Kad jo orientacija netradicinė, Benas ėmė nujausti būdamas trylikos, o sulaukęs penkiolikos ar šešiolikos sau tą galutinai pripažino. Tiesiog jautė, kad jį domina vaikinai, o ne merginos.
„Porą sykių buvau užmezgęs santykius su mergina. Su viena iš jų santykiai buvo ypač gražūs, mes visą laiką turėjome apie ką pasišnekėti, vienas kitą supratome ir vienas kitam tikome, bet vis tiek jaučiau, kad būdamas su ja apgaudinėju ir ją, ir save. Taigi po kokio mėnesio pasakiau jai, kad reikia skirtis, nes matau, kad dėl mano kaltės nieko mums neišeis. Gal ji ir pati įtarė, kad su manimi kažkas ne taip, juk mano išvaizda ir manieros specifiniai, bet man tą žinią pranešti buvo labai sunku“, – pasakojo Benas.
Vaikystėje jis nemėgo žaisti su mašinytėmis, nors būtent jas daug kas dovanodavo berniukui. Jam daug labiau patikdavo pliušiniai žaisliukai, jaunesnės sesers lėlės (ypač tos, kurias galima buvo aprengti iš popieriaus iškirptais drabužėliais), o labiausiai – žaislininiai traukiniai.
Pradinėse klasėse berniukas, kol mama būdavo darbe, mėgdavo pasidažyti jos vokų šešėliais ir apsiauti jos aukštakulnius. Atsimena, kaip kartą po darbo grįžusi mama pamatė jį taip pasipuošusį ir labai barėsi. „Ji turbūt neįtarė, kad kažkas ne taip su mano orientacija, tiesiog jai buvo gaila kosmetikos“, – pastebėjo Benas.
Kad jos sūnus gėjus, jo mamai vėliau pasufleravo kaimynė. Pradžioje mama labai pyko ir liūdėjo, o vėliau lyg ir susitaikė su mintimi, kad jos sūnus – ne toks, kaip dauguma. Dabar jie sutaria neblogai, tiesa, gyvena atskirai ir dažniausiai bendrauja telefonu.
Maždaug nuo trylikos Benas pradėjo rimčiau dažytis veidą ir plaukus – tiesiog jam tai atrodo gražu – ir tą daro iki šiol. Būna, pasidaro natūralų makiažą, kuriam naudoja nedaug kosmetikos, ir taip išeina į miestą. Ko gero, aplinkiniai nelabai tą ir pastebi.
O kartais pasidažo ryškiau, panaudodamas vokų šešėlius, lūpų dažus, tačiau taip į miestą neina. „Vilniuje gal ir išeičiau, tas miestas man atrodo daug laisvesnis, o Kaune nedrąsu. Kai gyvenau Anglijoje, kartą išėjau į klubą su ryškiu makiažu. Buvo keista, nejauku, bet jaučiausi visiškai laisvas“, – sakė vaikinas. Be to, jis nuolat įvairiomis spalvomis dažosi plaukus. Šiuo metu jie žalsvai melsvi.
Per savo aštuoniolika gyvenimo metų vaikinas gyveno keliuose Aukštaitijos miestuose ir miesteliuose. Taip nutiko todėl, kad jo tėvai išsiskyrė, kai jis dar buvo mažas, ir po to jo mama vis kraustėsi ten, kur gavo geresnį darbą ar geresnį būstą. „Taip, klasėje sulaukdavau patyčių. Jų daugiau būdavo mažesnių miestelių mokyklose, o Panevėžyje ir Vilniuje, kur taip pat teko mokytis, jų mažiau. Žinau, kad patyčių dėl manęs sulaukė ir sesuo“, – pasakojo vaikinas.
Į menus linkęs vaikinas galiausiai atvyko mokytis į Vilnių, į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Visgi pernai joje baigęs 10-ą klasę nusprendė mokslų nebetęsti. „Daug mąsčiau ir nutariau, kad noriu dirbti ir būti savarankišku, nepriklausomu nuo mamos. Be to, man rodosi, kad vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje nelabai ko naujo mokoma, tik kartojamas išeitas kursas ir ruošiamasi egzaminams“, – svarstė vaikinas.
