Algirdas Sysas atskleidė savo jaunystės nuodėmę: tai prilygo nusikaltimui

Seimo veteranas socialdemokratas Algirdas Sysas (65 m.) – dažnas svečias įvairiuose roko ar džiazo koncertuose. Tačiau ar kas nors net ir tarp politikos senbuvių žino, kad jis kadaise Vilniuje vesdavo diskotekas ir draugų yra vadinamas vaikščiojančia roko enciklopedija?

 A.Sysas jaunystėje ir dabar.<br> lrytas.lt koliažas.
 A.Sysas jaunystėje ir dabar.<br> lrytas.lt koliažas.
 A.Sysas jaunystėje.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 A.Sysas jaunystėje.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš LR archyvo
Nuotr. iš LR archyvo
Seimo narį A.Sysą rokas, gitara ir barzda lydi visą gyvenimą.<br> Nuotr. iš LR archyvo 
Seimo narį A.Sysą rokas, gitara ir barzda lydi visą gyvenimą.<br> Nuotr. iš LR archyvo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 A.Sysas jaunystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 A.Sysas jaunystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 A.Sysas jaunystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
 A.Sysas jaunystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo 
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Dec 14, 2019, 4:39 PM, atnaujinta Dec 15, 2019, 10:11 AM

Kai per Auksinių svogūnų šventę 2003-iaisiais į sceną su dainininku ir dainų autoriumi Marijonu Mikutavičiumi bei vienu geriausių gitaristų Tomu Varnagiriu išėjo ir ilgų plaukų peruką užsidėjęs bei gitara nešinas A.Sysas, jo niekas nepažino.

Net pirmoje eilėje sėdėję buvęs generalinis prokuroras, tuometis Seimo vadovas Artūras Paulauskas, šviesaus atminimo prezidentas Algirdas Brazauskas, jų žmonos, kiti žinomi politikai.

„Tada grojome „ZZ Top“ gabalą su lietuvišku tekstu, tik mano gitara buvo pagaminta iš faneros.

Kadangi žinojau akordus, kaip daryti pauzes, visiems atrodė, kad iš tikrųjų groju.

Tik neturėjau specialaus įtaiso kaip „ZZ Top“, kad gitara suktųsi aplink savo ašį. Bet tokių subtilybių greičiausiai tos šventės žiūrovai nelabai ir žinojo“, – savo humoristinį pasirodymą prisiminė A.Sysas.

Paklaustas, kas jį jaunystėje mokė groti gitara, linksmai nusijuokė: „Sovietmečiu mokėmės patys – gaudavome kokią nors gitaros akordų knygelę arba koks labiau prakutęs pažįstamas pamokydavo. Taip ir barškindavome. Pirmąją šešiastygę gitarą, būdamas gal dvylikos metų, nusipirkau Vilniuje, dabartiniame Gedimino prospekte buvusioje vienintelėje tuo metu muzikos instrumentų parduotuvėje. Kadangi tais laikais buvo gitarų stygius, būdavo didžiulė laimė, jei pavykdavo be pažinčių įsigyti.“

Vienas didžiausių įvykių Lietuvos roko muzikos istorijoje – 1975 metais tuomečiame Vilniaus inžineriniame statybos institute Kęstučio Antanėlio pastatyta britų kompozitoriaus Andrew Lloydo Webberio opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ („Jesus Christ Superstar“).

Kaip ir daugelis to meto jaunuolių, A.Sysas į šią premjerą pateko vos ne per kaminą.

Kadangi sovietmečiu kurti roko grupes arba jose dalyvauti beveik prilygo nusikaltimui, ne viena grupė grodavo pogrindyje.

Tačiau vis tiek jaunimas apie jas žinodavo.

A.Sysui vis dėlto neteko groti nė vienoje grupėje. Kaip pats prisipažino, neturėjo tam reikiamos klausos.

Bet jam buvo patikėta būti garso operatoriumi žinomoje Rimvydo Skyriaus grupėje ir įrašinėti jos atliekamas dainas.

Apie roko muziką buvo draudžiama rašyti, tad naujienas graibstyti tekdavo klausantis Liuksemburgo arba Lenkijos radijo stočių.

Reportažą apie pirmąjį roko muzikos festivalį Vudstoke (JAV), vykusį 1969 metais, A.Sysas perskaitė Prancūzijos komunistų laikraštyje „Humanite de mache“.

„Tai buvo vienintelis Vakarų pasaulio laikraštis, kurį sovietmečiu legaliai būdavo galima nusipirkti spaudos kioskuose. Tame laikraštyje apie Vudstoką buvo parengtas net specialus keturių puslapių priedas.

Tiesa, prenumeruodavau ir atsisiųsdavau iš Čekijos kelis žurnalus, kurie rašė apie roko muziką. Bet pagrindiniai šaltiniai sužinoti muzikos naujoves buvo draugų ar giminių gaunami siuntiniai iš Vakarų pasaulio.

