Vilnietis verslininkas: „Sugebėjau įžūliai perrašyti savo gyvenimo scenarijų“

Verslininkas Artūras Bakanovas (39 m.) per šiuos Naujuosius metus nekėlė taurės šampano – kelis metus jis visiškai nevartoja alkoholio ir kitus žmones mielai nemokamai konsultuoja apie tai, kaip atsikratyti priklausomybių. O seniau buvo etapas, kai tik ir ieškodavo progos išgerti alkoholio. Ir visuomet ją rasdavo.

Artūras Bakanovas linkęs prisistatyti ne verslininku, o blaivios mąstysenos treneriu.<br>T.Bauro nuotr.
Artūras Bakanovas linkęs prisistatyti ne verslininku, o blaivios mąstysenos treneriu.<br>T.Bauro nuotr.
Artūras Bakanovas linkęs prisistatyti ne verslininku, o blaivios mąstysenos treneriu.<br>T.Bauro nuotr.
Artūras Bakanovas linkęs prisistatyti ne verslininku, o blaivios mąstysenos treneriu.<br>T.Bauro nuotr.
Artūras Bakanovas linkęs prisistatyti ne verslininku, o blaivios mąstysenos treneriu.<br>T.Bauro nuotr.
Artūras Bakanovas linkęs prisistatyti ne verslininku, o blaivios mąstysenos treneriu.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 13, 2020, 9:18 PM

Artūras prisipažino, kad augo su mylinčiais tėvais, rodos, viskas buvo gerai, bet paauglystėje pradėjo vartoti alkoholį, nes labai norėjo sau ir kitiems įrodyti, kad yra vyriškas ir „kietas“. Vėliau, kai užaugo, tarsi nieko įrodinėti nereikėjo, bet inkaras jau buvo užmestas ir alkoholis vis traukė prie jo sugrįžti.

„Dabar manau, kad jei žmogus nuolat griebiasi taurelės, priežastys slypi giliau jo jausmuose – jam kažką skauda, kažkas rūpi, ir norisi tą skausmą slopinti. Ir savyje, ilgai ieškojęs, tą giluminę priežastį radau. Turiu inžinerinį išsilavinimą, tad man norisi aiškiai žinoti, kaip viskas veikia“, – pasakojo Artūras.

Nuolatinį alkoholio vartojimą verslininkas, dabar turintis Vilniuje du nedidelius SPA centrus, o seniau vadovavęs nemažai statybų įmonei, visgi gebėjo derinti su darbu ir šeima.

Pradžioje stengdavosi kuo dažniau rasti „legalią“ progą išgerti, kažkur išeiti su draugais, bet jei nepavykdavo to padaryti, parsinešdavo butelį į namus. Bet kuriuo atveju dažną vakarą baigdavo smarkiai apsvaigęs. Karts nuo karto pagalvodavo, kad tai, kas vyksta – negerai, bet tą mintį nustumdavo į šoną.

Prieš padėdamas tašką, jis vartojo alkoholį tris mėnesius kasdien – dieną dar tvarkydavo reikalus, popiet pereidavo prie alkoholio ir dažną vakarą nė neatsimindavo, kaip viskas baigėsi.

„Tada jau tikrai mačiau, kad situacija prasta, kad esu smarkiai įklimpęs. Galiausiai pasakiau sau, kad suprantu, kas vyksta, ir gersiu tol, kol mano mylima žmona man griežtai pasakys, kad reikia tai baigti. Ką gi, jau po trijų dienų ji tą pasakė, ir aš tą patį vakarą ryžausi susiimti“, – pasakojo Artūras.

Tai buvo prieš ketverius metus. Vyras prisipažino, kad pradžioje dar buvo keletas nuopuolių, o visiškai „švariai“ jis gyvena dvejus metus.