Išvyko į Angliją ir išsiskyrė
Po to, kai nustojo mokytis, jis buvo pusmečiui išvykęs padirbėti į Angliją. Ten važiuoti jam pasiūlė jo draugas, su kuriuo susipažino Lietuvoje. Pradžioje jų santykiai buvo tik draugiški, vėliau peraugo į rimtesnius, ir į Jungtinę Karalystę du vaikinai išvyko jau kaip pora, gyveno ir dirbo kartu.
„Ten dirbau fabrike su vištomis ir antimis. Darbas nebuvo labai malonus, ypač rytais, nes tuomet vykdavo tas žudymo procesas, o vėliau paukščius išdarinėdavome, pjaustydavome, pakuodavome. Ypač nesmagus šis darbas buvo pirmąsias dvi savaites, paskui apsipratau“, – pasakojo vaikinas.
Iš Anglijos jis išvyko po to, kai išsiskyrė su draugu – nelabai nutuokė, kaip ieškotis naujo būsto ir naujo darbo (dirbti kartu, kai santykiai buvo nutrūkę, nesinorėjo). Be to, ir Lietuvos buvo pasiilgęs.
O dėl ko gėjų poros skiriasi? „Na, pradžioje santykiai buvo gražūs ir šilti, o vėliau man pradėjo kliūti tai, kad draugas visą laiką norėjo mane kontroliuoti. Jis visą laiką stebėjo, ką darau, su kuo bendrauju, ir daug ką draudė, pavyzdžiui, dažytis veidą ir plaukus. Buvo toks jausmas, kad jis man nurodinėja labiau nei mama, kuriai, žinoma, mano dažyti plaukai irgi nepatiko. Be to, draugas vis ragino taupyti pinigus, nors mes uždirbdavome tiek, kad būtinybės taupyti tikrai nebuvo“, – atsakė pašnekovas.
„Įdarbinau gėjų!“
Taigi prieš mėnesį jis grįžo į Lietuvą, į Kauną. Labiau būtų norėjęs apsigyventi Vilniuje, bet rado kur apsistoti tik Kaune. Čia netrukus susirado darbą viename greitojo maisto restorane.
O ar jam dėl ryškiai dažytų plaukų ir lytinės orientacijos nekylo problemų, ieškant darbo? „Ne, mane priėmė, ir tiek. Pirmadienį nuėjau į pokalbį, o trečiadienį jau pradėjau dirbti. Tiesa, vėliau iš vienos kolegės, su kuria gerai sutariame, sužinojau, kad vadovė garsiai visiems pasakė: „Įdarbinau gėjų!“. Nebuvo malonu tai išgirsti, na, bet diskriminacija dėl lytinės orientacijos to nelaikyčiau. O kai dirbau Anglijoje, buvo viena viršininkė, kuri ant manęs dėl kiekvienos smulkmenos labai šaukdavo, nors, rodos, tikrai stengiausi dirbti gerai. Nežinau, ar jai kliuvo mano orientacija, ar dar kažkas“, – sakė Benas.
Ir įdėjęs į socialinius tinklus savo nuotraukų, kuriose atrodo įdomiai, jis kartais sulaukia neigiamų žinučių, pavyzdžiui, „Pagalvok, kaip atrodai“ ar „baik išdarinėti nesąmones“, bet stengiasi į tai nekreipti dėmesio. „Buvau sulaukęs ir komentarų, kad tokius, kaip aš, reikia žudyti ar deginti ant laužo. Bet, manau, tokie puolimai būna tik „ant laido“, o realybėje niekas nepuls manęs ieškoti, galiausiai, juk aš niekam nieko blogo nedarau“, – sakė vaikinas.
Ir prasitarė, kad turi svajonę tapti modeliu – norėtų pajusti, kas tai per darbas, o gal ir šiek tiek uždirbti pavyktų. Jau seniau iš draugų yra girdėjęs pastebėjimų: „Kodėl nebandai tapti modeliu?“, bet vis nedrįsdavo. O dabar, grįžęs į Lietuvą, pasiryžo ir nuėjo į vieną modelių atranką. Ten tarp daugybės merginų jis buvo vienas vaikinas. Orgzanizatorė žadėjo paskambinti, bet dar nepaskambino. Dabar Benas ruošiasi nueiti ir į modelių agentūrą ir pasiūlyti savo paslaugas – gal kas nors susidomės.
