau į bėdą ir septyniolikos metęs mokyklą tiesiog susiradau darbą“, – pasakojo Joshas.
Tuo laiku jis jau gerdavo po daugelį dienų iš eilės.
„Pirmoji mano dukra gimė, kai buvau aštuoniolikos. Negalėjau jai pasirodyti ir būti tokiu, kokiu turėčiau, – aiškino Joshas. – Bėgimas nuo savęs nebebuvo viena iš galimybių. Tačiau nežinojau, kaip įvardyti tą skausmą, kurį jaučiu, taigi gėriau toliau.“
Vyras neslėpė, kad tarp jo draugų populiari svaiginimosi kultūra padėjo jo paties gėrimą pateikti kaip dar gana normalų reiškinį.
„Dažnai gerdavau baruose. Bet grįžus namo būdavau vienas ir tada užplūsdavo skausmas. Nusigerdavau iki sąmonės netekimo“, – prisipažino Joshas.
Būdamas devyniolikos, dvidešimt dvejų ir dvidešimt ketverių metų amžiaus vyras bandė nusižudyti. Pirmus kartus jį išgelbėjo draugai, o trečiąjį kartą padėjo medikai.
„Po to jaučiau gėdą. Pasišlykštėjimą savimi“, – neslėpė vyras. Tačiau po to karto jis pagaliau nusprendė gydytis.
Lemtingas susitikimas
Joshas pradėjo gydytis pagal Anoniminių Alkoholikų 12-os žingsnių programą ir nuo 2012 m. gegužės nėra gėręs nė lašo. Nors pats programą vadina nuostabia, vyras neslepia, kaip sunku buvo sveikti nuo alkoholizmo ir depresijos.
„Kai mečiau gerti, likau su visu skausmu ir emocijomis, kurių nebegalėjau numalšinti svaigalais. Buvo labai sunku. Jaučiau, jog noriu vaikams duoti ramybę, nekankinti jų ta tamsa, kurioje pats skendėjau“, – pasakojo Joshas.
Skaudančia širdimi jis susitiko su savo vaikais, kaip manė, paskutinį kartą. Planavo atsisveikinti ir nebekankinti jų savo buvimu greta. Tačiau šis susitikimas jį ir išgelbėjo.
„Pirmą kartą supratau, jog galiu susitikti su vaikais ir būti su jais normalus. Tą akimirką mano gyvenimas pradėjo keistis. Pagaliau ėmiau regėti geresnę ateitį“, – prisiminė Joshas.
Svarbiausia - išklausyti
Šiandien jis su šeima gyvena kardinaliai kitokį gyvenimą. Dabar jis jis gyvena su antrąja žmona, su kuria turi du vaikus. Tris vaikus iš pirmosios santuokos lanko savaitgaliais.
Dabar vyras dirba motyvatoriumi, spykeriūu ir gyvenimo treneriu. Keliaudamas po šalį vyras sako kalbas apie psichinę sveikatą, savanoriauja Nacionalinėje Alkoholikų Vaikų Asocijacijoje ir atrodo kur kas sveikesnis.
„Esu gerokai sunkesnis nei dieną, kai mečiau gerti, priaugau svorio. Leidžiu sau jausti visas emocijas, kurios kyla. Leidžiu jaustis ir prastai, duodu sau erdvės“, – džiaugėsi vyras.
Joshas taip pat padeda kitiems panašią tamsą išgyvenantiems vyrams. Tą daro todėl, kad kai gėrė pats, mažai buvo žinojusių, kaip galėtų padėti kenčiančiam.
„Mano artimieji susakydavo dalykus, dėl kurių turėčiau būti laimingas. Nebuvau kvailas – žinojau, kad turiu už ką dėkoti likimui. Tačiau vis tiek sirgau alkoholizmu, o sakymas, kaip turėčiau džiaugtis, tik keldavo gėdą ir kaltę.
Neteiskite kenčiančio. Neaiškinkite jam, ką daryti. Tiesiog sukurkite saugią erdvę išsikalbėti. Išklausykite. Vyrams kalbėti sunkiau – turėkite tai omenyje“, – patarė Joshas.
Parengė Joana Gimberytė-Juronė
