Kristaus amžiaus sulaukusį kunigą subrandino nelengvas gyvenimas – 2013 metais Beną užklupo vėžys.
2001-aisiais nuo šios ligos mirė jo tėvas, 2005-aisiais nustojo plakusi motinos širdis.
Nesėkmių ruožas ir asmeninė sunkios ligos patirtis B.Martusevičių atvedė ten, kur jis dabar yra, – į Kauno klinikas rūpintis sergančiųjų ir jų artimųjų dvasine stiprybe. Jis – ne tik Kauno klinikų kapelionas, bet ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios vikaras.
„Kartais artimiesiems labiau reikia paguodos negu ligoniui, nes jis būna susitaikęs su silpnumu. Tuomet reikia „gydyti“ artimuosius, kurie dažniausiai yra palaužti sielvarto“, – pastebėjo kunigas.
Kauno klinikų kapeliono kasdienybė kupina pareigų – jam tenka suteikti Ligonių patepimo sakramentą, reanimacijoje krikštyti naujagimius, bendrauti su sergančiais ŽIV ar vėžiu.
Kadangi ir jį patį buvo užklupusi sunki liga, jam teko gulėti ligoninėje ir patirti kančių, sergančiųjų dvasinės bėdos jam gerai pažįstamos.
Juk lengviau gali suprasti kitą patyręs tą pat.
Todėl kunigiška tarnystė ligoninėje Benui tapo natūraliu gyvenimo posūkiu, nors 2012 metų sausio 8-ąją į kunigus įšventintas kaunietis iki vėžio diagnozės buvo dirbęs daugelyje savo gimtojo Kauno šventovių.
Jam teko eiti diakono pareigas Kauno katedroje, Kristaus Prisikėlimo ir Vilijampolės bažnyčiose, patarnauti tikintiesiems Šiluvos (Raseinių r.) ir Kėdainių maldos namuose.
Likimas įvykius sudėlioja į savo vietas, todėl jų seka gali turėti loginį paaiškinimą.
„Išgijęs supratau, kad turiu būti ten, kur manęs labiausiai reikia“, – aiškino ligoninėje sergančiuosius lankantis kunigas.
Susiję straipsniai
B.Martusevičiui sunki liga buvo pastebėta netikėtai – pirmiausia kunigas į ligoninę pateko trūkus apendicitui.
Tos operacijos metu gydytojai aptiko įtartinus auglius kepenyse, buvo atlikta biopsija ir nustatyta, kad navikai – piktybiniai. Todėl prireikė dar vienos operacijos – pašalinti navikus.
Kunigas neabejojo: jei ne apendicito operacija, vargu ar būtų sužinojęs apie vėžį. Kadangi tai buvo tik sunkios ligos pradžia, medikams pavyko dvasininką išgelbėti nuo mirties spąstų.
Juk ta pati sveikatos problema pasiglemžė Beno tėtį. Iš jo giminės dėl onkologinių ligų anapilin iškeliavo nemažai giminaičių.
„Mama mirė dėl širdies ligos. Pamenu, grįžau iš Kunigų seminarijos ir radau ją negyvą“, – pasiguodė anksti brangių žmonių netekęs B.Martusevičius.
***
Visą straipsnį skaitykite „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“, kuris pasirodys jau rytoj, penktadienį, o ne šeštadienį, kaip įprasta.