Trejus metus draugavusi pora apie vestuves galvojo jau visus metus, kai tik Rimas pasipiršo Gretai. Įsitikinę, kad yra vienas kitam skirti, įsimylėjėliai jau porą metų gyveno kaip šeima.
Natūralu, kad pora dėliojo svarbių įvykių datas, o gyvenimas galiausiai viską sustatė į savo vietas.
Nors žinomas menininkas ir komunikacijos specialistė ruošėsi tuoktis šių metų gegužę ir po vestuvių kur nors keliauti, nes kelionės – jų aistra, karantinas ir moters nėštumas šiuos planus pakoregavo. Bet ankstesnės svajos tikrai nenublanko prieš dabartį, jos tik sklandžiai nutiesė kelią į šeimos laimę – po vestuvių, jau vasaros pabaigoje, sutuoktiniai sūpuos pirmagimį.
Pora susipažino per pažinčių programėlę, vėliau bendravo socialiniuose tinkluose. Nors šiuolaikinės moterys drąsios ir rodo iniciatyvą kuriant santykius, Greta – ne iš tokių. Rimas pirmas ją pakvietė į pasimatymą.
„Abu esame tradicinių pažiūrų tuo klausimu, kad vyras pirmas turi rodyti iniciatyvą ir užkalbinti moterį“, – įsitikinusi Greta.
Nors R.Sakalauskas ir nemažai pasiekęs profesinėje srityje, Greta apie jo laimėjimus nežinojo.
„Kadangi atradome vienas kitą pažinčių programėlėje, pradinė informacija, kurią žinojau, buvo Rimo vardas ir kelios neutralios nuotraukos. Rimas nesigyrė savo pasiekimais ir ką veikia.
Daugiau sužinojau tik tada, kai bendravimas persikėlė į socialinį tinklą. Tuomet pamačiau aktyvų jo gyvenimą, rengiamas parodas.
Žinoma, tai darė įspūdį, bet labiau patraukė dėmesį jo paprastumas ir nuoširdumas. Todėl ryžausi susitikti, nors ir buvo dvejonių, ar surasime bendrą kalbą, nes su meno pasauliu neturėjau nieko bendra. Radome“, – šypsodamasi pažinties istoriją pasakojo R.Sakalausko žmona šių metų birželio 13 dieną tapusi Greta. Ji Sirvidaitės pavardę pakeitė į Sakalauskienės.
Jau prieš dvejus metus abu suprato, kokias vertybes šeimoje puoselės. Svarbiausia – daug ir atvirai kalbėtis bet kokiomis temomis. Tuomet kyla mažiau neaiškumų, nesusipratimų.
„Labai svarbu įsiklausyti į abiejų norus, siekti susitarimo, nes gyvenimas – tai amžinos derybos tarp to, ko nori ir ką gali gauti. Gyvenant kartu svarbiausia pusiausvyra, darna, malonus ir jaukus buvimas kartu, to mes ir siekiame“, – pasakojo vilnietis.
Nors R.Sakalauskas augo didelėje ir darnioje šeimoje, negalėtų pasakyti, kiek veiksmingas yra auklėjimas. Juk jo brolio Jono Sakalausko – Lietuvos operos ir baleto teatro vadovo – šeima praėjusiais metais iširo.
Bet Rimas neabejojo, kad jei jam ir Gretai ir toliau pavyks išlaikyti darnią atmosferą, vaikai, matydami mylinčius tėvus, natūraliai perims jų gerąsias savybes – juk vaikai, sakoma, yra tėvų santykių atspindys.
Per trejus bendravimo metus pora gerai įvertino vienas kito savybes, prisitaikė prie skirtingų charakterių. Gretą žavi Rimo darbštumas ir atkaklumas, nes tai įkvepia ją siekti užsibrėžtų tikslų. Moteris taip pat vertina jo nuoširdumą, nes vyras visada sako tai, ką mano.
O sutuoktinis pastebėjo, kad žmona ištverminga, mokanti išklausyti ir taip pat išlikti rami.
„Aš vis stebiuosi, kaip ji sugeba sugyventi su manimi, juk mano charakteris toks ūmus“, – atvirai prisipažino menininkas.
Bet žmona, kaip ir jis, labai atkakli ir darbšti. Tad sutuoktinis vertina ir jos profesinį augimą.
Ar pavyks sukurti panašią šeimą, kokioje pats augo, videomenininkas dabar atsakyti dar negalėjo. Juk reikia nemažai nugyventi, kad galėtum palyginti.
Tačiau Rimas jautėsi mylimas ir lepinamas, nes tėvų namuose buvo jauniausias.
R.Sakalauskas augo inžinierių Antano ir Vandos šeimoje. Bet jo mama jaunystėje vis labiau linko į meną – piešė, lipdė, baigė pedagogines studijas ir tapo dailės mokytoja, vadovavo keramikos būreliui.
Tėvas dirbo elektronikos inžinieriumi, taisė pirmąsias Lietuvoje skaičiavimo mašinas, kitus elektronikos įrenginius.
