O pastaruoju metu tiesiog pasinėrė į darbą „Lietuvos ryto“ televizijoje. Pats šnekina žmones, rašo tekstus, montuoja siužetus – kartu su žurnaliste Rūta Janutiene kuria laidas, o visai neseniai pradėjo vesti savo laidą „10 minučių iki tobulybės su Jurijumi“.
Baletmeisteris rodo, kaip mankštintis ir išlikti sveikiems bet kokio amžiaus. Iš tiesų, kas geriau galėtų išmanyti žmogaus kūno sandarą ir lankstumą nei baleto meistras, kuris, kaip pats sako, „gimė špagate“.
Jurijus neslėpė: į televiziją ėjo dėl pinigų ir populiarumo, kokio vaidmens reikėjo, tokį ir kūrė. Bet dabar artistas ėmėsi naujo amplua – tapo žurnalistu.
– Jūs net neįsivaizduojate, kaip atjaunėju būdamas žurnalistu. (Juokiasi.) Artistiniai įgūdžiai čia labai reikalingi. O sporto laidoje panaudoju ir baletmeisterio patirtį. Žmogus turi suprasti, kad kūną gerbti reikia ne tik esant dvidešimties, bet ir kai tau 60 ar 70 metų.
– Balerinos kūnas dažnai moteriai yra siekiamybė.
– Baletas iš tikrųjų gali padailinti kūną. O kai moterys bėga į sporto klubus, ima svarmenis, jos staiga išryškina savo genetinę fiziologiją – jeigu buvo truputėlį trumpesnės kojos arba koks nors raumuo, staiga jis pradeda pūstis, gali net nieko nevalgyti.
Man labai gaila tų jaunų žmonių, kurie prisipumpavę raumenis žemais subiniukais eina, krypuoja kaip antys po Vilnių. Aš pats esu trumpų linijų. Atsimenu, kai repetavau juodo baisaus gulbino Rodbarto vaidmenį, repetitorius sako: nesuprantu, tiek repetuojame, o tavo kojos pučiasi ir pučiasi.
Tai buvo prieš 30 metų, kai dar nebuvo raumenų pažinimo mokslo.
Grįžau tada namo ir nieko nevalgiau, joga užsiėmiau. Nors to netgi nereikėjo, juk treniravausi kasdien. Svarbiausia yra kūno tempimas.
Turime paruošti stuburą visai dienai. Pirmiausia reikia kūną ištempti, o tik po to apkrauti.
– Jums, kaip baleto šokėjui, maistas – turbūt skaudi tema?
– Aš pernelyg daug dirbdavau, kad apie jį galvočiau. Užtat kavos gerdavau litrais. Svarbiausia būdavo neužmigti. Nes kai ateidavau 10 valandą į Operos ir baleto teatrą, išeidavau tik vidurnaktį. 1974 metais ten įžengiau kaip į sapną, iš kurio atsibudau po 20 metų.
Atsibudau sutryptas, sunaikintas ir laimingas, kad bėgu iš ten. Bet būtent teatras man davė vandenį, kuriuo išplaukiau į savo kūrybinius vandenis.
Televiziją man irgi davė teatras. Jeigu nebūčiau turėjęs teatrinių įgūdžių, nebūčiau televizijoje toks drąsus. Man televizija yra vaidmens kūrimas.
Mano kelias televizijoje prasidėjo dar sovietų laikais Lietuvos televizijoje režisieriaus Vytenio Pauliukaičio ir baletmeisterės Tatjanos Sedunovos kuriamoje baleto laidoje.
– Bet dauguma žmonių jus įsiminė prieš 12 metų – kaip teisėją „Lietuvos šokių dešimtuke“ – ir klausė, iš kur jis toks atsirado?
– Ten prasidėjo mano šuolis iš dangoraižio. Dabar televizija pilna aktorių.
Ten tu gali nesunkiai uždirbti. Aš taip pat ėjau dėl pinigų ir dėl populiarumo, kuris man padėjo ir baletmeisterio veikloje.
– Žiūrovų akyse tapote akiplėša, rėksniu. Ar esate patenkintas tokiu savo įvaizdžiu?
