„Man persikelti į kaimą nebuvo sudėtinga, kadangi jau devynerius metus dirbu iš namų, organizuoju nuotolinius mokymus. Žmona taip pat gali dirbti iš namų“, – sakė Gediminas.
Kad dvi jų dukros, antrokė ir penktokė, mokyklai paskelbus atostogas labai neaptingtų, tėvai pasirūpino, jog jos turėtų dienotvarkę ir mokslų neapleistų. Apie 8 val. mergaitės keliasi, o 9 val. jau laukia pirmoji pamoka, kurios metu sprendžia pratybų ir įvairias kitokias užduotis. Popiet jų laukia dar viena pamoka, transliuojama per televiziją.
Netinginiauja kaime ir pats Gediminas: kartu su Dargužių bendruomene jis nusprendė, kad vietiniams gyventojams trūksta paprastos suprantamos informacijos apie koronavirusą ir dabartinę situaciją šalyje.
„Oficialūs pranešimai vyresnio amžiaus kaimo žmonėms gali būti sunkiai suprantami, o kai kurie žmonės kaime, nors gal tai ir sunku įsivaizduoti, iki šiol neturi radijo nei televizoriaus. Prie jų informavimo prisidėjo iš šio kaimo kilusi Dovilė, kuri parengė tekstą, vietos bibliotekininkė Rimutė, atspausdinusi skelbimus, bendruomenės narys Laimonas, sutikęs padėti žmonėms, kai bus poreikis, ir aš, skelbimus klijavęs ir taip pat nusiteikęs padėti žmonėms", – pasakojo Gediminas.
Skelbime išdėstyta, ką reikia žinoti šiuo metu, pavyzdžiui, kad nedera vykti į pamaldas, geriau pasimelsti namuose. Taip pat nurodyti Gedimino ir Laimono telefonų numeriai, kad žmonės galėtų paskambinti, jei prireiks parvežti maisto produktų, vaistų, sumokėti mokesčius ar tiesiog norės pasišnekėti apie tai, kas vyksta šalyje. Kaime nuolat gyvena daugiau nei 200 žmonių, ir dauguma jų – vyresnio amžiaus.
Pabendravęs su vietiniais gyventojais pašnekovas susidarė įspūdį, kad juos pagal požiūrį į koronavirusą galima suskirstyti į tris grupes: vieni viruso bijosi ir saugosi, kiti laikosi nuomonės, kad jis iki atokaus kaimo neateis, o treti sako, kad jiems virusas nebaisus ir jie darys tai, ką nori. Tokiems Gediminas sako, kad jie, žinoma, turi teisę vaikščioti, kur nori, bet visgi turėtų saugoti aplinkius ir, tarkim, artimiausiu metu neiti pas ūkininkus siūlytis darbams.
„Kol kas žmonės nepanikuoja ir tvarkosi patys, bet, manau, jiems ramiau žinoti, kad turi kur kreiptis, jei kils problemų“, – sakė Gediminas.
Po skambučio pravirko
Psichologė Jūratė Bortkevičienė papasakojo apie visiškai kitokio pobūdžio, bet taip pat labai gražią iniciatyvą. Moteris nuomojasi kabinetą sostinės Laisvės projekte, kuriame konsultuoja klientus, tačiau artimiausiu metu jų nepriims.
„Įsivaizduokite, kaip nustebau, kai sulaukiau skambučio iš patalpų nuomotojo, kuris pasakė: „Labai atsiprašau, kad jus trukdau, bet pagalvojau, kad, kai tokia situacija, jūs visai negalite dirbti. Tai jūs man už šį mėnesį nemokėkite visai, o po mėnesio pažiūrėsime, kaip čia viskas bus...“ Tas žmogus nėra mano bičiulis, aš jam niekuo nesiskundžiau, jis tiesiog savo iniciatyva paskambino ir tai pasakė. Po šio skambučio taip susijaudinau, kad net apsiverkiau“, – pasakojo Jūratė.
Ir pridūrė, kad tik palaikydami vieni kitus mes ištversime viską. Užtenka paprastos šypsenos, kuri nuramina, primena, kad nepaisant aplink vykstančio chaoso, esame žmonės, gebantys mylėti ir džiaugtis.
