Čigonų taboro realybė: narkomanai už dozę kapoja malkas ir lytiškai santykiauja

Reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėjas Marijus Balčiūnas (36 m.) iš narkotikų liūno išsikapanojo prieš 13 metų ir dabar padeda su priklausomybėmis kovoti kitiems. Marijus pastebėjo, kad per tuos keliolika metų situacija Vilniaus čigonų tabore mažai tepasikeitė – į jį vis dar plūsta priklausomybę turintys žmones, o atsakingos institucijos nesugeba situacijos kontroliuoti.

  Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
  Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Marijus Balčiūnas – reabilitacijos centro „Naujasis gyvenimas“ įkūrėjas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Marijus Balčiūnas – reabilitacijos centro „Naujasis gyvenimas“ įkūrėjas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
  Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
  Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Marijaus Balčiūno ir jo bendraminčių surengta akcija Vilniaus romų tabore.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Akcijų metu su taboro gyventojais tekdavo ir pasiginčyti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Akcijų metu su taboro gyventojais tekdavo ir pasiginčyti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Akcijų metu su taboro gyventojais tekdavo ir pasiginčyti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Akcijų metu su taboro gyventojais tekdavo ir pasiginčyti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Per 2018 metus Vilniaus čigonų tabore ir jo prieigose užfiksuota 31 mirtis, sietina su narkotinių medžiagų perdozavimu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Per 2018 metus Vilniaus čigonų tabore ir jo prieigose užfiksuota 31 mirtis, sietina su narkotinių medžiagų perdozavimu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Per 2018 metus Vilniaus čigonų tabore ir jo prieigose užfiksuota 31 mirtis, sietina su narkotinių medžiagų perdozavimu.<br> T.Bauro nuotr.
 Per 2018 metus Vilniaus čigonų tabore ir jo prieigose užfiksuota 31 mirtis, sietina su narkotinių medžiagų perdozavimu.<br> T.Bauro nuotr.
 Per 2018 metus Vilniaus čigonų tabore ir jo prieigose užfiksuota 31 mirtis, sietina su narkotinių medžiagų perdozavimu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Per 2018 metus Vilniaus čigonų tabore ir jo prieigose užfiksuota 31 mirtis, sietina su narkotinių medžiagų perdozavimu.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Feb 2, 2019, 4:59 PM, atnaujinta Feb 3, 2019, 2:44 PM

Pirmą kartą apie tai, kad Vilniaus čigonų tabore galima įsigyti dozę pigiau nei mieste, aštuonerius metus narkotikus vartojęs Marijus sužinojo iš draugo. „Tuo metu mieste dozė heroino kainuodavo 20 litų (dabar būtų 6 eurai), o tabore vienas taškelis aguonų ekstrakto – vos 1 litą, ir kelių taškelių pakakdavo tam, kad galėtumei pataisyti sveikatą. Tiesiog pažiūrėdavau, prie kurio namo vyksta judėjimas, ten nueidavau ir gaudavau dozę“, – atsiminė savo nuopuolio laikus Marijus.

Čigonų taborą pašnekovas vadina „velnio irštva“ ir vis siekia į jį atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį. „Dabar skiriami tūkstančiai eurų romų integracijai, tačiau iš to – menka nauda. Jie nemokamai gauna butus, tačiau persikraustę ir ten pardavinėja narkotikus. Be to, jų vis dar galima nesunkiai įsigyti tabore, nors visi žino, kad ten pardavinėjami narkotikai, kasdien vyksta greitoji pagalba, nuolat miršta žmonės“, – neabejojo Marijus.

Norėdamas atkreipti dėmesį į šią problemą, jis su bendražygiais buvo surengęs jau keturias akcijas čigonų tabore. Pirmą kartą nešė du karstus, kuriuose buvo veidrodžiai, juos lydėjo giltinės su dalgiais. Beldė į kiekvieną namelį, siūlė jo gyventojams žiūrėti į karstą ir pamatyti, ką laidoja – save pačius.

Antros akcijos metu taborą lankė 10 giltinių, trečios – 10 budeliais persirengusių žmonių, kurie neva ėjo čigonų galvų.

Ketvirtosios akcijos metu tariamas narkotikų prekeivis stūmė karutį su aukso luitais, o jį lydėjo vergai. „Tie aukso luitai – tai mirusių žmonių kraujas, ir laimės jie tikrai neatneš“, – aiškino akcijos prasmę Marijus.

