Lubinas iš Aliaskos drąsiam kauniečiui išpranašavo meilę

Dominika Peldžiūtė (25 m.) su drauge kartais juokais paspėliodavo, kur galėtų tuo metu būti būsimas vyras. Tačiau jai nė į galvą nebūtų atėjusi mintis, kad jis gali bėgti per Aliaską. Bet nutiko taip, kad dvasinių praktikų trenerė šiuo metu kuria santykius su Aliaskoje prieš metus 1500 kilometrų įveikusiu Danieliumi Narausku (25 m.). Kaip jie susitiko?

 Vilnietė D.Peldžiūtė ir iš Kauno kilęs D.Narauskas dažnai ieško ne tik ramybės, bet ir iššūkių, naujų potyrių.<br> R.Danisevičiaus ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vilnietė D.Peldžiūtė ir iš Kauno kilęs D.Narauskas dažnai ieško ne tik ramybės, bet ir iššūkių, naujų potyrių.<br> R.Danisevičiaus ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vilnietė D.Peldžiūtė ir iš Kauno kilęs D.Narauskas dažnai ieško ne tik ramybės, bet ir iššūkių, naujų potyrių.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilnietė D.Peldžiūtė ir iš Kauno kilęs D.Narauskas dažnai ieško ne tik ramybės, bet ir iššūkių, naujų potyrių.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Į Aliaską Danielius vyko kaip į nepažintą žemę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jul 10, 2020, 9:13 PM

Vilnietė D.Peldžiūtė ir iš Kauno kilęs D.Narauskas dažnai ieško ne tik ramybės, bet ir iššūkių, naujų potyrių. O ieškodamas, pasirodo, gali rasti ne tik draugą, bet ir meilę.

Reikėjo nedidelio postūmio, kad prieš metus Danielius susitiktų su Dominika ir po dviejų dienų pradėtų bendrą gyvenimą. „Kadangi jai svarbu santykiai, o aš toks, kuris lengvai sutiko, apsigyvenome kartu“, – patikino Danielius.

Baigusi lavybos (vadinamojo koučingo) mokslus D.Peldžiūtė specializuojasi sau artimoje srityje – padeda kitiems spręsti panikos atakų, nerimo problemas. Į šią sritį Dominika pirmiausia atėjo norėdama padėti sau, nes būdama devyniolikos patyrė panikos priepuolį. Ji lankė psichoterapijos seansus ir išbandė dvasines praktikas – kvėpavimo technikas, meditaciją. Visu tuo, kas jai padėjo, moteris dalijasi su kitais.

Bičiulis surado merginą

Prieš metus Dominika svajojo susirasti artimą draugą, nes neabejojo, kad tik per tai geriausiai gali atsiskleisti jos moteriška prigimtis. Gali būti, kad tokį moters norą juto aplinkiniai, nors D.Peldžiūtė apie tai garsiai neužsimindavo.

Sykį jos kolega per Aliaską bėgančiam draugui nusiuntė Dominikos feisbuko anketą ir parašė: „Esate labai panašūs.“ Bičiulis D.Narauskui užsiminė, kad jam rado idealią merginą. Tuoj pat prisipažino pajuokavęs, bet pridūrė, kad susipažinti vis tiek vertėtų.

Tuo metu Danielius ką tik buvo baigęs ištvermingą kelionę Aliaskoje ir aplankė draugus Čikagoje.

„Jau kroviausi daiktus į lagaminą, po keturių valandų laukė skrydis namo ir kaip tik tuo momentu sulaukiau draugo žinutės“, – staigmeną, vertusią nusišypsoti, prisiminė keliautojas.

O Dominika kaip tik buvo baigusi lavybos kursus, kuriuos lankė su Danieliaus draugu. Šis lemtingą žinutę ir pasiuntė lietuviui į Jungtines Amerikos Valstijas.

„Neapkroviau galvos mintimis – pasikviečiau Dominiką į feisbuko draugus ir toliau kroviausi daiktus. Tuo metu kasdien įvykdavo kas nors teigiamo, pasidaviau įvykių tėkmei“, – sakė Danielius, socialiniame tinkle ėmęs bendrauti su Dominika.

