Dabar Diego su Kristina gyvena Vilniuje pas jos mamą, kol kas nedirba ir augina sūnelį. Ateinantį pavasarį pora tikisi kibti į darbus ir pradėti ūkininkauti Alytaus rajone, kur yra Kristinos senelių palikta žemė. Diego studijavo žemės ūkio universitete, vėliau dirbo su žemės ūkiu susijusį vadybininko darbą, bet ūkininkavimas Lietuvoje buvo ne jo, o jo žmonos idėja. „Kad nori turėti savo ūkį, ji man pasakė dar pirmąją mūsų pažinties dieną“, – nusijuokė Diego.
Jis su Kristina susipažino, kai toji atkeliavo į Peru savanoriauti. Prieš pradėdama darbus Bisco vietovėje, smarkiai nusiaubtoje žemės drebėjimo, Kristina keliavo po šalį ir užsuko pasidairyti į žemės ūkio universitetą, kuriame studijavo Diego.
„Taip susiklostė, kad aš turėjau laiko ir ėmiausi jai aprodyti mūsų erdvę – ji didžiulė, su daug žemės ir gyvulių. Pasisiūliau ją pavežioti traktoriumi – norėjau padaryti įspūdį svetimšalei merginai – o ji važiuodama tik aikčiojo“, – nusišypsojo Diego.
Jie dar keletą kartų susitiko, bet vėliau, kai Kristina išvyko į Lietuvą, teliko bendrauti internetu. „Atrodė, kad nieko iš mūsų santykių neišeis: juk aš labai myliu Peru, ji – Lietuvą, ir nei vienas nesiruošė kraustytis į kitą pasaulio pusę“, – sakė Diego.
Visgi poros bendravimas internetu, trukęs trejus metus, buvo ganėtinai intensyvus ir gražus. Ir vieną dieną Diego neapsikentė: nusipirko lėktuvo bilietus mėnesiui į Lietuvą. Čia atvykstant jam buvo neramu, bet susitikęs su Kristina neabejojo, kad sprendimas buvo teisingas: jie kalbėjosi taip, tarsi būtų išsiskyrę tik vakar.
Po to dar porą metų pora skraidė vienas pas kirą, o galiausiai 2016 m. spalio 22 d. Diego Kristinai surengė piršlybas-siurprizą.
Tuo metu Kristina buvo išvykusi pagyventi į Briuselį, o Diego turėjo vykti į konferenciją Romoje. Jis iš bendrų draugų susirinko informaciją apie tai, kur Briuselyje gyvena mylimoji, taip pat, draugų padedamas, nufilmavo gražų vaizdo klipą.
Toliau veiksmas vykstėsi taip. Diego dviem dienom iš konferencijos Romoje atvyko į Briuselį. Draugai jį iš oro uosto nuvežė iki Kristinos namų. Ji atidarė jam duris, jau vilkėdama pižama, ir neteko žado, jį pamačiusi.
Na, o sekančią dieną vaikinas Kristinai pasipiršo, ir toji iš karto atsakė „taip“. Tuo pačiu ir apsiverkė.
Vestuvės – Peru, gimdymas – Belgijoje
Poros vestuvės vyko Peru 2017 gegužę. Nuotaka iš Lietuvos atsigabeno šakotį, o vyras su draugais jos garbei išmoko dainuoti „Mūsų dienos kaip šventė“, šokti „Malūnėlį“ ir keletą kitų lietuviškų šokių. „Nors vestuvės vyko mano gimtinėje, jose buvo ir lietuviškų elementų“, – apibendrino perujietis.
Netrukus jie kartu persikraustė į Briuselį. Ten gyvendamas, Diego toliau nuotoliniu būdu dirbo konsultantu Peru žemės ūkio ir inovacijų bendrovėje.
Briuselyje gyvendami, jie šių metų balandžio 28 d. susilaukė sūnelio. Jo pilnas vardas – Feliksas Vytis Valencia Milkeraitis. Beje, Belgijos pareigūnai norėjo berniuko gimimo liudijime įrašyti tokią pavardę, kokia yra jo motinos pase – Milkeraitytė – bet tėvams šiaip taip pavyko pasiekti, kad būtų įrašyta vyriškos giminės pavardė.
Kai berniukas gimė, kilo daug rūpesčių. Jis gimė 8-ą nėštumo mėnesį, bet viskas atrodė gerai ir naujagimis greitai buvo išrašytas iš ligoninės. Netrukus jis pasigavo sunkią infekciją ir vėl atsidūrė ligoninėje, buvo ilgai gydomas stipriais antibiotikais. Dabar viskas gerai, Feliksas žvalus ir judrus kūdikis.
Kadangi gimus pirmagimiui jam ir mamai reikėjo daug rūpesčio, o Diego kaip tik spaudė darbai, jis pasiryžo darbą mesti ir kurį laiką vien rūpintis šeima, o gyventi iš santaupų.
Beje, Diego tėvai Briuselyje aplankė savo anūką. Jiems tai buvo pirmoji gyvenime kelionė į Europą, ir anglų kalbos nemokantys žmonės labai nerimavo, bet aplankyti anūkėlį labai norėjo.
„Mums, Peru gyventojams, ryšys su šeima labai svarbus. Aš turiu dukterėčią ir sūnėną, juos matau retai, bet nuolat domuosi, kuo jie užsiima, kaip jiems sekasi. O jų tėvai mūsų nuolat klausia, kaip gyvuoja Feliksas“, – sakė Diego.
