Moteris Indijoje dirbo gydytoja, po to, 1994 m. emigravusi į JAV, įgijo kvalifikaciją ir tapo gydytojo padėjėja. Daugiau kaip dešimtį metų ji dirbo ligoninėje Brukline. Ten ji spėjo pamatyti, kaip negailestingai į miestą veržiasi koronavirusas.
Atidirbusi savo paskutinę pamainą kaip slaugytoja, vos po kelių dienų M.Aya tapo paciente. Paskutiniu metu ji dirbo skubios pagalbos skyriuje, kur trūko darbuotojų, nešiojo ligos istorijas, užsakinėjo testus ir klausinėjo apie simptomus. O galiausiai užsikrėtė ir pati, rašo „The New York Times“.
M.Aya gulėjo ligoninėje atskirta nuo šeimos – vyro ir 18 m. dukters, kurie negalėjo jos aplankyti. Jos negalėjo paguosti ir pažįstami kolegos – moteris buvo paguldyta į kitą ligoninę arčiau savo namų.
Savo šeimai ji rašė apie baisų skausmą krūtinėje, kuris jai neleidžia atsikelti iš lovos.
„Man negerėja taip, kaip turėtų“, – kovo 23-ąją ji rašė savo vyrui Rajui.
Moteriai silpstant žinutės darėsi vis retesnės ir trumpesnės.
„Pasiilgai tavęs, mamyte“, – kovo 25-ąją parašė jai duktė Minnoli. Ji rašė, kaip trūksta mamos apkabinimų, kad norėtų jaukiai įsirangyti į jos lovą. „Prašau, neprarask vilties, nes aš nepasiduodu. Man reikia mano mamytės. Man reikia, kad grįžtum pas mane“, – rašė ji.
„Myliu tave, – kitą dieną atrašė M.Aya. – Mama grįš“.
Bet M.Aya negalėjo ištesėti šio pažado.
Jautri akimirka: medikų atsisveikinimas su koronaviruso pakirstu kolega paliečia širdį
Dirbo be apsaugų
Priešakinių linijų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai susiduria su didžiule užsikrėtimo koronavirusu rizika. Įvairiose pasaulio šalyse žinoma daugybė medikų, dirbusių koronavirusu užsikrėtusių pacientų perpildytose ligoninėse ir taip pat mirusių nuo šios ligos.
M.Aya, visą savo gyvenimą pašventusi medicinai, pradžioje pajuto švelnius simptomus ir karantinavosi namuose. Tačiau būklė sparčiai blogėjo, ir galiausiai ji mirė vienatvėje.
„Ji visada viską darė dėl mūsų, net kai mes nenorėjome, – sakė jos vyras. – Bet kai ji susirgo, nė vieno iš mūsų nebuvo šalia“.
M.Ayos duktė Minnoli sakė, kad emocijos buvo nuo didžiulio skausmo iki negalėjimo patikėti. Ji pati galvoja tapti gydytoja ir yra pikta ant sveikatos sistemos, kuri, jos manymu, neapsaugojo savo priekinių linijų darbuotojų. O kartais ji pyksta ir ant savo motinos, kad ji negrįžo namo.
„Aš tik norėčiau galėti ją apkabinti ir pasakyti, kad viskas bus gerai“, – sakė Minnoli.
Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kaip M.Aya užsikrėtė koronavirusu. Kai kovo pradžioje ji dirbo ligoninėje, priekinių linijų darbuotojams dar nebuvo buvo nurodyta dirbti su apsauginėmis kaukėmis su visais pacientais.
Tik vėliau buvo suvokta, kad į ligoninę atvykstantys pacientai dėl iš pažiūros visai kitų problemų taip pat gali būti užsikrėtę koronavirusu. Kovo 17 d. personalui liepta dėvėti kaukes dirbant su visais pacientais.
Sužinojo, kad užsikrėtė
M.Ayos vyras veždavo ją į darbą 6 val. ryto, o po 12 valandų atvažiuodavo pasiimti, kad ji galėtų pailsėti automobilyje. „Mes pirmiausia turime pasirūpinti savo pacientais“, – ji dažnai sakydavo.