Keliautoją šiek tiek nustebino, kai nauja pažįstamoji netrukus atsiuntė balso žinutę: „Labas, Danieliau, ar mes pažįstami? Kaip mes galime būti susiję?“

Vyras prisipažino, kad juodu nepažįstami, ir papasakojo, jog susipažinti pasiūlė draugas.

Būdamas oro uoste Danielius su Dominika susirašinėjo ilgomis žinutėmis – abu aiškinosi savo požiūrius į gyvenimą.

Iš feisbuko anketos D.Peldžiūtė suprato, kad Danielius – veiklus ir įdomus žmogus. Jai kilo mintis, kad su ja vyras bendrauja dėl kokio nors projekto.

„Tuomet nesupratau, ar jis gyvena JAV, ar kažkur keliauja. Bendro paveikslo nesusidariau.

Kai jis grįžo į Lietuvą, turbūt buvau mažiausiai besidomintis žmogus, kokioje kelionėje jis buvo, ką veikė“, – prisipažino D.Peldžiūtė.

Nepažinta žemė

Parvykęs į Lietuvą D.Narauskas žiniasklaidai kone kasdien dalijo interviu.

„Per savaitę daviau penkis ar šešis interviu. Kai nesu prie to pripratęs, buvo keista, ir man jau pabodo apie tą patį pasakoti. Mano išgyvenimai buvo tokie stiprūs, kad norėjau jais pasidalyti. Bet buvo žmogus, kuris per daug neklausinėjo.

Vėliau Dominika net tildė mane: „Tu jau pasakojai šitą“, – kelionę prisiminė vyras.

Daugiau nei prieš metus į didžiausią ir atšiauriausią Amerikos valstiją D.Narauskas išsiruošė virpančia širdimi, nes mažai kas palaikė jo sumanymą.

Bet vyras jau buvo įgijęs drąsos – Danielius 2016-aisiais leidosi į kelionę per JAV nuo Vakarų pakrantės iki Rytų, nuo San Fransisko Aukso Vartų tilto iki Niujorko Bruklino tilto.

Jis keliavo ant savo riedlentės beveik neturėdamas nei pinigų, nei keliavimo vienam patirties. Visos kelionės metu lietuvis įveikė apie 5 tūkstančius kilometrų, o riedlente – per 3 tūkstančius kilometrų.

Buvo kelio atkarpų, kur policija neleido lietuviui keliauti riedlente, todėl jis važiavo autostopu. Danielius turėjo daug iliuzijų – tikėjo būsiąs kalnuose, nusipirko mažą gitarą, kad grotų prie upių.

Bet po valandos Amerikoje jam norėjosi grįžti namo, nes tuomet 21 metų jaunuolio naivumas sugriuvo. Jis keliavo per didmiesčius, kuriuose knibžda narkomanai, nusikaltėliai, o nešdamas didžiulę kuprinę juto kūno skausmą, akyse kaupėsi ašaros.

Bet nuo vaikystės Danieliui tai buvo svajonių šalis: „Net sapnuose regėjau, kad gyvenu Niujorke ar esu įkalintas, iš ten negaliu išvykti, bet man patinka. Realybė buvo kurioziška: kai nuvykau į Niujorką, man jis mažiausiai patiko“, – pripažino D.Narauskas, distanciją riedlente įveikęs palaikomas draugų ir gerbėjų socialiniuose tinkluose.

Į Aliaską jis vyko kaip į nepažintą žemę.

„Pasitikėjau Dievu, maniau: kur jis mane nuves, ten bus gerai. Jei reikės mirti, tebūnie. Paliksiu šį kūną. Tokios mintys ir buvo, neironizuoju. Norėjau išeiti iš skausmo ir būti laimingas.

Prieš metus buvau išsiskyręs su mergina, su kuria santykiai tarsi nuodijo. Jaučiau, kad trūksta gyvenimo, kai atsikeli ir sakai: o, šiandien nuostabi diena. Norėjosi įmesti save į kitas sąlygas, atsiduoti egzistencijai“, – kelionės į Aliaską tikslą įvardijo D.Narauskas.

