19-metė klaipėdietė rugsėjo pabaigoje jachta „Defiance“ išplaukė į Baltiją ir žuvo. Jūra pasiglemžė ir šio laivo kapitono Olego Zelenino bei jo sūnaus Dmitrijaus Zelenino gyvybę.
Kodėl stichija staiga pakeitė filmo scenarijų, ar buvo galima išvengti tragedijos?
Premjera – liūdną dieną
Buriuojanti jauna menininkė O.Orlova yra pagrindinė nebyli šio filmo herojė. Jo bendraautoris vilnietis operatorius Mindaugas Docaitis pasistengė, kad trumpametražis filmas „Defiance“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto mokomajame teatre būtų pristatytas Olesios laidotuvių dieną. Mergina ten mokėsi aktorystės.
Po peržiūros žiūrovai nuskubėjo į kitą salę, kur pašarvota jauna kūrėja skendėjo gėlėse.
Tą pačią dieną buvo pristatytas O.Orlovos ir M.Docaičio filmas Klaipėdos „Kultūros fabriko“ erdvėse, kur vyko Europos jaunųjų kino kūrėjų festivalis „GoDebiut 2018“.
Pirmoji ir paskutinė debiutantės O.Orlovos juosta įvertinta kaip vienas geriausių darbų nekonkursinėje lietuviškų filmų programoje. Ir ne tik dėl to, kad joje įamžintas prisiminimas apie šiurpią nelaimę jūroje.
Rinkdamiesi į kino sales Olesios draugai ir pedagogai iš pradžių šiek tiek baiminosi tragedija paženklinto kūrinio.
Žiūrovai žvelgė į kadruose atgijusią merginą ir jos draugus buriuotojus.
Prieš savaitę jie dar linksmai šnekučiavosi, jachtų apgultame Klaipėdos pilies uostelyje tvarkė bures ir rengėsi varžyboms nenujausdami, kas laukia išplaukus į rudens vėjų šiaušiamą Baltiją.
Kūrėjai žiūrovų nebaugina
Per regatą jachtos „Defiance“ kapitonas 60-metis klaipėdietis O.Zeleninas, jo sūnus Dmitrijus atsidūrė šėlstančioje jūroje ir dingo.
Jauniausia įgulos narė O.Orlova vėliau rasta prie jachtos, bangų išmestos į Melnragės krantą.
Saugos diržu prisitvirtinusi prie laivo denio mergina gulėjo vandenyje įsipainiojusi į virves. Dar vienas įgulos narys Eduardas Gusevas buvo išgelbėtas jūroje.
Laidojant Olesią kitų žuvusių „Defiance“ įgulos narių artimieji kankinosi prislėgti nežinios – jūra dar nebuvo grąžinusi dviejų dingusių buriuotojų kūnų. Tik vėliau bangos juos išplovė į paplūdimį. Iš pradžių jachtos kapitono O.Zelenino, o po kelių dienų – ir jo sūnaus Dmitrijaus.
Labiau vaidybinį, o ne dokumentinį filmą primenančioje juostoje – jokio grėsmės šešėlio.
Jachta „Defiance“ pakeltomis burėmis lėtai slenka Kuršių mariomis, spindi saulė, raibuliuoja bangos, buriuotojai grožisi uosto panorama. Išplaukus į jūrą, žvarbus vėjas kedena jų drabužius.
Filmo „Defiance“ kūrėjai nesistengia bauginti ūžaujančios jūros peizažais, žiūrovai negirdi traškančių stiebų, nuo vėjo gūsių zvimbiančių vantų garsų.
Jų tikslas buvo kitoks – parodyti pasaulio grožį, atskleisti subtilius, iš kranto nematomus burlaiviais plaukiojančių žmonių santykius.
Linkėjo džiaugtis gyvenimu
Kadruose užfiksuoti regatos, kuriai įgula rengėsi, vaizdai: rodoma, kaip Zeleninas ir jo sūnus jachtklube bendrauja su kitais buriuotojais, tariasi su organizatoriais, kaip vyks varžybos.
Tokiose lenktynėse jie dalyvavo ne pirmą kartą. Nufilmuotas ir į regatą jūroje išplaukiantis burlaivis.
Mirties paukštė dar nebuvo išskleidusi savo sparnų. Kodėl staiga tapusi nevaldoma jachta „Defiance“ kaip skiedra nublokšta į paplūdimį? Kas jūroje nutiko Olesiai ir jos bendražygiams?
