Agnė su savo pirmuoju vyru išsiskyrė prieš trylika metų, kai dvynukams buvo dveji, o trečiajai dukrytei – vos 1 mėnuo. Šeimoje moteris patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Vyras buvo priklausomas nuo alkoholio ir kabinėdavosi dėl niekų. Vaikų neskriaudė, o žmonai vis kliūdavo.
„Pirmuosius metus, kai draugavome, man jo priklausomybė nekliuvo, viskas atrodė gerai. O po santuokos viskas pasikeitė, jis vis eidavo išgerti su draugais, būdavo, savaitę negrįždavo namo, o grįžęs užsipuldavo su savo pretenzijomis. Buvo labai pavydus – būdavo, pro mūsų namus lėčiau pravažiuoja automobilis, o jis jau mane puola, kad tai pas mane važiavo meilužis“, – prisiminė moteris.
Asta labai kentėjo, norėjo skirtis, bet neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti: kur eiti su trimis mažais vaikais, ką valgyti? Artimųjų, kurie galėtų ją priglausti, neturėjo, o apie moterų krizių centrus prieš trylika metų informacijos nebuvo.
Galiausiai išeitį jai pasiūlė išeitį vaiko teisių apsaugos specialistai. Jie sulaukė anoniminio skundo, kad šeimos namuose girdėti barniai (tikriausiai paskundė kažkas iš kaimynų). „Tiems specialistams aš pasakiau, kad mūsų situacija sudėtinga, bet aš su vaikais neturiu, kur eiti, ir jie man pasiūkė apsistoti Moterų krizių centre“, – atsiminė moteris.
Agnė ilgai nedvejojo ir išsikraustė. Krizių centre jai buvo leista gyventi tol, kol mažiausiam vaikui sueis treji. Po to ji mėgino kabintis į gyvenimą Vilniuje, bet nugąsdino didelės būsto nuomos kainos, tad grįžo į gimtąjį miestelį, išsinuomojo būstą. Tam, kad galėtų pasirūpinti savimi ir vaikais, moteris dirbo dviejuose darbuose (viename – visu, kitame – puse etato), tiesa, abiejuose uždirbdavo minimalią algą.
Kadangi vaikai neretai sirgdavo, teko samdyti jiems auklę, atiduodant jai nemenką dalį savo uždarbio. Be to, auklės dažnai keitėsi – daugeliui jų pasirodydavo sudėtinga prižiūrėti tris mažus vaikus.
Klausiu Agnės, tikriausiai tas jos gyvenimo etapas taip pat buvo labai sunkus? „Lengva nebuvo, na, bet tie dalykai jau užsimiršo“, – moteris skųstis nelinkusi.
Vėliau ji užmezgė naujus santykius ir susilaukė dar dviejų vaikų. Apie šiuos savo santykius moteris daug pasakoti nelinkusi, bet galima nujausti, kad ir jie nebuvo idealūs. Moteris dabar be vyro, su penkiais vaikais tapo pirmąja Moterų krizių centro Abromiškėse gyventoja. Čia ji ir savanoriaus.
Agnė su vaikais gyvena dviejuose kambariuose, turi ir virtuvę (vėliau ja tikriausiai dalysis su kitais krizių centro gyventojais). Be to, kadangi gyvena ne viena, o bendruomenėje, jaučia palaikymą ir aplinkinių paramą.
Ir kitoms moterims, kurios kenčia sutuoktinių fizinį ar psichologinį smurtą, Agnė patartų nekentėti, o ieškoti išeities iš susiklosčiusios padėties. „Puikiai suprantu, kad kartais situacija atrodo labai sudėtinga, tačiau išeičių tikrai yra. Verta jų ieškoti, o ne kentėti ir vėliau gailėtis, kad nieko nepadarėte“, – patikino penkių vaikų mama.
Toms, kurios nemato išeities
Moterų krizių centro įkūrėjas Marijus Balčiūnas papasakojo, kad savo veiklą pradėjo nuo reabilitacijos centrų „Naujasis gyvenimas“, skirtų priklausomybių turintiems žmonėms, kūrimo. Tačiau pasirodė, kad yra ir kitokios pagalbos pagalbos poreikis – kartą į centrą kreipėsi viena trijų vaikų mama, neturėjusi kur prisiglausti, vėliau gyvenamosios vietos prireikė dar vienai moteriai su vaikais. Taigi kilo mintis įkurti moterų su vaikučiais krizių centrą, į kurį galėtų kreiptis visos moterys, kurios patiria vyrų fizinį ar psichologinį smurtą ar tiesiog neturi kur prisiglausti, ir nuo rugsėjo toks centras atvėrė duris Abromiškėse.
„Turime įsigiję didelį buvusios mokyklos pastatą, kuriame ir planavome įkurti krizių centrą, tačiau reikia rėmėjų jo remontui. Tai gali užtrukti, o poreikis yra, tad nusprendėme kol kas tokį centrą įrengti mažesniame pastate. Jame tilps iki dešimties mamų su vaikais. Jos čia gyvens tol, kol atsistos ant kojų, susiras darbą, išsinuomos bustą ir pasijus galinčios gyventi savarankiškai“, – sakė M.Balčiūnas.
„Naujojo gyvenimo“ centrai jau yra padėję ne vienai likimo nuskriaustai šeimai. Iš vienos nėščiosios, turėjusios priklausomybę nuo alkoholio, atsakingos institucijos vaiką ketino atimti. Tačiau centro darbuotojams užtikrinus, kad moterimi bus pasirūpinta, kūdikis buvo jai paliktas ir dabar ta moteris sėkmingai jį augina.
Kontaktus, kuriais galima kreiptis pagalbos, rasite čia.
