Nesvarbu, kad Donatas turi negalią – jis nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi, sunkiau valdo dešinę kūno pusę, o viena jo koja trumpesnė.
„Aš su draugais pajuokauju: „Neįgalus aš, padėkite man.“ Jie man atsako: „Koks tu neįgalus, dar taip pasakysi, gausi per galvą. Tu toks pat kaip ir mes“, – pasakojo sportininkas.
Donatas pripažįsta, kad draugų palaikymas – labai svarbus. Širdžiai malonu, kai pagiria.
O šeimoje Donatą skatina visi, ypač dvejais metais jaunesnė sesuo Milda.
„Šaunuolis, varyk, gal kitais metais būsi auksinis“, – ragina ji brolį.
Šeimos palaikymą Donatas visada jautė, bet kiti nebuvo tokie švelnūs. Donato mama Valė prisimena, kad sūnus ne kartą buvo susidūręs su patyčiomis.
„Mokykloje vaikai buvo žiaurūs. Bet paaugęs Donatas išsiugdė valią ir atšaudavo, ką reikia“, – įsitikinusi sportininko mama.
Lemtinga pažintis prie ežero
Donato pažintis su sportu prasidėjo dar vaikystėje. Sportuoti jį skatino mama, norėjusi atrasti veiklą, kuri patiktų sūnui, sustiprintų jo kūną, o kartu ir ugdytų valią.
Vieną dieną Alytuje, prie Dailidės ežerėlio, Donatas mėtė kamuoliuką. Čia jį pastebėjo treneris Jonas Baltrušaitis.
„Dirbdamas su sveikais sportininkais aš pamačiau vaikinuką, atvažiavusį su mama. Jis rodė, kaip mesti kamuoliuką, – ruošėsi neįgalių vaikų varžyboms.
Negalvodamas apie ateitį priėjau prie jo.
Mačiau, kad vaikinukas drovus, stengiasi kamuoliuką mesti, o nelabai pavyksta. Parodžiau, kaip techniškai reikėtų mesti, ir pasakiau: „Donatai, kai tau bus 15 metų, gal norėsi ateiti treniruotis“, – prisimena J.Baltrušaitis.
Po kelerių metų Donatas atėjo pas jį ir liko iki šiol. Nors kartais pasipyksta, Donato treneris jį net pavadina sūnumi.
„Juokaudamas sakau – jis man kaip trečias sūnus. Su Donatu praleidžiu daugiau laiko nei su savo dviem sūnumis. Aišku, būna visko, pasiginčijame dėl technikos, treniruočių metodikos, bet surandame bendrą kalbą.
Kai buvo vaikas, niekada nesiginčydavo. Dabar jau vyras, turi savo nuomonę. Bet taip ir turi būti“, – šypsojosi J.Baltrušaitis.
Dabar ir pats Donatas pripažįsta, kad nebeįsivaizduoja gyvenimo be sporto.
„Nežinau, kaip būčiau atrodęs, jei būčiau nesportavęs. Sportas man labai padėjo. Negaliu net pasakyti, koks galėjau būti. Gal sunkiai vaikščiočiau“, – pasakojo Donatas.
Užsispyrimo ir ryžto sportininkui gali pavydėti bet kas. Treniruočių jis nepraleidinėdavo, dirbo, kai tik galėjo, – net ir mokydamasis, studijuodamas ar atlikdamas praktiką visada rasdavo laiko sportui. Treneris tikino, kad neįgalus sportininkas įkvepia daugelį sveikųjų.
„Jis turi sportininko charakterį, yra labai užsispyręs ir siekia užsibrėžto tikslo.
Net mane tai skatina daryti. Donatas – didelis pavyzdys sveikiesiems, nes pasižymi darbštumu, užsispyrimu, valios savybėmis“, – pasakojo J.Baltrušaitis.
Tėvas susirgo sunkia liga
Užsispyrimą, požiūrį į darbą ir atsakomybę vaikinas paveldėjo iš savo tėvo Romo, kuriam likimas nebuvo dosnus. Būdamas 42 metų jis susirgo išsėtine skleroze. Donato mamai teko padėti ne tik sūnui, bet ir rūpintis vyru. Bet moteris nepalūžo.
„Per tiek metų su viskuo susitaikai. Kitaip ir būti negali, gyvenimas pateikia išbandymų.