Filmo kūrėjai tai nutyli – žiūrovams siūloma patiems ieškoti atsakymo į šiuos klausimus.
Po filmo, kur jūros grožį ir žmonių santykius galiausiai nustelbia šiurpi akistata su laukinės gamtos stichija, peržiūros vieni žiūrovai susigraudinę ašarojo, o kiti skendėjo prieštaringų minčių sūkuryje.
Paskutinis filmo kadras optimistinis – išplaukdama į paskutinę kelionę Olesia nuo jachtos moja ranka tarsi linkėdama kiekvienam džiaugtis šiuo pasauliu, branginti kiekvieną gyvenimo akimirką.
Rudens regata – kaip ruletė
Plaukdama į jūrą Olesia nuo jachtos denio mojo Šiauriniame rage stovinčiai savo motinai Liudmilai Orlovai – ji išlydėjo regatos dalyvius. Netrukus moteris visiems laikams atsisveikino su dukterimi.
„Apie nelaimę sužinojome, kai Olesia jau buvo ligoninėje. Mačiau, kokios ji būsenos, pati esu medikė, viską iš karto supratau. Jokių vilčių nesuteikė ir gydytojai.
Mano dukters kelias buvo tik prasidėjęs, visos svajonės ir planai per akimirką sudaužyti į šipulius, tėvų gyvenimas – taip pat“, – sielvartą liejo 53 metų L.Orlova, netekusi antrojo savo vaiko.
Piktas likimas persekioja Olesios tėvus – prieš 9 metus šeima neteko sūnaus, jis per nelaimingą atsitikimą nuskendo Minijos upėje.
Mergina palaidota Lėbartų kapinėse šalia brolio.
L.Orlova nekaltino kapitono – jam ir sūnui ši regata irgi buvo paskutinė. Olesios santykiai su šiais vyrais buvo itin šilti – mergina žavėjosi burių pasauliu, troško sukurti tikrovišką filmą apie žmones, kuriuos artimai pažinojo, gerbė ir mylėjo.
„Lenktynių aistra, greitis kvaišina, bet pomėgių negalima paversti rulete ir lošti iš paties brangiausio turto – žmogaus gyvybės, kurios kaina nenusakoma. Jūra ne visada grąžina žuvusiųjų kūnus“, – buriuotojų užmojų veržtis į jūrą prasidėjus audrų sezonui nesupranta L.Orlova.
Planavo kibti į jūreivystę
Pasak motinos, guvaus charakterio, įvairių talentų nestokojančią Olesią visi mylėjo, jos pomėgių įvairovė stebindavo net pedagogus: „Ji buvo kaip gyvas sidabras – smalsi, visko norėjo, viskuo domėjosi. Ne vien buriavimu, bet ir kinu, grožine literatūra, filosofija.“
Prieš 3 metus pradėjusi buriuoti Olesia vasarą su draugais jachta išraižė kone visą Baltiją – aplankė Lenkiją, Vokietiją, Švediją.
Smulkaus sudėjimo mergina bendramoksliams sakydavo, kad jos rankos labai tvirtos – tokių reikia keliant bures. Tai esą pastebėjęs ir „Defiance“ kapitonas.
Susipažinusi su saugaus elgesio jachtoje taisyklėmis, bendravimo etika mergina ketino rudenį rimtai kibti į jūreivystės teoriją – baigti kursus ir įgyti pradinę buriuotojo kvalifikaciją.
„Olesia visa galva buvo panirusi į filmo kūrimo procesą. Norėjo atskleisti gyvenimą jachtoje be šampano purslų. Tikiuosi, kad jos draugai baigs pradėtą darbą. Tai būtų paminklas jai ir visiems žuvusiems jūroje“, – dar pamatyti gyvą dukterį kino ekrane vylėsi L.Orlova.
Sūnus gelbėjo skęstantį tėvą
Šią savaitę 30-metį atšventęs vilnietis M.Docaitis LMTA įgijo kino operatoriaus specialybę, o vėliau studijavo režisūrą.
Režisierės Inesos Kurklietytės pakviestas padirbėti su jaunais kūrėjais jis prisijungė prie kino projekto „Dokumentinė Klaipėda“.
Po tragedijos užfiksavęs į krantą išmestą jachtą „Defiance“ operatorius buvo susitikęs su vieninteliu gyvu likusiu komandos nariu E.Gusevu.