– Pamenu, buvo mano pirmieji žingsniai televizijoje, ir mes su žmona važiavome iš gastrolių, kuriose rodžiau spektaklį. Žmona neišlaikė – taip ėmė verkti, net kūkčiojo. Tada aš suvokiau, kaip yra sunku ne teatro žmogui šalia mutuojančio vyro artisto.
Teatre gali vaidinti ir prostitutę, tai yra tik vaidmuo. O televiziją Lietuvoje žmonės priima už tikrą pinigą.
Jeigu žiūrovams per visas laidas nuolat dėsi į galvą, kad Smoriginas yra blogasis, tai jie tokį mane ir matys.
– Ar bara jus žmona už tai, ką per televizorių rėžiate?
– Aišku, bara. Ir pykstamės kiekvieną dieną. Bet už eteryje pasakytus dalykus pastaruoju metu jau mažiau. Bet tvenkiasi tvenkiasi, ir trinkt! O aš jai tada turiu tokį kozirį: nekeisk manęs. Pabandė pakeisti vienas prodiuseris, ir numirė projektas.
– O pats gailitės dėl ko nors, ką esate prisišnekėjęs?
– Dėl vieno dalyko gyvenime, tai buvo seniai. Kai Šaprui – šviesaus atminimo aktoriui Vytautui Šapranauskui eteryje pasakiau, kad jis turi problemų dėl alkoholio – tik kitais žodžiais. Kai likome dviese, jis, tarsi manęs nebūtų, pasakė: „Na, chebra, baikit.“ Tada aš visą savaitę vaikščiojau su dideliu sunkumu viduje.
Jis buvo labai geras žmogus, taurus. Kiekvienas žmogus turi savų demonų. Jis buvo išskirtinio talento.
Visos televizijos buvo formuojamos pagal jį, visi jį kopijavo, o kai jis išnyko, staiga sutriko. Aš net ir dabar norėčiau atsiprašyti Vickos. Mes jį taip vadinome.
– Ar jus patį yra kas nors įžeidęs taip, kad pamiršti negalite?
– Aš esu Kauno staroveras, ruskelis.
Aš galiu užpykti, išrėkti, apsisukti vieną „en tournent“ (pranc. k. baleto figūra – sukinys) ir apkabinti, išbučiuoti. Nes aš labai nemėgstu bendrauti su žmogumi nejausdamas ryšio.
Man reikia, kad žmogus bendrautų be jokio peilio už nugaros. Aš nemoku veidmainiauti. Bet aš labai kantrus – galiu 10 metų kentėti. Ir jei mano rodomų ženklų žmonės niekaip nesupranta, vieną dieną nukertu viską. Vieną kartą taip paleidau visą trupę. Kam būti su žmonėmis, kurie už nugaros laiko peilį? Tada geriau sodyboje vienam.
– Kokių įdomiausių gandų apie save esate girdėjęs?
– Kad esu labai turtingas. Anksčiau honorarai buvo dideli ir atsirasdavo žmonių, kurie, įvertinę, kad aš daug ko nesuvokiu, prašinėdavo iš manęs pinigų. O aš 40 metų gyvenau nuo algos iki algos ir nemačiau, kaip du mano vaikai užaugo.
Vilniuje gyvenu nuo 1969 metų ir visą laiką Vokiečių gatvėje. Bet šio buto pats nepirkau, jį man davė miestas kaip nusipelniusiam meno veikėjui. Bet remontas jau seniai nedarytas.
Mes su žmona labai daug keliaujame. Grįžti antrą, trečią kartą į tą pačią vietą yra kur kas didesnė palaima, negu nusipirkti „Ferrari“.
– O tokių gandų, kad turite nesantuokinių vaikų ar esate homoseksualus, girdėjote?
– Mane guldė į lovą su visais ir su visomis. Pirmiausia aš – manieringas.
Visi baleto žmonės yra manieringi – juk kas rytą treniruoji kojų pirštus, liemenį. Baleto vyrai yra kitokie. Ir tau užkabinama etiketė ant kaktos.
– Špagatu pradėjome, juo ir baikime. Ar jums reikia prieš jį darant apšilti?
– Ne. Aš gimiau špagate. Tokią genetiką man davė mama. Ji buvo tų laikų balerina. Gaila, kad nenufilmavome, kaip per mano vestuves, kai jai buvo 55-eri, ji padarė špagatą.
