Spontaniškai gimusi, iš pačių bendruomenių atėjusi viena naujesnių ir nepaprastai gyvų tautos tradicijų liepos 6-ąją 21 val. visame pasaulyje giedoti Lietuvos himną šiemet skaičiuoja 11 metus.
Tradicija užgimė 2009-aisiais, kuomet buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Jau ne vienerius metus prie šventės organizavimo prisidedanti ir ryšiais su užsienio lietuviais besirūpinanti Ieva Davydenko sakė, kad tai – diena, kai lietuvių yra daugiausia. Mat šalia tautiniais rūbais pasipuošusių įvairių kraštų tautiečių stoja ir kitų tautybių jų šeimų nariai bei bičiuliai.
Tiesa, šiais metais šventė nebus tokia gausi – koją pakišo pandemija. Nors Lietuvoje suvaržymų likę jau nedaug, nemaža pasaulio dalis tebegyvena griežto karantino sąlygomis.
I.Davydenko papasakojo, kaip šventė šiemet bus rengiama Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.
– „Tautiškos giesmės“ giedojimo akcija rengiama jau vienuoliktą kartą. Ar dėl pandemijos šiemet ji bus kitokia?
– Kiekvieni metai, aišku, yra kuo nors ypatingi. Praėjusiais metais šventėme „Tautiškos giesmės“ akcijos dešimtmetį. Šie metai vėlgi yra ypatingi ir kitokie dėl visą pasaulį apėmusios pandemijos.
Pandemija uždarė pasaulį, bet išlaisvino žmogiškumą. Ši situacija mums parodė, kad ne tiek svarbu žmonių tautinė, rasinė ar finansinė padėtis, nes visi vienodai gali užsikrėsti, ir visi mes esame žmonės, vienos žmonijos dalis. Taip pat Covid-19 parodė, kad esame stiprūs ir vieningi, kartu galime įveikti visus sunkumus.
Iki paskutinės minutės buvo neaišku, ar šita pilietinė akcija bus suorganizuota. Tik prieš dvi su puse savaitės paaiškėjo, kad mes galime ją rengti.
Šių metų renginys ypatingas tuo, kad jis suorganizuotas per labai trumpą laiką. Tradiciškai balandžio ir gegužės mėnesį pradėdavome rengtis akcijai, bendrauti su pasauliu, rengti reportažus ir dalintis komunikacija. Šiais metais negalėjome to padaryti, nes nežinojom, kokia bus situacija.
– Kokias galimybes turės užsienio lietuviai prisijungti prie akcijos?
– Jau keletą metų turime gražią tradiciją, kai pasaulio lietuviai siunčia savo įrašytus sveikinimus iš įvairiausių pasaulio šalių. Lietuvoje mes jau gana gerai gyvenam, laisvai vaikštom, vakarojam mieste, pajūryje ir pan., apribojimai likę tik minimalūs. Mums atrodo, kad ir visas pasaulis taip gyvena. Bet iš tikrųjų, kai pradėjom kalbėtis su užsienio lietuviais, baisių dalykų išgirdau.
Pirmasis signalas atėjo iš Pietų Afrikos Respublikos, Keiptauno. Jie sakė, kad pas juos – bloga situacija, kiekvieną dieną – po 5 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų. Jie negali net susirinkti, niekur išeiti, su niekuo susitikti. „Tautiška giesmė“ ten greičiausiai bus giedama namuose, šeimos rate, įsijungus transliaciją per televiziją. Bet labai norisi gauti jų sveikinimą, galbūt iš namų mums jį įrašys.
Lietuvos ambasadorius Japonijoje, Indonezijoje ir Australijoje Gediminas Varvuolis patvirtino, kad Australijos lietuviai šį šeštadienį jie susirinks Sidnėjuje ir įrašys sveikinimą, nors dar prieš savaitę jie negalėjo rinktis, net mišias stebėjo tik internetu. Japonijoje panaši situacija. Ypač vyresnio amžiaus žmonės vengia susibūrimų, nes yra rizikos grupėje.
Savaitgalį kalbėjausi su Argentinos Beriso miestelyje gyvenančiu ilgamečiu mūsų bendruomenės nariu Jonu Kalveliu. Jis sakė, kad pas juos kiekvieną dieną registruojama daugybė koronaviruso atvejų, jiems galima išeiti tik dviese, bet ir tai tik į parduotuvę ir į vaistinę – išėjusius sustabdo ir aiškinasi. Tačiau jis turi kontaktų savivaldybėje ir jiems paaiškino, kad išeis labai trumpam ant tilto dviese su tautiniais kostiumais ir vėliava, ir bus trečias žmogus, kuris filmuos.
– Ar tose šalyse, kur dar draudžiama rinktis, bus rengiamos tiesioginės transliacijos, kad žmonės galėtų kartu pagiedoti?
– Jaučiame šiokį tokį nusivylimą dėl to, kad negalima susirinkti. Bet turiu daug signalų, kad jie tą darys per „Zoom“, kiti galbūt susirinks savo namuose ir darys tiesioginę transliaciją ar įrašą, kurį po to atsiųs.
