Knygoje Tara pasakoja, kaip ją nuo ketverių metų prievartavo vienas iš daugelio mamos meilužių, kaip bėgdama nuo skurdo ji pateko į prostitucijos, nusikaltimų ir pavojų pasaulį ir susidėjo su keletu žymiausių Londono gangsterių – ir net ištekėjo už vieno iš jų, – bei kaip, supratusi, į kokį pavojų stato savo vaikus, nusprendė ištrūkti.
Pakeitusi savo gyvenimą, Tara baigė universitetą ir šiuo metu dirba konsultante. Savo gyvenimą yra pašventusi „puolusioms moterims“. Pietų Velso miestuose ieško, kam galėtų pagelbėti.
Portalui „Daily Mail“ Tara sakė: „Priežastis, paskatinusi parašyti knygą, buvo ta, kad norėjau parodyti žmonėms, jog kad ir kaip žemai būtum puolęs, visada yra kelias atgal“.
„Žinau, ką reiškia panirti giliai į tamsą – būti nemylimai ir nenorėti gyventi, – ką reiškia būti smerkiamai ir manyti, kad esi nieko verta bei kad gyvenimas neturi prasmės, – pridūrė moteris. – Parašiau knygą, kad žmonės žinotų, jog gyvenimas visada turi prasmę – šią prasmę gali susikurti pats“.
Sunki vaikystė
Tara augo tik su mama, tėvas jas paliko, kai ji dar buvo kūdikis. Abi glaudėsi vieno kambario bute. Motina turėjo aibę draugų, kurie ateidavo ir išeidavo.
„Mama dažnai keitė partnerius, todėl šeima ją, o kartu ir mane, ignoravo, – pasakojo moteris. – Vienas mamos vyras, vardu Bruno, buvo išskirtinis. Visi miegodavome viename kambaryje: mama ir Bruno (ar kas nors kitas) – lovoje, o aš kartu su šuniu – ant čiužinio, patiesto ant grindų.
Namuose nebuvo jokios stambesnės buitinės technikos, kaip skalbyklės ar viryklės. Dažniausiai valgiau greitai paruošiamą maistą. Normaliai paruošto maisto gaudavau tik tuomet, kai lankydavausi pas giminaičius. Prisimenu, kad kai pirmą kartą paragavau normalaus maisto, apsiverkiau, nes nebuvau prie jo pratusi“.
Nuo ketverių metų Tarą pradėjo prievartauti minėtas mamos draugas Bruno. Košmaras truko penkerius metus.
„Jis mane seksualiai išnaudodavo, mušdavo su šuns pavadėliu ir išmesdavo už durų neapsirengusią, – skaudžiais prisiminimais dalinosi Tara. – Aš labai bijojau to žmogaus. Kai mama susiruošdavo į parduotuvę, aš apkabindavau jos kojas ir maldaudavau pasiimti kartu.
Kai jis seksualiai pasinaudodavo manimi, pradėdavo trūkti oro ir galvodavau, kad tuoj mirsiu.
Labai kentėjau, nes prievartauti pradėjo, kai man buvo ketveri, o baigė, kai sulaukiau maždaug devynerių metų“.
Po Bruno buvo kiti vyrai. Jie neprievartavo Taros. Tačiau kai kurie iš jų smurtavo prieš jos mamą. Dukrai teko stebėti žiaurumo pilnas scenas, kadangi ji būdavo tame pačiame kambaryje.
Kelias žemyn
Sulaukusi paauglystės ir trokšdama ištrūkti iš nuodijančios aplinkos, Tara pabėgo į Londoną. Tačiau ten greitai įsitraukė į prostitucijos ir nusikaltimų pasaulį.
„Turėjau tik kiek daugiau nei 100 svarų sterlingų ir nedidelę kuprinę su drabužiais, – pasakojo Tara. – Prostitute tapau laipsniškai. Kai atvykau į Londoną, pirmiausia šokau aplink stulpą. Tą dariau keliuose klubuose. Po to dirbau „masažo“ salonuose, kurie iš tikrųjų buvo viešnamiai. Dar vėliau pradėjau teikti eskortavimo paslaugas. Viešbučių numeriuose susitikinėdavau su vyrais“.
Netrukus Tara artimai susipažino su keletu žymiausių Londono gangsterių. Už vieno iš jų netgi ištekėjo ir susilaukė vaikų.
„Buvau labai patikli, o tie žmonės dar su manimi gražiai elgėsi. Atrodė, kad jie rūpinasi manimi. Bėgant metams aš buvau kelis kartus ištekėjusi. Tačiau labai suklydau, kai vienam iš jų buvau neištikima ir jo netekau. Tuomet ištekėjau už žiauraus baikerio, kuris seksualiai išnaudojo mano dukrą. Tokios yra mano klaidos, kurias padariau būdama jauna. Dėl jų labai gailiuosi“.
Pavyko ištrūkti
Užsiimdama eskortavimu, Tara užmezgė tamprius ryšius su pasiturinčiu klientu ir pasinaudojo juo kaip būdu „ištrūkti“.
„Kai gyvenai prievartos, traumų ir savidestrukcijos kupiną gyvenimą, kaip aš, sunku įeiti į „normalų“ pasaulį, ypač jei šio pasaulio niekada nuo pat gimimo nepažinojai, – aiškino moteris. – Manau, dukters patirta prievarta pažadino mane.
Tačiau net tada man buvo sunku pasikliauti visiškai svetimu asmeniu. Vis dėlto nusprendžiau, kad man reikia keisti savo nuodijantį gyvenimo būdą. Ir tuomet mano gyvenimas pradėjo mainytis“.
Santykiai su buvusiu klientu ilgai netruko. Tara atsisveikino su juo ir dabar turėdama pinigų pasuko teisingu keliu.
Nori padėti kitiems
Trokšdama padėti kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje, kaip buvo ji, Tara įstojo į universitetą ir jį baigė įgydama humanitarinių mokslų bakalauro diplomą.
Po to moteris lankė įvairius Moterų pagalbos federacijos organizuojamus bendraamžių mentorystės ir prievartos namuose kursus.
„Pasirinkau konsultavimą dėl to, kad jaučiau, jog daugybė žmonių, esančių tokioje padėtyje, kokioje neseniai buvau ir pati, trokšta būti išklausyti, – savo pasirinkimą aiškino Tara. – Žinau, man būtų padėję, jei anais blogais laikais būčiau turėjusi kuo pasitikėti. Aš patyriau tai, ką šie žmonės patiria dabar. Todėl maniau, kad aš galiu juos suprasti geriau nei tas, kuris turi tinkamą motyvaciją, tačiau kuriam trūksta atitinkamo praktinio patyrimo“.
„Jaučiau, kad sugebu būti nesmerkiančia, supratinga ir užjaučiančia – tai, ko reikia traumuojančioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms“, – pridūrė moteris.
Tara perka benamiams maistą ir drabužius bei padeda jiems sugrįžti į visuomenę.
Taip pat moteris parašė knygą, kuria siekia įkvėpti kelią šiame pasaulyje praradusias moteris (ir vyrus).
„Noriu kitus įkvėpti, įtikindama, kad galima pakeisti savo gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kokioje blogoje padėtyje esi atsidūręs, – sakė moteris. – Trokštu suteikti žmonėms viltį beviltiškose situacijose. Aš esu gyvas įrodymas, kad jūsų situacija gali pasikeisti. Niekada nepasiduokite, nesvarbu, dėl ko“.
„Anksčiau galvojau, kad esu kaip ne visi. Dabar žinau, jog galiu būti visais. Ir visi gali būti manimi“, – baigė pokalbį Tara.
