Informacinių technologijų specialistas E.Greičius, baigęs matematiką Vilniaus universitete, neįsivaizduoja gyvenimo be triatlono, maratono, dviračių sporto ir kelionių.
Tačiau vilnietis nenumanė, kad keliaudamas po Balio salą, vieną iš daugybės Indonezijos salų, sutiks mylimąją.
Poros keliai susikirto 2017 metų lapkritį Balyje.
Suvedė programėlė
Edvinui pavykdavo rasti gerų kelionių pasiūlymų, tarkime, nuskristi į Singapūrą, o iš jo į Japoniją jis sugebėdavo už kelis šimtus eurų.
Vyras nepraleido tokių progų ir išmaišė nemažai pasaulio, kol sykį atsidūrė Balio saloje.
E.Greičius pasinaudojo išmaniąja programėle, kurioje siūloma neatlygintinai apsistoti pas vietos žmones ar paprašyti konsultacijos.
„Aš ir pats užsienio svečiams esu nemažai kartų aprodęs Vilniaus senamiestį, nes turiu atsisiuntęs šią programėlę. Todėl Balyje parašiau, kad norėčiau susipažinti su sala.
Misha man greitai atsakė, sutarėme susitikti kavinėje. Man visada rūpi kultūrinis kontekstas, nes pirmąkart nuvykus į Balį buvo sunku susigaudyti. Ši pažintis labai padėjo, o kas išsirutuliojo po to, tai – chemija“, – šypsodamasis pasakojo E.Greičius.
Saloje Edvinas praleido penkias dienas, po to išskrido į Japoniją. Iš šios šalies grįžęs į Vilnių keliautojas parašė žinutę Mishai, nes norėjo su ja pabendrauti daugiau.
Bet indonezietei vyras negalėjo prižadėti, kada sugrįš į Balio salą, kur tuo metu gyveno ir turizmo srityje dirbo M.Johanna.
Netrukus E.Greičius sužvejojo kitą gerą kelionės pasiūlymą į Tailandą ir pakvietė draugę pratęsti pažintį.
Po trijų savaičių Edvinas su Misha susitiko Bankoke – šalies sostinė tuo metu ruošėsi didžiosioms metų šventėms.
Apie šį susitikimą liudija poros nuotrauka. Vasariškai apsirengę jie įsiamžino su didžiuliu pliušiniu baltuoju lokiu.
Apsilankė Lietuvoje
Tailande pora jau neslėpė jausmų ir vienas kitam atskleidė norą toliau puoselėti santykius, tad Edvinas paprašė, kad kitą sykį mylimoji jį aplankytų jo tėvynėje.
„Pirmą kartą atvykau į Lietuvą 2018 metais ir praleidau čia tris vasaros mėnesius su Edvinu ir jo šeima. Vilnius man iš karto patiko, nes tai miestas, kuris keri ir stebina.
Esu kilusi iš Indonezijos sostinės Džakartos, kurioje gyvena 12 milijonų žmonių, tad Vilnius man – mažas ir patogus miestas: visur galime nueiti pėsčiomis ir oras čia labai švarus“, – įsitikino M.Johanna.
2018 metų vasarą indonezietė lankė mėnesį trunkančius lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete. Jai lietuvių kalbos žodžiai pasirodė nesunkiai ištariami, tačiau gramatika labai sudėtinga!
E.Greičius džiaugėsi, kad širdies draugė, nors ir nedaug pasimokiusi, galėjo lietuviškai susikalbėti su jo mama, nekalbančia angliškai.
„Jos artimieji mane palankiai priima.
Man buvo svarbu ir mano tėvų pritarimas šiai draugystei, nes mūsų šeimos santykiai glaudūs“, – tvirtino vyras.
Edvinui smagu, kad Marijampolėje gyvenantys jo tėvai medikai puikiai sutaria su jo širdies drauge. O Mishos pastangos išmokti kalbėti lietuviškai parodė jos nuoširdumą, ir Edvino tėvai liko labai sužavėti.
Suveikė chemija
Kaip Edvinas ir Misha apibūdintų tą chemiją, suvedusią juos į porą iš skirtingų pasaulio kampelių?
Tuo metu jų širdys buvo laisvos, o susitikę abu pastebėjo, kad sutampa požiūriai. Kad lietuvį ir indonezietę suvedė programėlė, – atsitiktinumas.
„Kaip šūvis tamsoje – juk kur nors vis tiek pataiko“, – nusijuokė E.Greičius.
Edviną iš karto patraukė Mishos polinkis bendrauti, šmaikštumas.
„Ji labai logiškai dėsto mintis, man, kaip matematikui, tai patinka. Man didžiausia vertybė – žmogaus gebėjimas gražiai dėlioti sakinį.
Jeigu tai yra, pašnekovas įgauna visai kitokią vertę. Juolab jei žmogus traukia, jausmų chemija atsiranda, tie pliusai dvigubinasi“, – tikino E.Greičius.
Nors Indoneziją sudaro viena didžiausių musulmonų bendruomenių pasaulyje, M.Johannos šeima yra katalikai. Tai – irgi atsitiktinumas, kad poros religinės pažiūros panašios.