Nori išmokti lietuvių kalbą
Pirmieji lietuviški žodžiai, kuriuos Diego išmoko, radęs „google“ dar pažinties su Kristina pradžioje, buvo „Man labai patinka tavo šypsena“. O dabar jis nusiteikęs lietuvių kalbą išmokti gerai, taigi mokosi VDU Švietimo akademijos Vilniuje rengiamuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose su kitais užsieniečiais.
„Neseniai Lietuvoje susipažinau su prancūzu, kuris papasakojo, kad čia dirba ir sėkmingai visus reikalus sutvarko anglų kalba. Aš labai apsidžiaugiau išgirdęs, kad čia galima pritapti, mokant anglų kalbą, bet visgi noriu išmokti lietuvių kalbos, nors visi tie linksniai ir sangrąžiniai veiksmažodžiai atrodo sudėtingi“, – sakė Diego.
Taigi dabar jie su Kristina augina sūnelį ir svajoja, kaip kitą pavasarį ūkininkaus jos senelių žemėje Alytaus rajone. „Daug žmonių dabar daržoves perka prekybos centruose ir nė nesusimąsto, iš kur jos atsiranda. Bet aš norėčiau tiekti daržoves iš savo ūkio tiesiai šeimoms, kurios tiksliai žinotų, iš kur produktai atkeliauja, ir neabejotų dėl jų kokybės“, – aiškino Diego.
Neranda išsinuomoti buto
Kristinos seneliai buvo ištremti į Sibirą, o jų žemėje nelikę jokių pastatų, taigi dabar ten vykdama šeima apsistoja viešbutyje ir nori išsinuomoti būstą kur nors netoliese. Kol kas nieko tinkamo nerado, nors, pasak Diego, didelių reikalavimų nekelia, tiesiog ieško tvarkingo būsto Alytuje, Simne ar apylinkėse, tinkamo gyventi šeimai su mažu vaiku.
Diegui Lietuvoje labai patinka. Jam čia ir žmonės atrodo geri, mylintys savo šalį ir savo šeimas, kaip ir Peru gyventojai, ir gamta graži, ir Vilnius nedidelis miestas, lyginant su 10 milijonų gyventojų turinčia Peru sostine Lima, kur kartais prireikdavo kelių valandų, kol privažiuodavai miesto pakraštį. „Iš Vilniaus per tą patį laiką gali nuvažiuoti prie jūros ar net į kaimyninę valstybę“, – pastebėjo.
Tiesa, perujietis pasiilgsta kai kurių maisto produktų, rytais norėtų išgerti šviežiai spaustų ananaso ar papajos sulčių, kaip buvo pratęs. „Paragavau mango vaisiaus, pirkto prekybos centre, ir likau nepatenkintas – mano tėvas greta Limos turi mangų fermą, taigi aš tikrai žinau, koks turėtų būti jų skonis“, – sakė vyras.
Tiesa, bičiuliai Diego gąsdina, kad jis Lietuvą giria tol, kol nėra matęs lietuviškos žiemos. „Bet aš tikiuosi, kad šį testą išlaikysiu ir draugai pamatys, kad jūsų žiemą aš išgyvenau“, – sakė perujietis.
Piršlybos buvo kaip iš filmo
Kadangi Kristina šiuo metu augina kūdikį, susitikę kalbėjomės tik su Diego, o jo žmonai kelis klausimus uždavėme telefonu.
– Papasakokite, kaip Diego užkariavo jūsų simpatijas? – paklausėme jos.
– Man su juo buvo apie ką pašnekėti jau pirmą kartą susitikus universitete. Vėliau savanoriavau, ir jis su keliais bičiuliais taip pat ten atvyko. Jis patiko mano draugams, jie vis kalbėjo „Diego tą, Diego aną“, bet aš galvojau, kas iš to, juk vis tiek tuoj išvažiuosiu į Lietuvą.
Tada, kai bendravome internetu, man buvo nelengvas laikotarpis, nes sunkiai sirgo mano tėtis. Jaučiau, kad Diego, net ir būdamas už tūkstančių kilometrų, supranta ir paguodžia mane labiau nei kas nors kitas. Taigi jis man atrodė ypatingas.
– Na, o kokį įspūdį jums paliko jo piršlybos?
– Jos buvo kaip iš filmo. Penktadienio vakarą man viena draugė siūlė išeiti į miestą, bet pamaniau, kad verčiau liksiu pasitvarkyti namie (buvau neseniai persikrausčiusi). Tada paskambino viena bendradarbė ir paprašė pažiūrėti kažkokį vaizdo klipą. Susierzinau, kad ji man ir penktadienio vakarą trukdo kažkokiais darbo reikalais.
Kurį laiką buvau pamiršusi, kad tas klipas kraunasi, o kai jį atsiminiau ir atsidariau, pamačiau Diego, vaizduojantį, kaip „tranzuoja“ pas mane į Briuselį. Klipo gale jis sakė, jog laukia manęs už durų, kvietė ateiti ir jas atidaryti. Pamaniau, kad juokauja, bet visgi duris atidariau. Ir ten pamačiau jį, sulytą, drebantį, nes turėjo ilgai laukti ir sušalo.
– Diego sakė, kad kai jums pasipiršo, jūs net apsiverkėte?
– Na, aš tokia, mėgstanti paverkti. Tąsyk nesusilaikiau ir apsiašarojau iš laimės.
– Kaip jūs pasakytumėte, koks Diego yra tėtis?
– Pats geriausias! Visą gyvenimą sakiau, kad mano tėtis pats geriausias, bet matau, kad ir Diego yra puikus. Jis ir ligoninėje nuolat būdavo šalia, ir naktimis keldavosi, ir dabar vaikui vis kažką pasakoja, dainuoja. Be to, jis tikras profesionalas, pradžioje kai ką darydavo dar geriau nei aš.
