Su Jurga kalbėjomės jos jaukiame bute Vilniuje. Moteris bendravo maloniai ir šiltai, bet atrodė labai pavargusi. Susirgusi ji numetė 10 kg kūno svorio ir beveik nebeišeina iš namų, nes neturi tam jėgų. Kai skauda, geria vaistus, bet pasidžiaugė, kad labai baisių skausmų nepatiria.
Iš po jos megztinio nukarusios kažkokios žarnelės. Ji paaiškino, kad tai nefrostomos – kadangi auglys užspaudęs šlapimtakius, skystis pašalinamas tiesiai iš inkstų.
Ketvirtos stadijos vėžys reiškia, kad yra metastazių – jos iš gimdos išplitusios į aplinkinius organus. Moteriai nutirpusi visa dešinioji kūno pusė – medikai nepaaiškino, kodėl, bet gali būti, kad į dubens kaulus persimetusios metastazės spaudžia nervus. Jai nelengva vaikščioti, patogiai atsisėsti, kartais sunku ir pakilti iš lovos.
Lemtingą diagnozę Jurga išgirdo 2018 m. sausį. Kurį laiką iki tol ji nujautė, kad kažkas negerai – sulaukdavo kraujavimo tarp mėnesinių, jautė kažką keisto pilvo apačioje ir skausmus apatinėje nugaros dalyje – bet ginekologiniai tyrimai rodydavo, kad viskas gerai. O tą žiemos dieną ginekologas aiškiai pamatė auglį ir nusiuntė ją į onkologinę ligoninę. Auglys jau buvo 6 cm ilgio.
Tuomet sekė įvairūs tyrimai, skenai, magnetinis rezonansas, biopsija. Kol reikėjo laukti tyrimų rezultatų ir gydymo, Jurga, jos žodžiais tariant, „dingo“ – išvyko į Indiją, kad suvirškintų informaciją ir susivoktų, kas vyksta.
„Pradžioje, išgirdus diagnozę, viskas atrodė kaip filmas, rodės, kad tai vyksta ne su manimi. Tada užklupo baimė, buvo labai sunku, o po to pradėjau domėtis, kas yra tas vėžys ir ką galima su juo daryti. Susiklosčiusią situaciją priėmiau gal po 3 mėnesių – kai susitaikai su faktu, kad yra taip, kaip yra, tampa ramiau“, – atsiminė Jurga.
Indijoje ji atsigulė į ajurvedos kliniką ir išbandė joje taikomą gydymą. Dabar kitiems to gydymo, kaip pagrindinio kovos su vėžiu būdo, nesiūlytų, jos nuomone, tai gali būti nebent pagalbinė priemonė.
Grįžusi į Lietuvą, Jurga sulaukė oficialiai skirto gydymo – chemoterapijos. Ji truko nuo praėjusių metų gegužės iki spalio. Ligonei skirti 8 chemoterapijos kursai, nors paprastai skiriami šeši.
„Labai bloga gydymo metu nebuvo, bet būdavau kaip virta daržovė, be jėgų, apsnūdusi. Po savaitės jėgos pradėdavo grįžti, bet jau laukdavo naujas gydymo kursas. Daugiau chemijos nebenoriu – jaučiu, kad ji organizmą išvargino. Juk tie vaistai užmuša ne tik vėžines, bet ir kitas ląsteles, silpnina imunitetą. Kol vaistus vartoji, auglys traukiasi, bet tik nustoji vartoti – ir jis vėl kelia galvą“, – sakė pašnekovė.
Ketvirtos stadijos vėžys neoperuojamas, kitokių gydymo būdų jai Lietuvoje nepasiūlė. Medikai klausė, ar Jurga norėtų daugiau chemoterapijos kursų, bet ji juos atidėjo, nes jaučia, kad nebeturi tam jėgų. Juolab, kad gydytojai nė nepaaiškino, ko gali tikėtis, jei gydymą pasirinks ir jei jo atsisakys – tiesiog pasakė, kad ji gali rinktis.
Ypač Jurgą nugąsdino medikų žodžiai, išsakyti dar praėjusį pavasarį: „Turite gyventi mėnesiukais“. Moters gyvenimo draugas ir bendražygis Arturas, su kuriuo ji kartu nuo 2006 metų, pastebėjo: „Būdamas šalia jos, aš mačiau, kaip tie žodžiai apie mėnesiukus ją sugniuždė – gal savaitę po to jos būklė akivaizdžiai blogėjo. Vėžys – tai ne tik fizinė, bet ir emocinė, dvasinė liga. Kad ją išgydytumei, turi gydyti visus tuos lygmenis, ir manau, kad medikai su tokiais pažeidžiamais ligoniais tikrai turėtų bendrauti švelniau.“
Išgyvenimai kaupiasi, kol virsta vėžiu?
