Sudegusių Kauno medinukų gyventojų istorijos ne tik spaudžia ašaras, bet ir kelia šypsenas

Per gaisrus namų netekusiems kauniečiams siūloma apsistoti „Holivude“. Tai bendrabutis, kurio aplinka ir gyventojai tiktų siaubo filmui kurti. Net skurdžiausiai gyvenę padegėliai į jį keltis nelinkę. O ir kam, jei vasarą galima gyventi sudegusių namų kieme.

Sudegus Sodų gatvės 46-ajam namui jo gyventojai J.E.Muraškaitė ir M.Žicharevas gyvena kieme šalia nuodėgulių ir naudojasi kaimynų dovanotais daiktais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sudegus Sodų gatvės 46-ajam namui jo gyventojai J.E.Muraškaitė ir M.Žicharevas gyvena kieme šalia nuodėgulių ir naudojasi kaimynų dovanotais daiktais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Utenos gatvės 1-ojo namo valdytojai nori, kad kas nors jiems nemokamai nugriautų sudegusio pastato likučius ir juos išvežtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Utenos gatvės 1-ojo namo valdytojai nori, kad kas nors jiems nemokamai nugriautų sudegusio pastato likučius ir juos išvežtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 13, 2020, 5:10 PM

Kaune tai viename, tai kitame gyvenamajame rajone pleška seni mediniai namai, ir jų gyventojai lieka gatvėje.

Dauguma padegėlių, nors ir ištikti šoko dėl staiga prarastos pastogės, dažniausiai padedami artimųjų susiranda kitą būstą.

Tie, kuriems tokie namai buvo tik tarpinė gyvenimo stotelė, o ne turtas, nesuka galvos dėl nelaimės, nes tikisi, kad jais bus pasirūpinta.

Visai kitaip elgiasi turtingesni apdegusių medinukų šeimininkai – norėdami kuo greičiau atlaisvinti sklypą naujoms statyboms ieško, kas nemokamai nugriautų namo liekanas ir jas išvežtų.

Savivaldybės atstovai paaiškino, ką daryti netekus pastogės, nes ne visi gaisrą išgyvenę kauniečiai žino, kokios paramos gali tikėtis.

Atsinaujino butą ir techniką

Liepos 14 dieną prieš pat 21 valandą Žemuosiuose Šančiuose, Sodų gatvėje, užsidegė 46-uoju numeriu pažymėtas medinis dviejų aukštų namas, kuriame gyveno keli jo savininkai. Viena pastato dalis sudegė beveik visiškai. Kita išliko, bet būstas buvo sulietas gesinant liepsnas.

Šis gaisras pareikalavo ir aukų. Name buvo rastas vieno buto šeimininko kūnas.

Dabar šio namo gyventojai kiekvienas savaip bando atsigauti po patirto šoko.

1925 metais pastatyto medinuko vienoje pusėje buvo įsikūrusi kaunietė Greta Gadrienė. Ji pasakojo, kad name gyveno keturios jos šeimos kartos. Iki gaisro savo namo dalyje ji šeimininkavo viena, nes vaikai jau užaugę, gyvena ir dirba užsienyje. Butas nebuvo draustas, nes namas labai senas ir draudikai atsisakė jį drausti.

Moteris, visą gyvenimą dirbusi įvairius paprastus darbus, karantino metu jų neteko, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

„Nusprendžiau pasidaryti remontą. Jau buvau bebaigianti atnaujinti savo butą. Įsigijau ir beveik visą naują buitinę techniką. Man padėjo vaikai“, – susigraudinusi pasakojo G.Gadrienė.

Turtą gelbėjo pareigūnai

Liepos 13 dieną, pirmadienį, vaikai grįžo į Kauną jos aplankyti, įsikūrė pas draugus, nes motinos namuose vis dar vyko remontas.

„Pirmadienis ir antradienis buvo džiaugsmingi. Bet antradienio vakare pajutau dūmų kvapą. Išėjusi išvydau, kad iš gretimo buto veržiasi dūmai, netrukus atvyko gaisrininkai, po jų ir policijos pareigūnai. Jie liepė pasiimti dokumentus ir iš namo kuo skubiau išvarė“, – su siaubu prisiminė moteris.

Pas motiną atskubėję vaikai taip pat stebėjo, kaip dega jų šeimos lizdas.

„Sūnus, nors ir suaugęs, apsiašarojo, sakė, jog baisu matyti, kaip dega jo namai. Nors patyrėme didžiulį šoką, esu labai dėkinga gaisrininkams ir ypač policijos pareigūnams. Buvo atskubėję gal apie 15 uniformuotų vyrų ir moterų. Jie sustojo į vorą, iš mano buto ėmė daiktus, perdavinėjo vienas kitam ir juos krovė atokiau gatvėje. Taip buvo išgelbėta didžioji dalis mano turto, net indų ir drabužių, todėl nelikau, kaip stovėjau. Butas stipriai neapdegė, bet buvo sulietas ir likti jame jau nebegalėjau“, – susijaudinusi pasakojo moteris.

