Šimtametei nereikia nei daktarų pagalbos, nei vaistų: vienintelis jos vartojamas preparatas – širdies lašai.
Per šimtmetį perkopusi I.Kalvienė gyvena Girkaliuose (Klaipėdos r.) kartu su proanūkio Edvino Žvaginio šeima, ja rūpinasi iš Palangos kasdien atvažiuojanti anūkė Joana Žvaginytė.
Ilgaamžė puikiai atsimena ankstesnį savo gyvenimą, gali tiksliai pasakyti kadaise Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio savo tėvo adresą, kitas detales.
Jis išvyko už Atlanto ieškoti laimės, kai Ievai buvo pusė metų.
Vyras dirbo ir rėmė Lietuvoje likusią šeimą – žmoną su trimis dukterimis.
Baigusi tris klases I.Kalvienė rašydavo tėvui laiškus, bet jo gyvo taip ir nebepamatė – liko tik nuotraukos.
Ievos gyvenimas nelepino: nuo paauglystės jai teko tarnauti pas ūkininkus, prižiūrėti gyvulius, vėliau – ravėti kolūkio burokus. Moteris mokėjo verpti, austi, siūti.
Ištekėjusi I.Kalvienė susilaukė trijų dukterų ir sūnaus, kuris mirė dar būdamas vaikas.
Prižiūrėti namų ir auginti vaikų jai nesutrukdė ir nutikusi nelaimė – 40 metų moteriai kuliamoji nutraukė koją.
Bet atkakli žemaitė netrukus jau važinėjo dviračiu. Nors tų laikų protezas tikrai nebuvo tobulas, aplinkiniai nė nenutuokdavo, kad moteris neteko kojos.
„Beveik iki šimto metų močiutė ravėjo daržus, augino braškes ir veždavo jas parduoti į Palangos turgų. Ji padėjo auginti anūkus ir proanūkius – mums nereikėjo vaikų darželių.
Būdama 99-erių ji pas mane Palangoje pati užlipdavo į ketvirtą aukštą. Iš jos galime pasimokyti optimizmo, noro bendrauti ir visiems padėti“, – pasakojo senolės anūkė J.Žvaginytė.
Dabar I.Kalvienė vaikšto kambaryje pasiramsčiuodama lazdele ir padedama artimųjų, prasčiau girdi ir mato, tačiau yra puikios išvaizdos. Ilgaamžė mėgsta pasipuošti, o gintaro karolius segi nuolat.
Moters vyras mirė 1991-aisiais, gyvų nebėra ir visų trijų dukterų.
„Jeigu močiutė savo kambaryje niūniuoja kokią nors melodiją, vadinasi, viskas gerai“, – paaiškino J.Žvaginytė.
I.Kalvienė – vyriausia Klaipėdos rajono gyventoja.
Iš viso Lietuvoje užregistruotas 231 žmogus, sulaukęs šimto ir daugiau metų. Seniausias iš jų – 112 metų palangiškis.
