„Grįžau vien dėl šeimos. Žmonai su širdim blogai, mažas vaikas, sunku – jeigu prasidės koks chaosas dėl epidemijos, vienai moteriai būtų sunkiau“, – aiškino pašnekovas.
Kadangi lėktuvų skrydžiai buvo atšaukti, vyras ieškojo kitų grįžimo būdų ir parsirado į Lietuvą keltu iš Švedijos, Teleboro uosto.
Kovo 28-ąją apie 15 val. Klaipėdoje prisišvartavusiame kelte, Adomo skaičiavimais, parkeliavo apie 100 žmonių. Pašnekovą papiktino tai, kad visi šie žmonės, įskaitant ir jį patį, buvo paleisti karantinuotis neatlikus jokių patikrinimų nuo koronaviruso.
„Išplaukiant davė užpildyti blankus, kad bus medicininė patikra, nurodytos karantino laikymosi sąlygos.
Bet atplaukus tik patikrino temperatūrą, ir viskas. Klausiau, ar ims tepinėlius dėl viruso – jie atsakė, kad nereikia. Tik jeigu pajusiu karščiavimą“, – pasakojo vyras.
Iš visų bendrakeleivių vieną rado karščiuojantį, nors sergančių, Adomo manymu, galėjo būti daug daugiau. Visą kelionę iš gretimos kajutės jis girdėjo intensyvų kosulį.
Vėliau vyras skambino karštąja linija 1808, sakydamas, kad jo grįžusio iš užsienio nepatikrino, bet ir ten išgirdo, kad jeigu nekarščiuoja, tiriamas nebus.
Kaip ir pridera, Adomas sąžiningai laikosi karantino – įsikūrė vienas žmonos motinai priklausančiame bute. Maistas, visos reikalingos priemonės jam dar prieš grįžtant buvo paruoštos ir sudėtos.
Kartu keltu grįžusiam bendradarbiui iš Radviliškio pasisekė ne taip. Jam vietą karantinuotis parūpino savivaldybė, šešiese apgyvendino svečių namuose. „Reikia išsimaudyti – nėra šilto vandens, nors pusę valandos vandenį leido“, – apie draugo patirtį pasakojo Adomas.
„Kol kas jaučiuosi gerai, matuoju temperatūrą. Bet man pikta, kodėl jie žada daryti tyrimus, o visą keltą, šimtą žmonių, paleido netikrintus. Kas žino, ar visi jie sąžiningai laikysis saviizoliacijos?“ – klausė Adomas.
Sprendimas tirti grįžusius – nepanaikintas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Razmuvienė aiškino, kad šiuo metu gyventojų tikrinimą dėl koronaviruso apibrėžia du sprendimai.
„Kovo 27 dienos sprendimu pakeista atvejo apibrėžtis – tirtis dėl Covid-19 gali visi asmenys, kurie pajuto bet kokį kvėpavimo takų infekcijos simptomą.
Kovo 25 dienos sprendime yra sakoma, kad visiems asmenims, kurie grįžo bet kokiu – oro, jūrų ar žemės, – transportu, savivaldybių, kurių teritorijose yra tarptautiniai sienos kirtimo punktai, administracijos turi organizuoti laboratorinį ištyrimą“, – sakė D.Razmuvienė.
Adomo atveju, kadangi jis grįžo per Klaipėdos uostą, ištyrimą privalėjo organizuoti Klaipėdos savivaldybė.
Savivaldybes ištirti visus grįžtančiuosius įpareigojantis sprendimas tebegalioja, jis nebuvo atšauktas – tai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. V-536.
„3. Į p a r e i g o t i savivaldybių administracijas, kurių teritorijoje yra tarptautiniai sienos kirtimo punktai organizuoti:
3.1. sąlytį turėjusių asmenų, grįžusių iš užsienio valstybių, laboratorinį ištyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tarptautiniuose sienos kirtimo punktuose:
3.1.1. užtikrinti, kad mobili tepinėlių paėmimo brigada paimtų tepinėlį iš šių asmenų nosiaryklės ir ryklės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriniams tyrimams atlikti“, – rašoma sprendime.
Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė to nepadarė, D.Razmuvienės nuomone, pasirūpinti grįžusio iš Norvegijos Adomo ištyrimu privalėtų Kėdainių savivaldybė, kurioje vyras karantinuojasi.
Veiks nauja tvarka
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neigė, kad savaitgalį keltais į Klaipėdą atplaukę žmonės išleisti, nepatikrinus jų sveikatos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC ) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas pasakė, kad NVSC komanda, padedant kariškiams, atvyksta į kiekvieną keltą, kuriame yra keleiviai.
„Kiekvieno kelto keleiviai konsultuojami, matuojamos temperatūros. Tai daroma dieną-naktį“, – sakė R.Grigaliūnas.
V.Grubliaukas pirmadienį dalyvavo susitikime su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu dėl naujų grįžtančių keleivių keltais.
„Naujai grįžtantieji keleiviai šiandien bus tikrinami pagal naują tvarką.
Ta sistema, jeigu ne idealiai, tai optimaliai šiandien pradės veikti“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Pirmininko patarėjas ir Visuomenės informavimo grupės prie ekstremalios situacijos operacijų centro vadovas Giedrius Surplys po pirmadieninio Vyriausybės posėdžio pasidžiaugė, kad sekmadienį gauta 600 greitųjų testų siunta ir pirmieji jų išsiųsti į Klaipėdą. Jais bus tikrinami keltų keleiviai.
Sveikatos apsaugos viceministras A.Šešelgis sakė, kad šiandien buvo pristatyta, kaip viskas turėtų vykti.
„Pirmas keltas turėtų būti 17 val. Dabar yra jau 14.30. Žiūrėsime, ar greitieji testai atkeliaus laiku. Manau, kad mums 17 val. matysis, ar viskas tvarkoje. Tvarkysime procesus, kurie būtini tokiais atvejais“, – pirmadienį popiet žadėjo A.Šešelgis.
A.Šešelgis gyrė Klaipėdą, kad ji puikiai tvarkosi. Neva ir pats tuo šiandien įsitikino tuo.
Viceministras sulaukė ir daugiau žurnalistų klausimų ir apie keltus. Vienas jų – kada baigsis keltų, įplaukiančių į Klaipėdą, srautas.
Į tai A.Šešelgis atsakė, kad kol kas prekių judėjimas vyks pilnu tempu, sustoti negali.
„Kol kas keltai, kurie atvyksta su didelėm krovininėm mašinom, turi vykti“, – sakė A.Šešelgis.
Visi Lietuvos piliečiai, kurie nori sugrįžti namo, bus priimti, sakė A.Šešelgis.
