Kai tai vyko, kartu su T.Čyvu ir jo žmona Vilniuje gyveno vienuolikmetė jo dukra iš ankstesnės santuokos. Gali būti, kad mergaitei tėvo šeimoje nemalonius dalykus tenka matyti nuolatos – bent jau taip teigia jos motina, buvusi T.Čyvo žmona Jurgita Motiejūnaitė.
Dar lapkričio 7 d. užsienyje gyvenanti J.Motiejūnaitė elektroniniu paštu kreipėsi į Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą, Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, Seimo narę Dovilę Šakalienę, mergaitės lankomos mokyklos administraciją ir kitur su pareiškimu „Dėl nepilnamečio vaiko iškėlimo iš nesaugios aplinkos dėl fizinio ir psichologinio smurto artimoje aplinkoje bei nepriežiūros.“
Motinos įsitikinimu, mergaitė turėjo būti paimta iš tėvo ir perduota seneliams.
Savo pareiškime J.Motiejūnaitė teigė: „Mergaitės tėvo Tomo Čyvo ir jo sutuoktinės gyvenimo būdas ir tarpusavio santykiai kuria nesaugią vaikui aplinką, kurioje patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas. Pabrėžtina, kad smurto atvejai šioje šeimoje nuolat kartojasi ir policijos iškvietimai yra klaiki dukros kasdienybė.“
Moteris teigė, kad nuo 2018 m. balandžio 11 d. jos dukros gyvenamoji vieta buvo pakeista dėl nuolatinio šeimos kraustymosi net septynis kartus. Neva dukra jai sakiusi, kad iš visur jų šeimą išmeta dėl triukšmo, muštynių, policijos, nesumokėtos nuomos ar sunaikinto buto šeimininkų turto.
Pasak motinos, tėvas neleidžia dukrai nei jai, nei seneliams pasakoti apie tai, kas vyksta jų namuose. Visgi per rudens atostogas pabuvusi pas senelius ir žinodama, kad reikės netrukus grįžti pas tėvą ir jo sutuoktinę, mergaitė verkdama atsivėrė ir papasakojo, kad bijo grįžti namo, nes nežino, ką ten ras. Namie, esą, ji negali ramiai paruošti pamokų nei išsimiegoti.
Pareiškime rašyta, neva mergaitė sakiusi, kad tėtis vis žada, jog skirsis su žmona, bet mėnesiai eina, o nieks nesikeičia. Nuo rugsėjo mergaitė apsigyveno dviese su tėčiu atskirai nuo Virginijos. Bet toji vis ateina, ir namie vėl esą vyksta išgertuvės bei tęsiasi nesutarimai. Mergaitė sakė Virginiją tėvo namuose radusi ir tada, kai grįžo namo po rudens atostogų.
Portalui Lrytas.lt J.Motiejūnaitė teigė, kad, kol gyveno su T.Čyvu, pati kentė jo psichologinį smurtą ir perprato jo gyvenimo būdą: „Skolos, nepritekliai, tėvo priklausomybė nuo alkoholio ir sukčiavimas, melas, pažadai, kurie niekada nebus ištęsėti. Labai verkė dukra, kol išsikalbėjo. Ir prašė manęs, kad pasiimčiau ją gyventi pas save.“
Savo pareiškime Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAT) J.Motiejūnaitė rašė: „Prašau institucijų spręsti dėl galimybės vaiko globos teises perduoti seneliams, gyvenantiems Pasvalyje, kurie pasiruošę vaiką prižiūrėti ir suteikti visa, ko reikia augančiam vaikui.“
Mama nepatenkinta tarnybos veikla
Savo pareiškimą apie šią situaciją VTAT ir kitoms institucijoms J.Motiejūnaitė pateikė lapkričio 7 d. Ji liko nepatenkinta tuo, kad į jį nebuvo tinkamai sureaguota: „Visa informacija, kurią VTAT per dvi savaites man pateikė (man prašant suteikti informaciją), buvo tik formalaus turinio. Man rašė: „Laba diena, dėkojame Jums už atsiųstą elektroninį pranešimą. Jūsų pranešimas bus užregistruotas ir išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka.“
Ir kai lapkričio 12 d. pateikiau papildomos informacijos apie nesaugią aplinką, kurioje gyvena mano dukra, sulaukiau lygiai tokio paties formalaus atsakymo. Dar man atrašė, kad prašymas bus išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo pateikimo dienos.
Į mano prašymą kiek įmanoma skubiau iškelti dukrą iš jai nesaugios aplinkos VTAT nesureagavo ir skubių veiksmų nesiėmė.
Kai atsakymo galiausiai sulaukiau, jis buvo be datos, be registracijos numerio, taip pat nenurodyta, koks yra mano pareiškimo registracijos numeris.