Beveik prieš dešimtmetį jis mirė nuo sunkios ligos.
„Vyriausias brolis Algis, vienintelis iš mūsų, pasuko tėvo pėdomis į elektroniką, konstruoja lazerius, garsinančius Lietuvą pasaulyje. Sesuo Elena krypo į mamos pusę, dėstė universitete, užsiima edukaciniais projektais. Brolis Jurgis dirba grafikos dizaineriu vienoje radijo stotyje ir programuoja. Žymiausias iš mūsų – brolis Jonas – dainininkas, Lietuvos operos ir baleto teatro vadovas“, – apie šeimos narius pasakojo jaunavedys.
Rimas, nors ir jauniausias, gerai sutaria su vyresniais broliais, kurie nuo pat vaikystės jam skyrė daug dėmesio, meilės.
„Buvau ir turbūt iki šiol esu privilegijuotas“, – šypsodamasis ištarė menininkas.
Gretos šeima nedidelė, palyginti su Rimo. Ji augo kartu su mama, jaunesne seserimi ir seneliais. Tėvo neteko labai anksti. Tačiau Gretos mama, kaip ir Rimo, nemažai metų dirbo mokytoja, dabar eina Švietimo skyriaus vedėjo pareigas Pagėgių savivaldybėje.
Nors Rimas ir Greta pirmais draugystės metais nemažai keliavo, šis pomėgis juos labai įtraukė. Bet kilus koronaviruso pandemijai ir sukūrus šeimą pora senokai niekur nebuvo išvykusi.
Dabar jie daugiau laiko leidžia Lietuvos pajūryje, kur Rimas netgi pasipiršo.
„Greta jau įtarinėjo mane dėl artėjančių sužadėtuvių, tačiau vis nesulaukdavo to žiedelio, o man ilgai užtruko žiedo gaminimas, mat norėjosi specifinio dizaino.
Šio žiedo forma ir tapo mūsų vestuvių grafiniu leitmotyvu“, – rimtą žingsnį šeimos kūrimo link prisiminė R.Sakalauskas.
Tuo metu, kai vyras pasipiršo, nemanė, kad pandemija pakoreguos vestuvių datą. Tačiau viskas išėjo į gera.
„Turėjome susituokti praėjusį mėnesį, tačiau dėl karantino apribojimų nusprendėme palaukti. Nors priesaika svarbiausia tik mums dviem, norėjome, kad mūsų šeimos būtų šio svarbaus įvykio liudininkės.
Gretai buvo svarbu susituokti bažnyčioje, todėl tam ruošėmės, lankėme kursus ir natūraliai atmetėme variantą tuoktis Santuokų rūmuose“, – pasakojo vienoje sostinės koplyčioje žinomo kunigo Algirdo Toliato sutuokti jaunavedžiai.
Nuskambėjus amžinos meilės priesaikai sutuoktiniai medaus mėnesį praleis pajūryje, o likusius vasaros mėnesius ruošis pasitikti naują šeimos narį.
„Žinoma, norėtume gausios šeimos, tačiau pradžioje reikės apsiprasti su mažyliu, kuris greitai turėtų išvysti pasaulį“, – sakė Sakalauskai.
Menininko darbai įvertinti Lietuvoje
R.Sakalauskas 2009 m. baigė audiovizualinio meno bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2011-aisiais – animacijos magistrantūros studijas Karališkajame menų koledže Didžiojoje Britanijoje.
2013 m. menininkas gavo dar vieną magistro diplomą – fotografijos ir medijos meno magistrantūros studijas baigė Vilniaus dailės akademijoje. Itin stipriu debiutu tapo 2009-aisiais sukurtas audiovizualinis projektas „Sinchronizacija“, Lietuvoje pripažintas geriausiu jaunojo menininko darbu ir apdovanotas Sidabrinės gervės apdovanojimu.
2016-aisiais R.Sakalauskas pelnė Auksinį scenos kryžių už vaizdo projekcijas spektakliams „Apreiškimas Marijai“, „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ (Lietuvos rusų dramos teatras).
2018 m. R.Sakalauskas pelnė tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius ‘18“ geriausio jaunojo menininko premiją – 1000 eurų.
„Man kartais atrodo, kad apdovanojimai šiais laikais įdomiausi tau pačiam ir tiems, kurie juos įteikia. O profesinėje srityje žmonėms svarbiausia, kad atliktum darbą laiku ir kokybiškai. Kartais išvis atrodo, kad profesiniame gyvenime svarbiausia pažintys – mokėjimas bendrauti, vadyba, nes niekas galiausiai nesupranta, kas yra geras rezultatas. Žinoma, smagu būti pagerbtam, tai gyvenimą padaro įdomesnį ir įsimintinesnį. Tiesa, daugiausia apdovanojimų esu gavęs ne už darbą teatre ar instaliacijas, o už savo sėkmingiausią videofilmą „Sinchronizacija“, – tvirtino kūrėjas.
