Per 200 įvairiausių medalių, dešimtys pagerintų pasaulio ir Europos rekordų. Tokie iš Šaukėnų miestelio Kelmės rajone kilusio Egidijus pasiekimai galbūt per daug nestebintų, jeigu ne kelios detalės. Egidijus gimė turėdamas negalią – dabar jauno vyro ūgis siekia vos 1,33 metro.
Dėl žemo ūgio Egidijus sulaukdavo patyčių ir mokykloje, ir paprasčiausiai vaikščiodamas mieste. Vaikai dažnai pasišaipydavo: „Oi, koks mažas.“
Iš pradžių tokios kalbos šiek tiek skaudino, bet dabar į tai jis nebekreipia dėmesio: „Pripratau. Nebeįdomu, – nedaugžodžiavo atletas. – Nėra reikalo užsiimti kvailomis mintimis ir kreipti dėmesį į tai, ko vis tiek negali pakeisti.“
Tačiau Egidijus pastebėjo, kad žmonių požiūris į neįgaliuosius laikui bėgant keičiasi.
„Žmonės darosi pakantesni neįgaliesiems. Anksčiau, jeigu veždavo vaiką, sėdintį vežimėlyje, kas nors vis badydavo pirštais. Dabar pastebiu, kad tokių reakcijų mažiau. Nors vis dar yra“, – pripažino E.Valčiukas.
Paklaustas, ar negalia kaip nors trukdo gyvenime, Egidijus buvo kategoriškas: „Visiškai netrukdo, aš su tuo susigyvenęs. Nieko nėra sunkaus – viską pats pasidarau.“
Esant tokio mažo ūgio gali iškilti nepatogumų, pavyzdžiui, parduotuvėje pasiekti maisto produktus. Bet Egidijus to nesureikšmina: „Paprašau ir žmonės paduoda.“
Egidijus sportu susidomėjo dar būdamas mokykloje. Iš pradžių pas trenerį Antaną Gricių kilnojo svarsčius. Sustiprėjęs po kurio laiko išbandė jėgos trikovę, kur ir atrado save.
Nors mokslai spaudė, Egidijui vis pavykdavo ištrūkti į varžybas. Tada ir prasidėjo auksiniai Egidijaus laikai.
„Treneris mane pamatė ir pasiūlė pasižiūrėti, kaip seksis. Pradėjau nuo svarsčių kilnojimo, 2 metus atkilnojau, bet nesisekė. Tada pasakiau: „Bandome jėgos trikovę.“ Ir jau per pirmas varžybas Baltarusijoje pasiekiau Lietuvos rekordą“, – atsimena E.Valčiukas.
Iš įvairiausių pasaulio ir Europos jėgos trikovės čempionatų 60 kilogramų sveriantis Egidijus turi sukaupęs daugiau nei 200 medalių – ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų kategorijose.
O Europos ir pasaulio čempionatuose rekordus pagerino daugiau nei 80 kartų. Apie 30 rekordų galioja iki šiol – jų niekam nepavyko pagerinti.
Sportininkas prieš 3 metus nusprendė jėgas išbandyti neįgaliųjų sunkiojoje atletikoje ir lengvojoje atletikoje. Tačiau pernai apsisprendė, kad jam labiau prie širdies lengvoji atletika. Ir ne be reikalo.
Praėjusių metų vasaros pabaigoje E.Valčiukas debiutavo Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Berlyne.
Ir iš karto pasisekė – iškovojo bronzos medalį rutulio stūmimo rungtyje.
„Nesitikėjau, treneris irgi, matyt, nesitikėjo, tik sakė, kad reikia siekti geriausių rezultatų. Nors geriausio savo rezultato neparodžiau, trūko 20–30 centimetrų, bet pavyko laimėti bronzos medalį“, – džiaugėsi Egidijus.
Jau greitai bus 4 metai, kai mažaūgis atletas pradėjo dirbti su neįgaliųjų treneriu Deimantu Jusiu. Egidijus stumdo rutulį ir mėto ietį. Treniruotėse būna visko – ir griežtesnių žodžių, ir pajuokavimų. O pasijuokti Egidijus nebijo net ir iš savo negalios.
„Mūsų manieže Šiauliuose yra perėjimas, kur iš pradžių turi pasižymėti kortele ir tik tada gali eiti – visai kaip geležinkelio stotyse užsienyje.
Kitas lengvaatletis Andrius Skuja su kažkuo užsikalbėjo ir užstojo kelią. Priėjęs Egidijus, vos siekiantis Andriaus juosmenį, patampė jį už šortų: „Pasitrauk, ar nematai, kad vyrai vaikšto?“ – juokdamasis prisiminė treneris D.Jusys.
A.Skujos ūgis – 203 centimetrai. O lengvosios atletikos manieže jie treniruojasi kartu ir ūgio skirtumo nesureikšmina. Priešingai – labai gerai sutaria, daug bendrauja ir dažnai vienas pas kitą pasisvečiuoja. Savo duetui netgi turi pravardę.
„Esame broliai, arba A komanda. Mes atėjome sportuoti vienu metu, nuo pirmos treniruotės susibendravome, palaikome gerus ryšius ir už treniruočių ribų“, – šypsojosi Egidijus.
Jis, be sporto, turi ne mažiau įdomios veiklos – jaunas vyras turi nedidelį, 15–20 hektarų, augalininkystės ūkį.
Egidijaus brolis šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, o tėvelio neteko prieš kelerius metus, tad visa žemės ūkio darbų našta krito ant šio 1,33 metro ūgio stipruolio pečių. Dažnai jam padeda ir tėčio draugai, be jų pagalbos būtų labai sunku išsiversti.
Egidijus turi visą ūkininkui reikalingą techniką – traktorių, kurį pats vairuoja, priekabų, kultivatorių, plūgų, purkštuvą. Ir visus žemės ūkio darbus daro pats – aria, sėja, kulia.
„Visiems įdomu, o koks mano traktorius. Normalus, kaip ir visų žmonių“, – paaiškino atletas.
Egidijus spėja, kad ūkininkavimas labai padėjo ir jo kūnui.
„Mano visas gyvenimas buvo ūkyje. Gal ir tai turėjo įtakos, nes dirbdamas sustiprėjau. Maždaug nuo 12 metų ūkyje pradėjau sukiotis, padėti ir kartu ėmiau stiprėti“, – pasakojo žemaūgis.
Šiuo metu Egidijus Šiaulių universitete studijuoja kūno kultūros ir sporto pedagogiką, yra antro kurso studentas. Nors sportas ir mokslai užima beveik visą dieną, kai tik gali, vyras stengiasi pabūti ir su draugais – eina į kiną ar žaidžia boulingą, prisigalvoja įvairių kitų pramogų.
Šiauliuose jis tapo tikra žvaigžde – ramiai pereiti gatve nebepavyksta.
„Šiauliuose visi sveikinasi, daug kur pažįsta. Ne kiekvienas, tačiau kas antras ar trečias tai tikrai“, – šypsojosi lengvaatletis.
Dabar didžiausias Egidijaus noras yra patekti į Tokijo paralimpines žaidynes.
Tiesa, reikės labai pasistengti ir pasiekti geriausią rezultatą šiais metais vyksiančiame pasaulio čempionate Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Vasario 16 d. „Lietuvos ryto“ televizija kviečia žiūrėti 2018 metų geriausių Lietuvos neįgalių sportininkų apdovanojimus.