O ir pats Tarnybos pateikto atsakymo turinys kelia abejonių, ar mano pareiškimo esmė buvo tinkamai įvertinta (faktai, mergaitės citatos apie nesaugią aplinką, daromą žalą jos psichoginei ir fizinei sveikatai).“
Tėvo atsakas į kaltinimus
T.Čyvas portalui Lrytas.lt pakomentavo savo dukros motinos jam mestus klausimus. Jis teigė: „Klausiate apie nesutarimus su buvusia žmona Jurgita Motiejūnaite. Aš negaliu su ja nei sutarti, nei nesutarti, nes jau daugiau nei pora metų neturiu jokio kontakto su ja, tik žinau, kad ji gyvena Londone ir turi dukrą su nauju gyvenimo partneriu. Net ir mano dukters kontaktai su mama, kurios jai labai trūksta, yra gan fragmentiški, feisbukiniai, daugiausia paremti modeliu: „Parašau babytei, ji parašo mamai, tada ji man parašo“.
Aš niekad jokių kliūčių jų bendravimui nedariau, priešingai, bandydavau elektroniniais kanalais apeliuoti, kad ji paskambintų vaikui (ir tada, kai dukra gulėjo ligoninėje dėl plaučių uždegimo, mama jos neaplankė).
Mes su Virginija Čyviene nuo rugsėjo mėnesio gyvename skyriumi ir tokį sprendimą priėmiau daugiausia todėl, kad noriu ramybės vaikui. Tačiau neteisinga teigti, kad smurto atvejai mūsų šeimoje nuolat kartojosi – ikiteisminis tyrimas dėl balandžio mėnesį nuskambėjusios nemalonios istorijos buvo nutrauktas dar birželį neradus nusikaltimo požymių.
Kas yra „vaiko nepriežiūra“, kuria mane kaltina, aš nelabai suprantu. Vaikas prižiūrėtas, lanko lavinimosi įstaigas, būrelius. Kasmet su manim atostogauja Palangoje, o šiemet jau ir užsienyje.
Faktiškai per tą laikotarpį persikraustyta buvo tris kartus, o ne septynis, kaip ji teigia, ir nuo rugsėjo stabiliai gyvename ten, kur gyvename.
Sakote, J.Motiejūnaitė pranešė, kad namie neretai girtaujama? Labai smagu, kad apie tai rūpestingai mamai praneša elfai. Iš kur kitaip ji apie tai žino? Kada pati paskutinį kartą teikėsi pamatyti vaiką gyvai? Čia net nėra ko komentuoti.
Aš ne kartą sakiau ir dar pakartosiu, kad atsižvelgčiau ir į pačios dukters norus, ir į iš po žemių išdygusios mamos, ir į senelių pageidavimus, jei jie būtų išsakyti. Neprieštaraučiau nei dukros gyvenimui su mama, nei su seneliais, žmoniškai sutarus dėl sąlygų, bendravimo ir pan. Vietoje normalaus pokalbio Jurgita eina melagingų įskundimų ir manipuliacijų keliu.
Vaikas tikrai labai ilgisi mamos, kuriai niekas nedaro kliūčių dalyvauti jo gerbūvio užtikrinimo procese. Su VTAT kontaktuoju, kalbamės. Baisiu monstru nepasirodžiau ne tik jiems, bet ir seneliams, pas kuriuos dukra vos prieš porą savaičių viešėjo ir buvo be jokių pretenzijų grąžinta į „nesaugią aplinką“.
Vienintelis reikšmingas galiojantis susitarimas tarp manęs ir J.Motiejūnaitės yra patvirtintas teismo – kad vaiko auklėjime dalyvaujame abu (to nepastebėjau), o vaiko išlaikymui ji moka savo pasiūlytą ir teismo patvirtintą sumą į vaiko sąskaitą. Iki šiol nei viena įmoka nėra padaryta.“
Ką nustatė vaiko teisių specialistai
VTAT sprendimas dėl aptariamos situacijos buvo priimtas lapkričio 21 d.
Jame teigiama, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi mokykloje, kurią lanko mergaitė, ir kalbėjosi su ja, direktoriaus pavaduotoja ir specialiąja pedagoge.
Be to, parengtos užklausos mergaitės ugdymo ir gydymo įstaigoms ir gauti jų atsakymai, kad tėvas dukra rūpinasi tinkamai, domisi jos mokslais, bendradarbiauja su pedagogais ir užtikrina jos sveikatos priežiūrą.
Lapkričio 13 d. T.Čyvas atvyko į Skyrių pokalbio, kur jis pasakojo, kad su dukra nuo rugsėjo gyvena dviese saugioje aplinkoje ir ja rūpinasi tinkamai, be to, neprieštarauja tam, kad mergaitė bendrautų su motina.
VTAS persiuntė informaciją apie situaciją šeimoje atvejo vadybininkui, kuris teiks pagalbą T.Čyvo šeimai (kokia ta pagalba bus, nėra nurodoma).
VTAS atsakymas baigiamas taip: „Atkreipiame dėmesį į tai, kad tinkamai vaikų raidai itin svarbu jausti abiejų tėvų rūpestį, supratimą, priėmimą, žinoti, jog abiem tėvams jie yra svarbus ir reikalingi. Tikimės, kad geranoriškai tarsitės dėl dukters, kartu ieškosite kompromisų dėl jos auklėjimo ir priežiūros.“
