Lietuvę smuikininkę pamilęs italas norėtų pasiimti žmonos pavardę

Malmėje beveik dvejus metus gyvenanti smuikininkė Justina Auškelytė (30 m.) nemažai laiko praleidžia mindama dviračio pedalus. Taip lietuvė populiarina klasikinę muziką. Ji grojo parkuose, parduotuvėse, ligoninėse ir netgi ledainėje.

Vilniuje su M.Rossi susipažinusi J.Auškelytė už jo ištekėjo Italijoje, o dabar pora gyvena Švedijoje.<br>M.Anderberg nuotr. 
Vilniuje su M.Rossi susipažinusi J.Auškelytė už jo ištekėjo Italijoje, o dabar pora gyvena Švedijoje.<br>M.Anderberg nuotr. 
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br>H.Arvidsson nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br>H.Arvidsson nuotr.
Vilniuje su M.Rossi susipažinusi J.Auškelytė už jo ištekėjo Italijoje, o dabar pora gyvena Švedijoje.<br>M.Anderberg nuotr. 
Vilniuje su M.Rossi susipažinusi J.Auškelytė už jo ištekėjo Italijoje, o dabar pora gyvena Švedijoje.<br>M.Anderberg nuotr. 
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> H.Arvidsson nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> H.Arvidsson nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Malmės gatvėse galima išvysti dviračiu važiuojančią lietuvę smuikininkę, kuri visur vežasi instrumentą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Justinai teko groti daugelyje vietų – ligoninėje, gatvėje ar prie jūros.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Justinai teko groti daugelyje vietų – ligoninėje, gatvėje ar prie jūros.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Aug 13, 2020, 8:07 PM

Muzika ir asmeninio gyvenimo aplinkybės J.Auškelytę iš Italijos atvedė į Švediją. Nors Malmėje ji neplanavo užsibūti, taip susiklostė, kad Justinos ir sutuoktinio inžinieriaus Marco Rossi (35 m.) viešnagė čia prasitęsė.

J.Auškelytė su vyru nejučia pritapo prie švediškos gyvensenos – jie, kaip ir dažnas švedas, po miestą zuja ne automobiliais, o mina dviračius. Malmėje pakankamai dviračių takų, susisiekimas dviračiais išplėtotas, o ši transporto priemonė populiari. Tad ir Justina su Marco įsigijo dviračius.

Lietuvė dar sugebėjo dviratį paversti darbo priemone – jai vos tik atsikrausčius į Malmę kilo mintis įgyvendinti muzikinį projektą „Violinist on a bike“ („Smuikininkas ant dviračio“).

„Nutariau važinėti dviračiu po miestą ir sustojusi įvairiose vietose pagriežti. Tai buvo bandymas pažiūrėti, kaip žmonės reaguoja, kaip aš pati reaguosiu į šią veiklą. Nors idėja kilo neplanuotai, ji išaugo į gražų projektą“, – apie beveik dvejus metus trunkančią muzikinę veiklą pasakojo J.Auškelytė, smuiko paslapčių mokiusis Italijoje pas garsų rusų kilmės smuikininką ir dirigentą Pavelą Bermaną (50 m.).

Nors lietuvė grojo solo su kone visais Lietuvos simfoniniais orkestrais, dalyvavo prestižiniuose muzikos festivaliuose, ji muzikuoti visada norėjo laisvai.

„Kiekvienas muzikantas turi savo kelią, pašaukimą, norus. Man prie širdies kamerinė muzika, soliniai kūriniai. Labai noriu tobulėti“, – sakė smuikininkė.

Todėl J.Auškelytė niekada nesusisaistė su orkestrais, nebuvo jų bendruomenės dalimi.

Išėjo iš komforto zonos

Dėl to lietuvės svajonė laisvai muzikuoti tik dar labiau sužydėjo Malmėje, kuri tapo jos namais. Šiame mieste ji dažnai sėda ant dviračio, užsideda dėklą su smuiku ant pečių ir važiuoja groti ten, kur laukia žmonės.