Jautė, kad kažkur laukia mergina

Vyras neslėpė, jog prieš kelionę buvo daug nervų, bet jis žinojo, kad jam to reikia. Ištvermę Danielius stiprino gimtajame Kaune – bėgiojo šaltu oru, rytais maudėsi po šaltu dušu.

Sykį bėgiodamas Ąžuolyno parke D.Narauskas pagalvojo, kad būtų įdomu tą patį daryti atšiaurioje Aliaskoje. Tačiau suvokė – tokioms kelionėms reikia gerai pasiruošti. Kartais jis galvodavo, kad jo sumanymas absurdiškas.

„Kai pradėjau tuo domėtis, ieškoti patarimų, pastebėjau, kad panašius išbandymus jau buvo patyrusių, žinoma, tik jų nedaug. Ta mintis brendo tol, kol supratau, kad vienintelis būdas įveikti tokią būseną, kokioje esu, – bėgti Aliaskoje“, – tvirtino pašnekovas.

Tad netrukus į kelionę Danielius pasiėmė kuprinę, vaikišką vežimėlį mantai susikrauti ir maisto atsargų, taip pat palapinę, viryklę, miegmaišį, šiltų drabužių.

Vyras į Aliaską išvyko tam, kad grįžtų pasikeitęs.

Daugiau kaip per du mėnesius D.Narauskas išilgai Aliaskos bėgo ir ėjo pėsčiomis, jo laukė fiziniai sunkumai ir susitikimas su rudųjų meškų šeima, pažintis su atšiauraus krašto gamta. Neįprastoje aplinkoje vyras iš naujo įvertino savo galimybes, žmogiškąsias savybes.

„Ilgą laiką pabuvau vienas, vienu metu pajutau, kad būdamas gamtoje tampu jautresnis, nes nebuvo išorinių dirgiklių – net telefono skambučių“, – patikino keliautojas.

Danielius į kelionės pabaigą jautėsi romantiškai – bėgdamas pro laukus, kuriuose žydėjo lubinai, jis stabtelėjo pasigrožėti. Keliautojas tarsi nujautė būsimus įvykius – jį apėmė pojūtis, kad nors ilgą laiką buvo vienas, atrodė, jog kažkur aplinkui sukasi mergina.

Keliautojas nuskynė vieną lubiną ir tuo metu svarstė, kad norėtų jį padovanoti merginai. Bet jos nebuvo. Tad manė, kad laukinį augalą parveš mamai. Jis lubiną įsidėjo tarp dienoraščio lapų, tik tuo metu nenumanė, kad į Lietuvą parvežta gėlė pradžiugins Dominiką.

Kai po kelionės Danielius grįžo į Kauną, svarstė, kad būtų laikas jiems susitikti. Kai juodu pradėjo derinti pasimatymą, Dominika užsiminė, kad savaitei išvyksta, Danielius irgi norėjo savaitę pailsėti.

„Bet jaučiau, kad jeigu nesusitiksime artimiausiomis dienomis, taip ir nebesusitiksime. Juk kai ilgai planuoji, nieko nebūna.

Pamaniau, kad senasis aš taip ir galvotų, kad susitiksime, kai bus palanku, bet naujasis aš man kuždėjo, kad reikia imti jautį už ragų. Pamaniau: pabandome ir pažiūrėsime, kas iš to išeis“, – pasakojo D.Narauskas, su nauja pažįstamąja susitikęs praėjus trims dienoms, kai grįžo namo.

Iki pasimatymo juodu daug susirašinėjo. Danielius paklausė Dominikos, kokios gėlės jai patinka. Išgirdęs, kad rožės, vyras nebuvo nustebęs, pamanė, kad banalu.

Bet netrukus atskriejo žinutė, kad ji mėgsta lubinus, nes kaip tik tuo metu jie žydėjo Lietuvos laukuose, pakelėse.

Keliautojas suprato, kad tai buvo ženklas – ne veltui Aliaskoje nuskynė lubiną svajodamas jį padovanoti būsimai draugei. Iš dienoraščio išsitraukęs apdžiūvusį lubiną Danielius nuvežė Dominikai. Ši buvo apstulbusi, kai vyras jai įteikė gėlę, nes nesitikėjo, kad jis specialiai šio žiedo ieškos.

***

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.