„Holivudas“ moters neviliojo

G.Gadrienė sakė, kad užgesinus gaisrą prie jos priėję gal savivaldybės ar seniūnijos atstovai pasiūlė jai pernakvoti viename bendrabutyje Vilijampolėje, pramintame „Holivudu“.

„Apie tą bendrabutį Raudondvario plente esu girdėjusi. Tai savivaldybei priklausantis pastatas, kuris ir labai apleistas, ir jame gyvena visokie asocialūs asmenys. Ir taip buvau ištikta šoko, tad vykti į tokią vietą bijojau“, – pasakojo kaunietė.

Padegėlės vaikai moteriai padėjo, šiuo metu ji su jais ilsisi prie ežerų Aukštaitijoje, bando atsigauti. Po vaikų atostogų G.Gadrienė sakė grįšianti į Kauną, čia jai vaikai jau išnuomojo nedidelį butą.

„Po gaisro valdžios atstovai man paaiškino, kad pirmiausia turiu gauti pažymą iš gaisrininkų, kad sudegė namai. Jie tokią pažymą gali duoti tik praėjus savaitei po nelaimės. Tada galėsiu kreiptis į savivaldybę pagalbos. Kokios, nežinau, iki šiol neteko su tokiu baisiu atveju susidurti“, – kalbėjo G.Gadrienė.

Kaimynai prašo grįžti

Moteris sakė, kad praėjus vos dienai po gaisro sulaukė netikėto skambučio. Skambinęs asmuo ėmė klausinėti, ką ji darys su sudegusio namo dalimi, gal nori parduoti.

„Dar nesu atsigavusi, ką darysiu toliau – nežinau. Bet šis skambutis sukėlė abejonių, ar namas nebuvo padegtas. Apie tai kalba visi kaimynai. Neseniai sudegė keli namai netoliese, liko tušti sklypai. Vieta gera naujiems kotedžams statyti“, – svarstė moteris.

Po gaisro savo namų langus užkalusi ir duris užrakinusi G.Gadrienė pasakojo, kad vaikai į butą buvo užsukę paimti kelių daiktų. Pamatė, kad po namus kažkas landžiojo, paėmė keletą smulkmenų.

„Taip pat sulaukiu ir kaimynų žinučių. Jie ragina grįžti, nes kiti namo gyventojai, likę kieme po atviru dangumi tiesiog siautėja, girtuokliauja.

Ten gyveno ne tik per gaisrą žuvęs neįgalus žmogus. Greta jo – ir pora su sena motina. Kol aš gyvenau šalia, jie girtaudavo, kartais pasimušdavo, bet problemų nei man, nei kitiems nekėlė. Dabar, matyt, pajuto laisvę ir elgiasi, kaip nori“, – neslėpė moteris.

Miega po atviru dangumi

Praėjus savaitei po gaisro Sodų gatvės 46-ojo namo kieme tikrai buvo girdėti balsai.

Šalia sudegusių nuolaužų tvyrančiame degėsių tvaike ant numesto čiužinio sėdėjo moteris ir vyras. Netoliese ant virvės džiūvo drabužiai.

Po atviru dangumi stovėjo ir didelė dvivietė lova ir dar viena sofa. Po medžiu pavėsyje riogsojo kartoninė dėžė su įvairiais maisto produktais ir į plastikinį indą supakuotas baltai glaistytas tortas su braškėmis.

Greta mėtėsi tušti plastikiniai alaus buteliai, skardinės.

Nuo čiužinio pakilusi Jolanta Elena Muraškaitė ir greta jos sėdintis Marius Žicharevas neslėpė, kad netekę namų jie šitaip leidžia laiką.

Moteris pasakojo, kad name su 85 metų motina ir sugyventiniu gyveno 18 metų. Pora yra susilaukusi dukters, jai 18 metų. Mergina gyvena pas M.Žicharevo motiną. Greta jų savo bute gyveno ir 56 metų kaimynas. Po patirto insulto jis beveik nevaikščiojo, naudojosi neįgaliojo vežimėliu.

„Vakare, kai kilo gaisras, užuodėme dūmus. Jolanta rūko, tai pamaniau, kad gal užsidegė nuorūka. Purčiau kilimą, bet nieko neradau. Paskui labai greitai dūmai ėmė veržtis iš gretimo buto, išbėgome iš namų, atvyko gaisrininkai. Jie iš namų padėjo ištempti Jolantos motiną, kuri nevaikšto.

Paaiškėjo, kad gaisras kilo kaimyno bute, jį ten ir rado mirusį, sėdintį kėdėje. Taip ne dėl savo kaltės netekome namų, gaisrininkai sakė, kad tai galbūt net buvo padegimas“, – pasakojo vyras.