Kai kam galėjo atrodyti keistokai išvydus aukštą profesionalumą pasiekusią muzikantę, griežiančią gatvėje. Ar ji nesijautė nusižeminusi, gal net pamynusi smuikininkės vardą?

„Ta idėja kilo kaip noras išeiti iš komforto zonos ir išbandyti save. Apie verslo planą tuo metu negalvojau. Pasiėmiau smuiką ir šokau ant dviračio. Taip pat turėjau progą susipažinti su nauju miestu, į kurį persikrausčiau gyventi“, – neslėpė Justina.

Tačiau Justina savęs nelaiko gatvės muzikante ir nepadeda ant grindinio atversto smuiko dėklo pinigams už pasirodymus aukoti.

„Mano projekto tikslas – iš koncertų salės klasikinę muziką perkelti žmonėms į jų kasdienybę. Kartais žmonės norėdavo ir ieškodavo, kur galėtų įdėti pinigėlių, bet palaukdavo iki kūrinio pabaigos ir paklausdavo.

Aš jiems paaiškindavau, kad mano idėja kitokia. Tai ne tyrimas, o tiesiog bandymas priartinti klasikinę muziką prie klausytojų. Juos pakviesdavau į artimiausius koncertus“, – pasakojo J.Auškelytė, dviračiu jau išmaišiusi daugybę Malmės vietų.

Griežia vis kitur

Pati pirma vieta, kurioje ji griežė, buvo ledų parduotuvė. Paskui Justina smuikavo kirpykloje, gėlių parduotuvėje, dviračių bei rūbų parduotuvėse, kavinėse.

Verslininkai geranoriškai sutikdavo, kad jų įstaigose 10–15 minučių skambėtų smuiko garsai. Paskui kai kurie parduotuvių šeimininkai užsisakydavo lietuvės pasirodymų kitu laiku. Tuomet jie sumokėdavo smuikininkei honorarą.

Tačiau pasirodymai, kuriuos muzikė sumanė pati, buvo labdaringi. Tuo ji norėjo nustebinti žmones vis kitose vietose.

„Prisistatydavau, papasakodavau, kas tokia esu, koks tai projektas, ir paklausdavau, ar galiu pagroti 10 minučių.

Iš pradžių žmonių veiduose išvysdavau didžiulę nuostabą, bet po kelių sekundžių jie sakydavo: žinoma, prašom“, – šyptelėjusi prasitarė smuikininkė.

Dviratį minanti smuikininkė griežia vis kitur, buvo sugrįžusi vos į porą tų pačių vietų. Juk Malmė – trečias pagal dydį Švedijos miestas, aprėpiantis 335 kvadratinių kilometrų plotą. Čia gyvena per 317 tūkstančių gyventojų.

Gali būti, kad dar ne visi girdėjo dviračiu keliaujančios lietuvės kūrinius. „Atsirasdavo susidomėjusių manimi vis iš kitų vietų, sulaukdavau kvietimų“, – patikino muzikė.

Griuvo nuo dviračio

Justina nuo vaikystės mokėjo važiuoti dviračiu, todėl įgyvendinti projektą „Violinist on a bike“ jai nekilo kliūčių. Vilniuje gimusi ir augusi smuikininkė su tėčiu bei seserimis dviračių pedalus dažniau mindavo už miesto – šeima leisdavosi į ilgesnius žygius. Gimtajame mieste Justina dažnai visur nueidavo pėsčiomis, nes gyveno centre.

Nors smuikininkė puikiai mina pedalus, o Malmės reljefas plokščias, nėra įkalnių, prieš mėnesį ji griuvo nuo dviračio. Jai nepavyko išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, kuris pasimaišė dviračių take.