Visi roko gerbėjai atsiduso lengviau, kai Vilniuje, dabartinio Nacionalinio operos ir baleto teatro vietoje, atsirado pirmoji įrašų studija. Iš ten gavau amerikiečių grupės „Creedense“ įrašų“, – pasakojo A.Sysas.

Apie populiariausias Vakarų grupių dainas jis sužinodavo klausydamasis rumunų radijo stotis, nes jos nebūdavo blokuojamos.

Rumunų kalbos nemokėjo, bet išmokęs skaičiuoti iki dešimties suprasdavo, kokia eile rikiuojasi žinomiausi atlikėjai ir jų dainos bei išleisti albumai. Be to, rašydavo dienoraštį, kuriame kasdien sužymėdavo, kaip keičiasi populiariausių dainų eilė.

Kur kas platesnės galimybės turėti mėgstamos muzikos įrašų A.Sysui atsivėrė, kai jis pradėjo dirbti derintoju „Vilmos“ gamykloje, kurioje buvo gaminami juostiniai magnetofonai.

„Tada ir sau, ir draugams darydavau daugybę įrašų. Įkūriau savotišką muzikos perrašymo ir įrašymo studiją.

Iš to ir užsidirbdavau, o iš uždirbtų pinigų jau radosi galimybės įsigyti išsvajotų vinilinių plokštelių, kurios tais laikais kainavo nežmoniškai brangiai. Kartais net ir visą algą.

Kai jos masiškai buvo pradėtos vežti iš Maskvos, kainos krito. Tiesa, tekdavo pirkti ne tai, kas patinka, o visą paketą, kuriame būdavo ir visai niekam tikusių plokštelių“, – prisiminė A.Sysas.

Tapęs rimtu roko muzikos žinovu ir turėdamas retų įrašų jis neatsisakydavo vesti diskotekų savo darbovietėje „Vilmoje“ ar „Ramunės“ gamyklos ateljė klube, kuriam vadovavo Olegas Žiugžda.

„Diskotekas vesdavome trise. Vienas tvarkydavo apšvietimą, o aš su kitu draugu stovėdavau prie muzikinio pulto.

Subūrėme vieną pirmųjų Lietuvoje savo šokėjų grupę“, – pasakojo A.Sysas.

Net ir sukūręs šeimą jis neišsižadėjo aistros rokui.

Vasaromis Palangoje dalyvaudavo pogrindiniuose koncertuose, kuriuose grodavo populiari to meto Kauno grupė „Raganiai“ bei kitos.

„Viešai niekas neleisdavo groti populiarios ano meto Vakarų grupių muzikos. Jei tik kas nors užgrodavo, pavyzdžiui, kokią Anglijos metalistų grupės „Black Sabbath“ melodiją, koncerte budintys komjaunuoliai tuoj pat išjungdavo elektrą, ir koncertas baigdavosi.

Panašūs dalykai ištikdavo ir per vadinamąsias vokalinių instrumentinių ansamblių peržiūras. Pamenu, kai Vilniuje buvusi grupė „Kalinka“ užgrodavo britų dainininko Erico Claptono dainas, salėje tuoj pat užgesdavo šviesa“, – vartė savo roko dienoraštį A.Sysas.

Politiko muzikos įrašų kolekcijoje – keli šimtai jo mėgstamiausių diskų.

Iš senų laikų dar turi išsaugojęs net įrašų juostose ir joms skirtą magnetofoną „Majak“. Sovietmečiu tai buvo brangiausias grotuvas.

Nepaisant didžiulio užimtumo Seime ir veiklos Socialdemokratų partijoje, A.Sysas ir dabar randa laiko džiazo ir roko festivaliams. Nepraleido nė vieno neseniai vykusių „Vilniaus Jazz“ ir „Mama Jazz“ festivalių koncerto.

Kasmet važiuoja į, jo nuomone, geriausią liepos mėnesį Anykščiuose vykstantį metalistų festivalį „Velnio akmuo“, į Karklės ir „Mėnuo juodaragis“ festivalius: „Ten išgirstu puikios muzikos ir susipažįstu su jaunais atlikėjais. Jie kala, kaip turi būt!

Be to, jau ne vienus metus esu roko grupių festivalio „Garažas“ vertinimo komisijos narys. Šis renginys man suteikia galimybių pamatyti, kuo gyvena jauni muzikantai.

Kartais penkiolikamečiai užgroja tokį roką arba džiazą, kad netenku amo.“

Paklaustas, kodėl pastaruoju metu pamėgo džiazą, A.Sysas šyptelėjo: „Skonis metams bėgant tik tobulėja. Džiazas vis labiau patinka dar ir dėl to, kad darbas Seime irgi kasdien reikalauja improvizacijų.

Tarkime, pensijų tema, atrodytų, visiems yra aiški, bet apie tai kalbant būna pačių netikėčiausių nukrypimų. Anksčiau nepripažinau operų, o dabar net ir jų mielai klausausi. Bet čia – labiau žmonos nuopelnas. Gaila, kad aš jos neužkrėčiau roku.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.