Išgelbėtas buriuotojas nenukentėjo, kitą dieną išleistas iš ligoninės nuvyko į Melnragę, mėgino apsaugoti priekrantės bangų daužomą jachtą.
„Eduardas pasakojo, kad viskas įvyko netikėtai – deniui siūbuojant paslydęs ir atsitrenkęs į takelažą O.Zeleninas iškrito į jūrą. Kiti bandė jį ištraukti, užkabino lynais, bet negalėjo įkelti į jachtą.
Tada gelbėti tėvo, kuris nuo smūgio galėjo apsvaigti, į jūrą šoko sūnus. Bangos abu nunešė tolyn. Nežinia, kodėl jie buvo be gelbėjimosi liemenių“, – pokalbį su E.Gusevu prisiminė M.Docaitis.
O.Orlova tada veikiausiai stovėjo prie vairo – tokiais atvejais pirmiausia nuleidžiamos burės, įjungiamas variklis, vienas įgulos narys privalo valdyti bangų blaškomą burlaivį.
Nemokanti plaukti mergina buvo prisisegusi prie jachtos ilguoju saugos diržu. Smarki banga ir ją nuplovė nuo denio, bet diržas neleido atitrūkti.
Likę krante išvengė nelaimių
„Dvejus metus nefilmavau, todėl sutikau atvykti į Klaipėdą. Ten pamačiau Olesią ir jos draugus. Studentės idėja kurti filmą apie buriuotojus buvo gera, man patiko – taip susipažinau su „Defiance“ įgulos nariais“, – bendro darbo pradžią prisiminė M.Docaitis.
Vyrai Mindaugą mielai priėmė, maloniai bendravo – operatorius kelias dienas filmavo juos ir Olesią jachtoje, du kartus buvo išplaukę į Baltiją, kuri tada dar nebuvo tokia rūsti ir pašėlusi.
M.Docaitis troško dalyvauti ir regatoje – tikėjosi emocingais kadrais pagyvinti filmą, bet orai pakoregavo planus. Kino projekto vadovai nusprendė, kad operatoriui neverta rizikuoti – bangos galėjo sugadinti brangią, bet filmuoti jūroje nepritaikytą aparatūrą.
Likęs krante Mindaugas užfiksavo paskutinį jachtos „Defiance“ startą. Ir filmo bendraautorę studentę Olesią – besišypsančią, nuo jachtos denio ranka mojančia jam ir šalia stovinčiai motinai.
Taip jau atsitiko, kad M.Docaitis užfiksavo paskutines Olesios ir jos bendražygių gyvenimo akimirkas – nufilmavo žmones, kurie išplaukė į jūrą pasitikti savo mirties patys to nejausdami.
Filmo kūrimo procesą, pasak M.Docaičio, lydėjo keisti ženklai: „Stebuklingai atsidurdavau ten, kur reikia.
Neišplaukiau į šėlstančią jūrą, nors to norėjau. Nemanau, kad tai buvo atsitiktinumas, – savo lemties niekas nežino.“
Apsaugojo nuo žūties?
„Filmą sumontavau per kelias bemieges naktis. Olesios mama norėjo, kad viską baigčiau iki dukters laidotuvių, – negalėjau nuvilti. Tai mano atsisveikinimas su nuoširdžia, šilta, visiems pasirengusia padėti mergina. Pažinojau ją vos kelias savaites“, – kalbėjo tragedijos sukrėstas M.Docaitis.
Prieš regatos startą M.Docaitis netgi buvo pyktelėjęs, kad I.Kurklietytė jam neleido sėsti į jachtą „Defiance“ ir plaukti į jūrą.
Kas būtų nutikę, jeigu Mindaugas nebūtų paklausęs nurodymų?
„Jeigu vyrai būtų plaukę su juo, gal būtų atsargiau buriavę? Galėjo būti ir taip, kad Mindaugą apsaugojau nuo žūties“, – svarstė Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus vadovė I.Kurklietytė.
Filmo „Defiance“ kūrėjus ji įvertino kaip puikų duetą, nors jų amžius skiriasi: „Mačiau, kokia aistra žibėjo abiejų akys, – idėja juos buvo užvaldžiusi. Po tragedijos Mindaugą užgulė didžiulė atsakomybė, bet sukandęs dantis ir nubraukęs ašaras jis baigė darbą.“