„Truputį susižeidžiau ranką – susitrenkiau riešą. Dėkui Dievui, smuikas nenukentėjo. Šiam projektui pasiimu atsarginį smuiką, o ne pagrindinį, kuris pagamintas XVIII a. pirmojoje pusėje anoniminio Venecijos meistro ir kurį reikia labai saugoti“, – atsiduso J.Auškelytė.

Venecijietišką smuiką lietuvei paskolino jos dievukas P.Bermanas, dėl to ji jaučia didelę atsakomybę.

O atsarginiu smuiku Justina vadina instrumentą, kurį įsigijo dar mokydamasi menų mokykloje. Muzikė turi ir anglies pluošto smuiką, su juo neretai koncertuoja, jei pasirodymai rengiami lauke. Toks instrumentas nebijo orų permainų.

Nesivežė tik į medaus mėnesį

Apie muzikos instrumentą, kuris tapo kone kūno dalimi, Justina kalba švelniai kaip apie mylimąjį. M.Rossi juokavo, kad smuikas – jam konkurentas, nes Justina su juo beveik niekada neišsiskiria. Tik kai jiedu po vestuvių vyko savaitei medaus mėnesio į Sardinijos salą, Justina nesivežė instrumento.

„Smuiko trūko“, – prisiminusi medaus mėnesį juokėsi muzikė. Ji įpratusi kasdien griežti, kad palaikytų gerą formą. Nors savaitę Justina ilsėjosi be smuiko, meistriškumo neprarado, atsigriebė vėliau.

Smuikas – vienas labiausiai sveikatą žalojančių instrumentų, nes tenka nuolat stiprinti nugarą, kad laikydama instrumentą nebūčiau sulinkusi. Griežiant smuiku stuburą laikantys raumenys būna įtempti, laikysena nenatūrali.

Reikia stengtis griežti kiek įmanoma natūraliau ir laisviau, bet tai nėra paprasta. Labai svarbu palaikyti gerą fizinę formą, kad nekiltų sveikatos problemų kaklo ar juosmens srityse“, – tvirtino liekna aukštaūgė.

Modelio sudėjimo smuikininkės ūgis – 180 centimetrų, tačiau Justina niekada neturėjo laiko žingsniuoti podiumu, nes buvo atsidavusi tik muzikai.

Italas norėtų žmonos pavardės

Nors J.Auškelytė ištekėjo už italo, po vestuvių nepakeitė lietuviškos pavardės į vyro. M.Rossi norėtų pasiimti Auškelio pavardę žmonos garbei – sutuoktinis pasiryžęs išlaikyti ir puoselėti lietuviškas šeimos šaknis.

„Labai gražu iš jo pusės“, – pabrėžė Justina. Jei pora susilauktų vaikų, jie taip pat išsaugotų lietuvišką pavardę.

„Norisi savo tapatybės dalį perduoti ateičiai, jei atsirastų atžalų“, – sakė lietuvė.

Gal tokiam sprendimui reikšmės turėjo ir pažinties istorija. 2017 metais Justina su Marco susipažino Vilniuje, susitiko bendrų draugų vakarėlyje. Bet jų draugystė tęsėsi mylimojo tėvynėje, kur smuikininkė siekė meistriškumo.

„Viskas klostėsi be didelių pastangų. Turbūt mūsų energijos sutapo, nereikėjo ilgų paaiškinimų, viskas buvo aišku labai anksti.

Nežinau, kuriuo metu aš supratau, kad Marco – tikroji meilė, bet taip susiklostė, jog labai ilgai nelaukėme ir maždaug po metų draugystės susituokėme.

Daug dalykų vyksta vienu metu, laikas taip greitai bėga, kad sunku įrėminti visus gyvenimo įvykius“, – šyptelėjusi meilės istoriją glaustai papasakojo J.Auškelytė.

Italas ir lietuvė amžiną meilę prisiekė Italijoje. Pora prieš dvejus metus susituokė Marco gimtinėje Pjemonto regione. Jaunavedžiai aukso žiedus sumainė viduramžiais pastatytoje mažytėje jaukioje bažnyčioje.