Jis prisiminė, kad „Naujojo gyvenimo“ reabilitacijos centre gydėsi vienas narkomanas, kuris vienu metu gyveno tabore ir pats prekiavo narkotikais. Jis kas mėnesį mokėdavo 1000 eurų vienam policininkui, kuris jam atsiųsdavo žinutę su keliomis raidėmis, tarkim „A, P“. Tai reikšdavo, kad tą savaitę policijos reidas čigonų tabore vyks antradienį ir penktadienį, taigi reikia pasisaugoti. To policininko pavardę atskleisti narkomanas pabijojo.

M.Balčiūnas aiškino, kad romai turi tikrų vergų-narkomanų, vadinamų „kojomis“, kurie už narkotikų dozę dirba, pardavinėja narkotikus, o jei policija juos suima, tai jie ir sėda į kalėjimą, o tikrieji narkotikų platintojai lieka nenubausti. Be to, narkomanai už dozę kapoja malkas ir kitaip padeda romams. Kai kurios merginos dėl dozės ryžtasi lytiniams santykiams su narkotikų platintojais.

Marijus girdėjo ir apie atvejį, kai narkotikus iš miško įnešė dvejų metukų vaikas – jų kilogramą svėrusi pakuotė buvo priklijuota prie mažylio nugaros. „Kažin, kas gali išaugti iš vaikų, kurie auga tokiomis sąlygomis“, – sakė vyras.

Jo įsitikinimu, yra ir normalių romų, tačiau jų nedaug. Juk jų tokios tradicijos – vyras nedirba, o moteris eina burti ar vogti, kad aprūpintų šeimą. „Daug jų nemoka net rašyti, o pinigus skaičiuoti moka“, – pastebėjo Marijus. Tais laikais, kai vartodavo narkotikus, jis ne kartą romams už centus pardavė vertingus iš miesto atvežtus daiktus.

„Čigonai mane kankindavo – vartodamas aš buvau bevalis, buvau aplinkybių vergas. Dabar aš nenoriu duoti ramybės jiems“, – sakė Marijus.

Na, o be šios veiklos jis turi ir daugelį kitų. Priklausomiems žmonėms yra įkūręs jau keturis reabilitacijos centrus ir kuria penktąjį, moterų krizių centrą. Ten galės apsistoti moterys, kurios patyrė smurtą, prievartą ir pan. „Tiesa, tam mums reikia gerų žmonių pagalbos – tam, kad pakeistume krizių centrui skirto pastato stogą, reikia 60 000 eurų, o mes kol kas turime tik 500 eurų. Tokie reabilitacijos centrai laikosi tik iš žmonių aukų, tuo tarpu kai romų integracijai skiriamos didžiulės valstybės lėšos“, – pastebėjo M.Balčiūnas.

31 mirtis ir 31 nelegalus statinys

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato turimais duomenimis, per 2018 metus Vilniaus čigonų tabore ir jo prieigose užfiksuota 31 mirtis, sietina su narkotinių medžiagų perdozavimu.

Vilniaus Romų tabore pastoviai vyksta vieši ir nevieši patruliavimai ir per 2018 metus buvo surašyta daugiau kaip 500 protokolų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 71 str. (už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo).

Romų tabore ir jo prieigose, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 str. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) buvo pradėta daugiau kaip šimtas ikiteisminių tyrimų; pagal LR BK 260 str. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) buvo pradėta daugiau kaip 30 ikiteisminių tyrimų. Romų tabore dirba ne tik policijos pareigūnai – į pagalbą yra pasitelkiami viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, taip pat vykdomi prevenciniai planai su įvairiomis valstybinėmis institucijomis. Vilniaus miesto probacijos tarnybos ir policijos pareigūnai reguliariai atlieka Romų tabore gyvenančių asmenų patikrinimus. Intensyviai bendradarbiaujant su Statybų inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnais per 2018 metus buvo nugriauta 30 nelegalių statinių, kuriuose anksčiau buvo platinami narkotikai.

Narkotikų platinimo ir vartojimo problema yra socialinė ir gali būti sprendžiama tik integruotomis, kompleksinėmis daugelio institucijų pastangomis. Nei vienoje demokratinėje pasaulio valstybėje narkomanijos plitimas nebuvo apribotas vien policinėmis ar pirmiausiai policinėmis priemonėmis. Svarbiausias vaidmuo čia tenka už gyventojų socialinę gerovę atsakingoms institucijoms. Kalbant konkrečiai apie Vilniaus taborą – teigtina, kad narkotinių medžiagų platinimui jo teritorijoje bus suduotas esminis smūgis tuomet, kai bus nugriauti visi nelegaliai stovintys namai – jų liko 31.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.