Mylimieji Velykas šventė Vilniuje dažydami margučius svogūnų lukštais ir žolelėmis, nors Balio saloje tokios tradicijos nėra. Indonezietei kiaušinių marginimas, kokį puoselėja retas katalikų kraštas, patiko.
Misha dar iki pažinties su lietuviu buvo keliavusi po Europą. Jos kelionė truko 77 dienas. Per tą laiką indonezietė aplankė devyniolika valstybių, daugiau nei Europos šalyse buvo lankęsis lietuvis.
„Daug dalykų ji žinojo, bent jau buvo mačiusi Europoje, todėl mane tai žavėjo. Man sunkiau pasakyti apie Indoneziją, kas ir kaip ten yra, nes kiekviena sala skirtinga, kiekvienas patiekalas vis kitoks.
Todėl jos tėvynėje man buvo daugiau sumišimo nei Europoje“, – pažymėjo informacinių technologijų specialistas E.Greičius, Balyje dirbęs ir kelionių vadovu.
Nuo 2018-ųjų rugsėjo iki 2019-ųjų birželio Edvinas su Misha gyveno ir dirbo Balyje. Vyras studijavo indoneziečių kalbą, todėl gavo vizą gyventi toje šalyje.
Viena lietuvių agentūra E.Greičių buvo įdarbinusi kelionių vadovu Balyje.
Patinka sezonų kaita
Po to Edvinas su Misha grįžo į Lietuvą. Pernai rugsėjį indonezietė Vilniaus universitete pradėjo studijuoti magistrantūroje.
Indonezijoje ji įgijo psichologijos bakalauro diplomą, bet dirbo komunikacijos specialiste turizmo srityje.
Magistrantūros studijoms ji pasirinko Rytų Europos ir Rusijos studijų programą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Misha, pasirodo, svajojo daugiau sužinoti apie regiono istoriją ir politiką. Tad jos svajonė išsipildys baigus studijas 2021 metų sausį.
Įsikūrusi Lietuvoje indonezietė priprato prie permainingų lietuviškų orų.
Nors Balyje ištisus metus oro temperatūra svyruoja nuo 26 iki 32 laipsnių šilumos, būna drėgna, Mishai malonu pajusti sezonų kaitą.
Galbūt Mishai tas lietuviškas klimatas patinka tuo, kad gali apsirengti įvairesnių drabužių – juk Indonezijoje palto nedėvėsi.
„Lietuvoje keičiasi metų laikai, Indonezijoje niekas nesikeičia, visada karšta – vienos gėlės nužydi, kitos pražysta.
Sunku susigaudyti, kada šiltasis sezonas, kada vėsusis“, – pabrėžė E.Greičius.
Pažinę gyvenimą vienas kito tėvynėje įsimylėjėliai vis dėlto pasiliko Vilniuje ir norėtų čia kurti bendrą ateitį.
„Šiuos metus tikrai praleisime Lietuvoje.
Misha norėtų dirbti Vilniuje, bet sunku prognozuoti, kada čia viskas atsigaus dėl pandemijos“, – sakė E.Greičius, neplanuojantis labai toli į priekį.
Juk savaimingumas – šios poros gyvenimo variklis ir tai jiems padeda būti drauge.
Nesigaili išvykusi iš tėvynės
Vilniuje studijuojanti M.Johanna nuotoliniu būdu dirba Balio saloje įsikūrusioje etninės juvelyrikos įmonėje „Gardens of the Sun“. Ji atsakinėja į klientų paklausimus ir rūpinasi žmogiškaisiais ištekliais. Tai jos pagrindinė veikla. Papildomai M.Johanna Vilniuje dirba anglų kalbos studijos mokytoja. Dar ji veda zumbos pamokas, nes turi trenerės kvalifikaciją.
Lietuvoje M.Johanna jaučiasi pritapusi ir saugi. Ji pastebėjo, kad žmonės draugiški ir mandagūs, jiems įdomūs užsieniečiai – tai tikrai labai palengvina pritapimą svetur. Taip pat moteris pastebėjo, kad daugumai lietuvių nepatinka šalti orai, o jai tai labai patinka! „Indoneziečiai paprastai stengiasi vengti buvimo karštyje, tad lietuviškas ruduo ir pavasaris yra tobuli!“ – džiaugėsi Misha.
Ji nesigaili palikusi Balį. Ten buvo pragyvenusi beveik 5 metus ir jau buvo tinkamas metas pajudėti ir išbandyti naujus dalykus. „Su mama bendrauju kasdien. Ji man nuolatos atsiunčia juokingų vaizdelių per „WhatsApp“ komunikacijos programėlę, dažnai pasišnekame ir telefonu, apsikeičiame naujienomis“, – sakė atstumų su artimaisiais nejaučianti Misha.
Indonezietė turi du brolius ir seserį, su jais taip pat palaiko ryšį internetu. Nuo praėjusių metų vasaros Misha dar nebuvo grįžusi į Indoneziją susitikti su šeima, galbūt taupant laiką tai įvyks tik kitais metais baigus studijas.