Šventėje dalyvavo artimiausi šeimos nariai ir bičiuliai – apie pusšimtį svečių. Net per savo vestuves Justina griežė – lietuvė surengė pasirodymą su ilgamečiu partneriu pianistu italu Cesare Pezzi.

Iškelti vestuvių Lietuvoje pora neplanuoja, nes pakako ir vienos šventės, juolab nuotakos seserys taip pat įsikūrusios svetur.

Virusas suardė planus

Tėvų namuose Justina augo su trimis seserimis, bet nė viena jų nepasirinko muzikės kelio.

Tačiau iš keturių atžalų gimtinėje pasiliko tik jauniausia. Ji studijuoja Vilniuje. Viena Justinos sesuo gyvena Italijoje, kita – Ispanijoje.

Pastarąjį kartą J.Auškelytė tėvynėje lankėsi praėjusių metų paskutinėmis dienomis, nes pasirodė naujamečiame koncerte su Klaipėdos kameriniu orkestru.

Kada vėl sugrįš aplankyti tėvų ar surengti koncerto, smuikininkė nežino.

Gyvenimą sujaukus koronaviruso pandemijai keliones teko atidėti.

„Ar viruso išvengiau? Lyg išvengiau. Juk daug žmonių yra susidūrę su virusu, persirgę, bet to nepajuto. Negaliu žinoti, ar buvau susidūrusi, nes nesu išsityrusi. Juk be reikalo niekas netiria“, – pasakojo Švedijoje, kur nebuvo skelbiamas karantinas, o tik teikiamos rekomendacijos, gyvenanti lietuvė.

Ji su vyru, siaučiant virusui, daug laiko praleido namuose, nekišo nosies į lauką be reikalo. Todėl smuikininkės dviratis ilgokai ilsėjosi, kol ji vėl drįso ant jo sėsti ir važiuoti pagriežti.

Griežė garsiausiose pasaulio scenose

Smuikininkės kelią J.Auškelytė pradėjo Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Justina smuiko studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

J.Auškelytė meistriškumo siekė Imolos akademijoje Italijoje, netoli Bolonijos. Į Italiją važinėti pradėjo būdama penkiolikos metų.

Kas ją ten nuvedė? Tuo metu Kaune J.Auškelytė susipažino su smuiko virtuozu P.Bermanu, kuris dažnai čia lankydavosi, – dirigavo Kauno kameriniam orkestrui, kuris vėliau išaugo į simfoninį.

Keletą metų Justina su Italijoje gyvenančiu P.Bermanu mokėsi, kai jis atvykdavo į Lietuvą, o vėliau žinomas muzikas lietuvę pasikvietė tęsti studijų važinėjant į jo šalį. Nors J.Auškelytė dar mokėsi menų mokykloje, kas porą mėnesių dviem trims savaitėms keliaudavo semtis meistriškumo.

Nors J.Auškelytei daug žinių ir meistriškumo paslapčių suteikė profesorius P.Bermanas, ji nesustojo – vienoje prestižiškiausių pasaulyje Julliardo menų mokykloje Niujorke baigė magistro studijas.

Tačiau lietuvės ryšiai su Italija nenutrūko – J.Auškelytė 10 metų muzikuoja kartu su italu pianistu C.Pezzi, su kuriuo susipažino studijuodama Imolos akademijoje.

Nors daug laiko praleidžia užsienyje, J.Auškelytė solines partijas yra grojusi su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir kameriniu orkestrais, Klaipėdos kameriniu ir Kauno miesto simfoniniu orkestrais, Šv.Kristoforo orkestru. Lietuvė griežė garsiausiose pasaulio scenose Niujorke, Vienoje, Dubline, taip pat Vilniaus ir Ravenos muzikos festivaliuose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.