Pašnekovas pastebėjo, kad jo žmona, prabildama pakankamai griežtai, elgėsi teisingai – kai kurios moterys, besirūpindamos priklausomybių turinčiu sutuoktiniu, jam tik kenkia. Štai būna, kad moteris girtuokliaujančiam vyrui rytais verda sriubą ir net lekia į polikliniką, kad gautų iš pažįstamos gydytojos nedarbingumą, kuris pateisins vyro nebuvimą darbe – taip pati moteris tampa priklausoma nuo vyro.

Artūras pastebėjo, kad nei artimieji, nei joks medikas nepadės žmogui atsikratyti priklausomybės, jei jis neturės vidinės motyvacijos tą padaryti pats. Nėra ir stebuklingos piliulės, kuri padėtų tą padaryti – reikės pasistengti pačiam, bet tą daryti verta.

Apskritai pašnekovas linkęs liguistą priklausomybę palyginti su ramentu, kuris žmogui, kuriam skauda, padeda eiti per gyvenimą. Tik ramentas padeda, kai skauda koją, o priklausomybė – kai skauda sielą. Jei iš tokio klibinkščiuojančio žmogaus ramentą atimsi, eiti jam taps tik sunkiau. Reikia pirma rasti priežastį ir išgydyti koją, o jau tada bus paprasta padėti į šalį ramentą.

Rašymas, keičiantis gyvenimą

Metodika, kurios padedamas Artūras nustojo vartoti alkoholį – šiek tiek jo paties transfotmuotas rusų psichofiziologo Genadijaus Šičko metodas. Jo esmė – nustojus vartoti alkoholį kas vakarą ranka rašyti atsakymus į tuos pačius klausimus, susijusius su savo savijauta, požiūriu į alkoholį ir panašiai. Taip save analizuoji, giliniesi į save ir savo gyvenimą tarsi perrašai iš naujo – Artūras įsitikinęs, kad jam pavyko būtent tai padaryti.

„Kiekvieną dieną rašant atsakymai į tuos pačius klausimus būna skirtingi. Kadangi rašoma ranka, atsakymai eina tiesiai į galvą ir veikia suvokimą. Vidutiniškai man tai kas vakarą užtrukdavo 1-1,5 val., nors kartą esu prasėdėjęs ir 6 valandas. Tik aš pakeičiau kai kuriuos G.Šičko suformuotus klausimus kitokiais, pozityvesniais – man nesinorėjo savęs gąsdinti, kas blogo nutiks mano kūnui ar vidaus organams, jeigu aš ir toliau gersiu“, – pasakojo Artūras.

Dabar jis ir savo klientams, kurie nori atsikratyti alkoholio vartojimo, duoda savo patobulintą klausimyną su rekomendacijomis, kaip jį pildyti. Yra nemažai atvejų, kai tai padėjo ir kitiems.

Tačiau tenka padirbėti – save analizuoti ir į klausimus atsakinėti kas vakarą visą mėnesį, vėliau – kas antrą vakarą ar dar rečiau. Pats Artūras kartais to imasi ir dabar, pajutęs, kad nori apmąstyti savo gyvenimą. O realius pokyčius jis teigė pastebėjęs maždaug po 3 savaičių rašymo.

Gyvenimas gražus

„Kai išsilaisvini nuo priklausomybės, po kurio laiko supranti, kad gali būti linksmas ir laimingas be to, pats gyvenimas pradeda veikti kaip psichodelikas. Gali džiaugtis kiekviena diena – pradedi jausti gyvenimo spalvas, užuosti kvapus, matyti spindinčias žmonių akis ir jauti, kad gyvenimas Lietuvoje yra geras“, – sakė Artūras.

Netrukus, nustojęs vartoti alkoholį, jis nustojo ir žiūrėti televizorių, valgyti mėsą, gerti kavą (rūkyti buvo metęs kiek anksčiau) – tiesiog natūraliai kilo noras gyvenimą pakeisti ir tapti sąmoningesniu. „Kai kurie pažįstami sdabar ako, kad kraustausi iš proto, bet man atrodo, kad kava sukelia dirbtinai pakylėtą būseną, o man to nereikia“, – sakė Artūras.