Kaip sakė Vytautas Kernagis: „Stiprus ne tas, kuris muša, bet tas, kuris atsilaiko.“ O kaip neatsilaikyti, kai aplink esantiems žmonėms reikia paguodos, nes jiems sunkiau“, – sakė Donato mama Valė.
Nors vaikinas nuo pat gimimo gyvena su negalia, pats jis problemos nemato. Motyvacija jis galėtų užkrėsti ir kitus, o kas ką mano, jam nesvarbu.
„Koks skirtumas kitų požiūris? Jei nepatinka neįgalūs žmonės – nežiūrėk į mane.
Neįgalumas man tikrai netrukdo. Viską darau – pjaunu malkas, jas kapoju“, – sakė vyras.
Tą patį pakartojo ir jo mama – Donatas padeda visuose darbuose, o malkas kapoja nuo devynerių metų.
Žavisi automobiliais
Be sporto, dar viena Donato silpnybė – automobiliai. Yra baigęs Alytaus profesinio rengimo centrą, pagal specialybę jis – automechanikas. Bet, kaip pats sakė, viskas dėl savęs ir žinių.
„Mėgstu švarą palaikyti – siurbiu, valau, plaunu. Draugai man net sako: „Kiek tu siurbliuoji, dažus nuvalysi“, – juokėsi vyras.
Apie automobilius Donatas svajoja nuo vaikystės. Nors tuomet manė, kad taip ir negalės vairuoti.
Klydo. Nors ir su apribojimais, automobilį jis vairuoja, o kai reikia – pats ir susiremontuoja.
Lengvaatlečio aistros – rutulio stūmimas ir disko metimas. Tiesa, Donatas pripažįsta, kad labiau mėgsta rutulį: „Man rutulys arčiau širdies. Paimi jį ir jauti rankoje. O paimi tą mažiuką kilogramo diskutį ir nelabai ką pajauti.“
Nors medaliai byra vienas po kito, Donatas jaučia – dar yra kur tobulėti. „Visi sako, kad pas mane jėgos kaip pas arklį. Reikia patobulinti techniką, ir viskas bus gerai“, – vylėsi Donatas.
Lengvaatletis vis pagalvoja ir apie artėjančias Tokijo paralimpines žaidynes. „Būtų gerai kokį medalį užsikabinti. O svarbiausias tikslas – pagerinti asmeninius rezultatus“, – sakė jis.
Donatas nesikuklino – labiausiai širdis trokšta aukso medalio. Jo treneris J.Baltrušaitis įsitikinęs, kad įdėjus daugiau darbo medaliai yra kur kas arčiau, nei galima įsivaizduoti.
„Duok Dieve, kad nekamuotų jokios traumos, nes su metais padidėja traumų tikimybė.
Jeigu pagerės jo stūmimo technika, nes dar yra spragų, kurias galima taisyti, man atrodo, kad artimiausiu laiku jis turėtų pasiekti 14,5 metro ir būti tarp prizininkų“, – vylėsi J.Baltrušaitis.
Šiuo metu Donatas tarp Lietuvos neįgaliųjų yra rutulio stūmimo lyderis. Iš sporto pasitraukus paralimpiniam čempionui Mindaugui Biliui, Donatas yra laikomas jo įpėdiniu rutulio stūmimo rungtyje. Donato ir Mindaugo santykiai – itin draugiški.
Tai pastebi ne tik Donato mama, bet ir jo treneris.
„Donatas su Mindaugu buvo tandemas. Nuo seno kartu dalyvaudavo varžybose, sportuodavo, vienas kitą palaikė. Donatui būdavo daug saugiau, kai Mindaugas jį paglobodavo sektoriuje – galėdavo nuraminti, patapšnoti per petį, užvesti.
Dabar mes, treneriai, negalime nueiti į sektorių ir jam ką nors pasakyti, tik iš tolo bendraujame“, – sakė J.Baltrušaitis.
Donato treneris pripažįsta bijojęs, kad pasitraukus M.Biliui Donatui nepritrūktų drąsos ir palaikymo. Nors jaudulys kartais kiša koją, Donatas tiki, kad geriausi pasiekimai laukia ateityje.
Vasario 16 d. „Lietuvos ryto“ televizija kviečia žiūrėti 2018 metų geriausių Lietuvos neįgalių sportininkų apdovanojimus.