Prasidėjus protrūkiui M.Aya baiminosi, kad neparneštų viruso namo 64 m. vyrui, kuriam 2017 m. buvo atlikta aortos operacija, ir 86 m. mamai, kuri buvo neseniai patyrusi insultą.
Moteris kovo 12-ąją grįžusi iš savo paskutinės pamainos pradėjo kosėti. Kitą vakarą jis ją nuvežė į ligoninę, kad gydytojai ją apžiūrėtų. Atlikus testus po keleto valandų jie grįžo namo.
Keletą paskesnių dienų jie karantinavosi skirtinguose savo namų aukštuose. M.Aya jautėsi gerai.
Bet bebūnant namuose jos kosulys stiprėjo, pakilo temperatūra. Kovo 18 d. vyras nuvežė žmoną į ligoninę, esančią arčiau namų. Tada jis ją matė paskutinį kartą.
Pusantros valandos vyras sėdėjo automobilyje ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje ir rašė žmonai žinutes, klausdamas, ar jai jau peršvietė plaučius. „Važiuok namo, aš tau paskambinsiu, aš laukiu“, – atrašė ji.
Kitą dieną anksti ryte M.Aya parašė, kad vis dar laukia lovos. Atsibudęs vyras paklausė, ar galėtų atvežti jai kavos. Ji atsakė, kad ne. Ir pranešė, kad atėjo jos testo rezultatas. Teigiamas.
„Man taip gaila“, – parašė jis.
Jie pasikalbėjo telefonu, ji jo paprašė rūpintis jos mama ir parvežti dukrą iš mokyklos.
Susiję straipsniai
Palaikė ryšį žinutėmis
Kitą dieną Minnoli grįžo iš Bafalo universiteto, kur buvo pradėjusi studijuoti. Ji manė, kad mamai plaučių uždegimas, ir norėjo ją nustebinti. Tačiau ji sužinojo, kad mama užsikrėtė koronavirusu.
„Suklupau ant grindų, aš buvau palaužta“, – sakė Minnoli.
Po to visą savaitę ji rašė mamai žinutes, o jos būklė toliau blogėjo. Vyrui gydytojai skambino kasdien. Baigiantis savaitei žmonai tapo labai sunku kvėpuoti.
Kovo 29-osios rytą gydytojai ruošėsi prijungti M.Ayai dirbtinį plaučių ventiliavimą. Jos būklė buvo labai sunki, ir jie paklausė vyro, ar jis nenorėtų pamatyti savo žmonos, nes tai gali būti paskutinis kartas. Bet jis išsigando, kad dėl širdies būklės jam būtų labai rizikinga pasigauti virusą, ir Minnoli tada liktų be abiejų tėvų.
Jis nusprendė nevažiuoti. Tos pačios dienos popietę iš ligoninės sulaukė skambučio, kad žmona mirė.
Minnoli, jos tėvas ir močiutė negalėjo vienas kito apkabinti, nes net ir gyvendami tame pačiame name jie privalėjo laikytis dviejų metrų atstumo. Jie negalėjo planuoti ir laidotuvių, į kurias beveik niekas nebūtų atvykęs, ir kuriose jie nebūtų galėję pamatyti velionės kūno. Jie nusprendė ją kremuoti.
Net ir motinai mirus Minnoli rašė jai žinutes, taip savotiškai bandydama išlaikyti ryšį.
„Pasiilgau tavęs“, – parašė vakare eidama miegoti. Atsibudusi ryte parašė: „Ačiū, kad šiąnakt atėjai į mano sapną“.
Ir praėjus kelioms savaitėms po mamos mirties Minnoli skaitė savo telefone jos žinutes.
„Labas, mamyte. Koledže daug daugiau įtampos, nei čia, namuose, – rašė ji likus trims dienoms iki mamos mirties. – Geras dalykas tas, kad aš namuose, bet reikia, kad ir tu sugrįžtum. Tikiuosi, kad jau papietavai, vis meldžiuosi už tave ir neprarandu vilties“.
„Tvardykis“, – atrašė M.Aya.
„Tą ir darau, bet noriu, kad tu būtum namie“.
„Greit būsiu namie“.
„Myliu tave, mamyte, iš visos širdies“.
„Myliu tave“.
Tai buvo paskutiniai M.Ayos dukteriai skirti žodžiai.