Vaikų Jurga neturi. Ji daug metų iki ligos buvo vegetarė, o ligai užklupus tapo ir vegane, juolab, kad pieno produktų niekuomet nemėgo, o ypač pienas pabodo, kai turėjo daug jo gerti, gulėdama ajurvedos klinikoje. Susirgusi stengiasi vartoti švarų ekologišką maistą ir valgyti tris kartus per dieną – seniau niekaip nesugebėdavo to padaryti. Kai užklumpa liūdnos mintys, stengiasi joms nepasiduoti – padeda kvėpavimo pratimai, meditacija.
Moteris įsitikinusi, kad vėžys ją užklupo nuo streso. Paradoksalu tai, kad ji pati dirbo organizacijoje „Gyvenimo menas“ ir 20 metų vedė žmonėms antistresines programas, paremtas jogos sistema. Prieš keletą metų ji paskirta jogos ambasadore Lietuvoje.
„Mano situacija – kaip to batsiuvio, likusio be batų. Mano gyvenimas buvo labai įtemptas ir intensyvus. Daug keliaudavau, būdavo, skrendu, iš oro uosto lekiu į salę vesti paskaitos, po to vėl kažkur skubu, pakeliui derinu planus su kolegomis, net pavalgyti nėra kada. Taip pat prislėgė tėčio mirtis. Vis lėkdavau, darydavau, neduodama laiko sau suvirškinti to, kas vyksta. O tokie dalykai niekur nedingsta – jie kaupėsi, kaupėsi mano viduje, ir galiausiai pasireiškė sunkia liga...“, – sakė Jurga.
Tikisi sulaukti pagalbos Vokietijoje
Šio vasario pradžioje atlikti tyrimai parodė, kad Jurgos liga progresuoja. Visgi ir tokioje sudėtingoje situacijoje esanti moteris nepasiduoda ir nepraranda tikėjimo. Jos tikslas – keliauti į Vokietiją ir gydytis ten. Vasario viduryje ji jau suplanavusi išvykti, nors gydymui pinigų dar trūksta.
„Vokietijoje yra integralios onkologijos klinikų, kur tradicinė medicina, tai yra, cheminiai vaistai, derinami su alternatyviais gydymo būdais, imuniteto stiprinimu. Ypač Vokietijoje paplitusi hipertermija. Tai – gydymas karščiu, nes nustatyta, kad vėžinės ląstelės bijo karščio. Žmogaus kūne kurį laiką palaikoma apie 40-42 ºC temperatūra, dar skiriama cheminių vaistų, ir toks derinys leidžia pasiekti puikių rezultatų, nors tos chemijos dozė ir nedidelė, tik 10 proc. tos dozės, kurią gaudavau Lietuvoje. Gaila, kad apie integralų gydymą Vokietijoje nežinojau anksčiau – gal nebūtume tiek laukę“, – sakė Jurga.
Ir pridūrė, kad ypač gerų rezultatų gydymas Vokietijoje duoda, kai liga nedaug pažengusi – pavyzdžiui, pirmos ar antros stadijos prostatos vėžys išgydomas per savaitę ar dvi – bet ir ji turi vilčių. Ji kalbėjosi su ne vienu lietuviu, kuris ten gydėsi ir liko patenkintas, pavyzdžiui, vienai moteriai buvo stemplės vėžys, perėjęs į plaučius, o dabar jau dvejus metus tyrimai rodo, kad vėžinių ląstelių nėra.
Pusantro mėnesio trukmės gydymas Vokietijoje Jurgai kainuos apie 40 000 eurų. Ji su Arturu jau surinko 25 000 eurų, taigi trūksta dar 15 000. Sudėjo visas turėtas santaupas, be to, prašė žmonių paramos socialiniuose tinkluose. Prisidėjo nemažai Jurgos pažįstamų, seniau klausiusių jos vedamų kursų.
„Esu labai dėkinga visiems tiems, kurie prisidėjo prie mano vilties pasveikti. Buvo žmonių, kurie pervedė po 3 ar 5 eurus, ir aš tikrai suprantu, kad kai kuriems žmonėms tie pinigai nemažai reiškia“, – sakė Jurga.
Dabar ji nusiteikusi nebedelsti, kelionė į Vokietiją jau suplanuota, o likusius pinigus iki gydymo pabaigos gal kažkaip pavyks surinkti. Beje, jos pastebėjimu, jos gydymas Lietuvoje kainavo dar brangiau nei 40 000 eurų (onkologiniams ligoniams skiriami vaistai labai brangūs), tik Lietuvoje šis gydymas kompensuojamas, o už vokišką, į kurį ji deda visas savo viltis, turės susimokėti pati, padedama gerų žmonių.
Prisidėti prie Jurgos gydymo galima čia
