Šilta 2016 metų liepos 30-oji buvo Sofio ir dvejais metais vyresnio sporto trenerio Dominyko Niūniavos vestuvių diena.
Juodu vienoje Vilniaus mokyklų mokėsi toje pačioje klasėje, bet pora tapo baigę mokslus. 2016-ųjų vasarį užsimezgus artimai draugystei įsimylėjėliai netrukus nuskubėjo vedybų link.
Po dviejų mėnesių draugystės įvyko piršlybos, netrukus buvo iškeltos vestuvės Vilniuje ir Tbilisyje.
Santuoka buvo įregistruota Vilniaus centre esančiame viešbutyje „Atrium“ – tame pačiame, kuris priklauso nuotakos tėvui, buvusiam Gruzijos parlamentarui ir vienam turtingiausių šios šalies žmonių V.Gelašviliui. Viešbučiui ir jame esančiam restoranui vadovauja Sofio motina Danguolė Gelašvili (59 m.).
Po prabangių vestuvių pora įsikūrė naujuose namuose ir netrukus pranešė, kad laukia šeimos pagausėjimo. 2017-ųjų lapkričio 14-ąją gimė Emanuelė Valerija.
Jai pirmą vardą išrinko Sofio, o antras buvo suteiktas senelio V.Gelašvilio garbei.
Pasak Sofio, dukrytė labai panaši į senelį ne tik išvaizda, bet ir kietu charakteriu.
Bet jaunos šeimos laimę prieš pusę metų sudrumstė žinia apie skyrybas.
Šiuo metu vyksta teismo procesas, sutuoktiniai skiriasi taikiai. Jie vienas kitam negaili gražių žodžių ir padėkų už kartu praleistą laiką, taip pat už gražiausią jųdviejų kūrinį – dukrą, bet lipdyti santuokos nebenori.
Prieš jaunėlės vestuves V.Gelašvilis pajuokavo, kad kadaise pats vedė lietuvę, o grąžindamas skolą Lietuvai dukterį atidavė lietuviui.
Bet gal geriau būtų buvę, jei gruzinas dukterį būtų ištekinęs už gruzino?
Mat anksčiau Gruzijoje buvo laikomasi griežtų tradicijų, kurių pora paisydavo visą gyvenimą. Pradėjus mylimiesiems susitikinėti tai reikšdavo rimtus ketinimus tuoktis ir turėti vienintelę santuoką.
Sofio nuo mažens buvo auklėjama griežtai.
Tėvas neleisdavo dukteriai vėlai grįžti namo, dalyvauti draugų vakarėliuose. Kol duktė lankė mokyklą, tėvai ją visuomet vežiojo nuo durų iki durų – į pamokas ir namo.
Nors paauglei toks auklėjimas atrodė kančia ir tuomet ji liejo ašaras, dabar jaučiasi dėkinga tėvams, nes nenuėjo šunkeliais. O šiuo metu tėvai ja jau pasitiki, nors iki šiol vis dar klausinėja savo atžalos, ką ji veikia, kur planuoja eiti.
„Gruzijoje dauguma tokių tėvų kaip mano, laikosi senų tradicijų. Nors šiais laikais tos tradicijos susilpnėjusios“, – pabrėžė moteris.
Ištekėjusios Sofio nevargino materialiniai nepritekliai, tačiau tai nepadėjo išvengti šeimos griūties.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio "Lietuvos ryto" priede "Gyvenimo būdas".