Pastebėjo, kad pradėjus gyventi blaiviai, atsirado daug daugiau laiko ir noro užsiimti konstruktyviais dalykais. Pradėjo sportuoti ir, būdamas 36 metų, pirmą kartą gyvenime užsirašė į biblioteką, kuri jam tapo kone sakralia vieta – joje ėmė lankytis bent kartą per mėnesį ir labai daug skaityti. „Galima sakyti, kad aš vieną priklausomybę pakeičiau kita, bet tai yra gerai, jeigu priklausomybė konstruktyvi“, – pastebėjo.

Tiesa, į savo praėjusį gyvenimo etapą jis nežiūri smerkiančiai – yra nusiteikęs jį priimti kaip dalį savęs ir galvoti ne apie tai, kokių kvailysčių pridarė, o apie tai, ko iš to išmoko.

Kodėl nesustojame po baisių pagirių

Savo pamėgtoje bibliotekoje Artūras ypač daug skaitė apie psichologiją ir priklausomybes, o 2019 m. gruodį įkūrė išsilaisvinusius žmones vienijantį klubą „Sober Club“.

Jis mielai konsultuoja norinčiuosius atsikratyti liguistų priklausomybių, o pats mieliau prisistato ne verslininku, o blaivios mąstysenos treneriu. Ir tvirtino, kad neturi tikslo iš to užsirbti – tiesiog nori dalytis savo patirtimi ir galbūt įkvėpti kitus pozityvioms permainoms.

„Būna, kad klientas atsisėda prieš mane ir klausia: „Na, tai ką tu man padarysi?“ Tokiu atveju pasakau, kad nieko nepadarysiu – jis pats turi norėti permainų ir joms ryžtis“, – pastebėjo pašnekovas.

Su tais, kuriems tai aktualu, Artūras nori pasidalyti dar keliais pastebėjimais, kurie jam pasirodė labai aktualūs ir padedantys išsilaisvinti.

Pagal klasikinę neuromokslų teoriją, žmogus turi du smegenų pusrutulius, ir dešinysis pusrutulis atsakingas už jausmus, o kairysis – už veikimą. Tarp jų yra jungtis, kuria cirkuliuoja elektros impulsai. Pas priklausomą žmogų ta jungtis tarp jausmų ir veikimo neveikia. „Kai iš ryto pabundame po gero vakarėlio, mes jaučiamės blogai ir galvojame, kad to nereikėtų pakartoti. Bet į kairįjį, veikimo, pusrutulį ši mintis nenueina. O kai rašome ranka, informacija pasiekia ir veikimo pusrutulį, kitaip sakant, įdiegia mums į smegenis informaciją, kad po vakarėlio būna labai bloga ir metas sustoti“, – aiškino Artūras.

Veikia ir hormonai

Iš esmės už mūsų liguistus potraukius atsakingi du esminiai hormonai – dopaminas, kurį mes gaminame ir savo mintimis, ir cheminiu būdu, kažką įdėdami į save. Kitas, priešingas hormonas – streso hormonas kortizolis.

Dopaminas ima gamintis jau tada, kai pradedame galvoti apie būsimą „apdovanojimą“, tad alkoholio mėgėjui gali būti smagu vien nuo minties, kad vakare laukia vakarėlis. Dėl tos pačios priežasties kelionės planavimas gali teikti ne ką mažiau džiaugsmo, nei pati kelionė. Kai „įsipilame“ alkoholio į save, to hormono išsiskiria dar daugiau.

O kai dopamino trūksta, skiriasi kortizolis. Kai šio pasigamina daugiau, jis tarsi signalizuoja: „Ei, reikia kažką daryti – nulėkti į parduotuvę, iki 20 val. ji dar dirba“.

Taigi netinkamas elgesys iš esmės kyla dėl mūsų hormonų iškrovų, o kai įprantame nuolat juos veikti alkoholiu ir narkotikais ir iš to gauti pasitenkinimo, nebemokame jo gauti iš kitur ir nepastebime, kaip gražiai lauke žydi medžiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.