Čikagoje apribojimai buvo labai dideli dar iki šios savaitės. Liepos 5 d. 16 val. jų laiku lietuviai rinksis į laivų akciją. Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje kartu su „Dream Team Sailing“ komanda ir lietuvių laivybos entuziastais surengs laivų paradą, kuris plauks upe ir sustos netoli Lietuvos konsulato bet ten esančio tilto. Žmonės kviečiami ateiti į upės krantinę su šeimomis ir draugais, pasipuošę tautine atributika, laikantis saugaus atstumo.
– Lietuviškas laivų paradas gali būti apskritai vienas pirmųjų viešų renginių Čikagoje po visų suvaržymų?
– Manau, kad taip, tai bus vienas pirmųjų renginių.
– Kaip „Tautiškos giesmės“ giedojimas bus organizuojamas Lietuvoje?
– Pagrindinė akcijos vieta bus Vilniaus Karaliaus Mindaugo tiltas. Mes simboliškai jį pavadinome Vienybės tiltu. Liepos 6 d. nuo 20 val. tiltas taps didžiule scena. Vilniečius ir miesto svečius kviečiame susirinkti abiejose Neries krantinės pusėse saugiu vėliavos atstumu – kad tarp žmonių tilptų ištiesta vėliava, tai ir bus saugus atstumas.
Pagrindinė scena ir ekranai matysis ties Mindaugo tiltu, bet su Vilniaus miesto savivaldybe koordinuojame žmonių išsidėstymą tarp penkių tiltų – Karaliaus Mindaugo, Žaliojo, Baltojo, Goštauto (vadinamo „Pedagoginio“) ir Žvėryno. Kiekvienas tiltas turės įgarsinimą, prie kiekvieno jų susirinkę žmonės galės girdėti tiesioginę koncerto transliaciją radijo ryšiu. Dedame visas pastangas, kad nesusirinktų daugiau nei tūkstantis žmonių vienoje vietoje.
Tonas „Tautiškai giesmei“ 21 val. bus maestro Petro Vyšniausko paduotas nuo Gedimino pilies. Atvykti žada prezidentas Gitanas Nausėda su žmona, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, prezidentas Valdas Adamkus.
– Kaip viskas vyks kituose Lietuvos miestuose?
– Buvo tokia mintis, kad šiais metais visi eitų į atviras erdves prie upių, ežerų arba ant tiltų. Elektrėnuose bus giedama Elektrėnų marių paplūdimyje, Panevėžyje – Senvagės saloje. Visi labai atsišaukė į mūsų kvietimą.
– Gal galite priminti, kaip kilo idėja visame pasaulyje giedoti „Tautišką giesmę“?
– 2009 m. Lietuvos buriuotojai entuziastai tą sugalvojo. Tais metais šventėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, tad jie sugalvojo simboliškai plaukti aplink pasaulį. Pagrindinis idėjos palaikytojas buvo jo ekscelencija prezidentas V.Adamkus, jis buriuotojams perdavė savo prezidento vėliavą ir laiškus lietuvių bendruomenėms.
Sulig kiekviena diena tas projektas didėjo. Buriuotojai, ketinę tiesiog plaukti aplink pasaulį, tapo šaukliais, kurie aplankė 26 pasaulio lietuvių bendruomenes ir perdavė prezidento laiškusbei vėliavą.
Pirmasis uostas, kurį „Ambersail“ aplankė vos išplaukę 2008 m. lapkričio mėnesį, buvo Hamburgas. Jie nežinojo, ko tikėtis – tada ryšys su pasaulio lietuvių bendruomenėmis buvo dar ne toks intensyvus ir aktyvus, kaip dabar. Buriuotojai pasakojo, kad įplaukiant į uostą iš tolumos pasigirdo, kaip skamba „Tautiška giesmė“. Tai buvo už širdies griebiantis momentas.
O Hamburgo pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pasakojo, kad sužinojusi, jog atplaukia buriuotojai, per visą Hamburgą kaip paklaikusi ieškojo lietuviškos duonos ir druskos.
Didžiulė kompanija lietuvių stovėjo su duona ir druska, pradėjo rinktis ir vietos žiniasklaida. Įplaukiantys buriuotojai buvo pasitikti su „Tautiška giesme“. Kilo didžiulis ažiotažas vietos spaudoje, vokiečiai rašė, kas čia tokie, kokia tai misija.
Iš to kilo sniego gniūžtės efektas. Kiekvienas uostas rengė pasitikimus. Aš pati tuo metu dirbau Jungtinės Karalystės ambasadoje Londone. Kartu su Vygaudu Ušacku organizavome „Ambersail“ pasitikimą.
Mano užduotis buvo susitarti su vietos valdžia, kad sustabdytų eismą ir pakeltų Tauerio tiltą, kad mūsų „Ambersail“ su stiebu galėtų atplaukti. Tai buvo milžiniškas darbas. Lygiai taip pat mes stovėjom krantinėje, 300-400 žmonių su tautine simbolika, balionais. Tas momentas man vis dar yra atmintyje, kai matai, kad atplaukia jachta su Lietuvos vėliava.
Tai buvo vienybės jausmas, kuris uždegė lietuvius ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Kiekvienas pasitikimas uoste su „Tautiška giesme“ sukūrė gyvą tautos tradiciją. Liepos 6 d. 21 val. vietos laiku giedamas himnas – 1 minutė ir 36 sekundės vienybės lietuvių visame pasaulyje.