Tikisi gauti kitą butą

Pora sakė, kad pirmiausia jiems padėjo Šančių bažnyčios kunigai. Jie iš karto pasirūpino, kad sena Jolantos motina gautų pastogę. Moteris buvo išvežta ir apgyvendinta Panemunės socialinės globos namuose.

J.E.Muraškaitei ir M.Žicharevui iš namų pavyko išsinešti tik dokumentus. Kaimynė, kurios namo dalis nukentėjo mažiau, bet viskas buvo sulieta, atidavė lovą ir sofą. Šie baldai ir stovi kieme, ant jų pora miega.

„Kaimynai davė ir drabužių, maisto. Taip ir gyvename“, – pasakojo padegėliai.

Abu nuo gaisro nukentėję kauniečiai neslėpė, kad anksčiau kartais susirasdavo kokių nors darbų, bet gyvena iš pašalpų ir išgėrinėja.

„Atvažiuos draugas automobiliu, važiuosime pas gaisrininkus – jie duos pažymą, kad sudegė mūsų namai. Tada savivaldybė galės skirti butą. Motina senelių namuose galės gyventi 4 mėnesius, po to ją pasiimsiu į savo namus“, – planais dalijosi J.E.Muraškaitė.

Liejasi dainos ir gėrimai

Greta padegėlių įsikūrę Žemųjų Šančių gyventojai su kreiva šypsena kalbėjo apie sudegusio būsto kieme įsikūrusią porą. Esą jau tą patį vakarą po gaisro kieme vyko triukšminga puota. Į ją buvo susirinkę viso gyvenamojo rajono girtuokliai.

Vakarėlio, kuris vyko paminėti žuvusio kaimyno atminimą, metu vyko šokiai, liejosi muzika ir dainos.

„Panaši situacija dabar yra kiekvieną vakarą, o kartais ir dienomis. Jolanta vis giriasi, kad gaus butą Šilainiuose ir gerai gyvens. Bet pasirūpinti, kad jį gautų, neskuba, svarbiau išgerti.

Kai kas duoda jiems po eurą kitą, matyt, ir pašalpos pinigų dar turi, oras geras, tad ko skubėti, gerai ir po atviru dangumi“, – ironiškai kalbėjo prisistatyti nenorėję kaimynai.

Pavojų kėlė skardinė apdaila

Visai kitaip su savo turtu elgiasi kito Žaliakalnyje sudegusio medinuko šeimininkai.

Medinis vieno aukšto namas su mansarda Utenos g. 1 užsidegė kovo 31 dienos vakare.

Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas sakė, kad pastate žmonių jau kuris laikas nebuvo. Nors ant durų kabėjo skelbimas apie būrimo saloną, bet jis taip pat neveikė. Pastatas degė jau trečią kartą.

„Bendrauju su pastato savininko atstovu. Po pastarojo gaisro jį pavyko įtikinti, kad būtų nuardytos pavojingos skardinės namo apdailos dalys, nes jei vėjas jas nuplėštų ir padarytų žalos greta esantiems pastatams ar sužalotų žmones, kiltų labai didelių problemų“, – kalbėjo seniūnas.

Netrukus internete pasirodė skelbimas, kad medinio namo liekanas siūloma išsiardyti už dyką. Nurodytu telefono numeriu atsiliepė tas pats seniūno minėtas namo savininko atstovas.

Planuoja naujas statybas

Vyras sakė, kad norinčių išsiardyti didžiąją namo dalį neatsirado, nors iš likusios medienos gal dar būtų galima suręsti kokią pastogę, pavyzdžiui, sodo sklype. Atsiranda norinčiųjų pasiimti mažesnių namo dalių, bet dėl to jam neverta vargintis ir gaišti laiko.

Pasak vyro, jei namo niekas neišardys iki rudens, jis bus nugriautas, nes seniūnas jau grasina baudomis už turto nepriežiūrą.

Greta yra dar vienas sklypas, tad sujungus jį ir žemę prie sudegusio pastato bus galima pastatyti naują modernų administracinės paskirties pastatą ir jį nuomoti.

Nors buvo kalbų, kad namas ne pirmą kartą padegamas, gaisro priežastimi nei savininkas, nei jo atstovas nesidomėję, nes draudimo ar kitos paramos už sudegusį turtą gauti nepretenduoja.

Kiekvienas atvejis – individualus

Donatas Valiukas

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas

„Sudegus kauniečių būstams kiekvienu atveju priimami individualūs sprendimai, nes žmonėms reikia skirtingos pagalbos.

Netekusiems namų žmonėms galime suteikti gyvenamąjį būstą iki 1 metų tose patalpose, kurios yra laisvos. Tačiau iš jų reikalaujame ne tik mokėti mokesčius, bet ir laikytis tvarkos, negirtauti, nekelti problemų kaimynams.

Paprastai tai būna tuo metu laisvi socialiniai butai, tarp jų ir bendrabučio, kurį žmonės vadina „Holivudu“, kambariai. Ten savivaldybė turi keletą tuščių kambarių ir laikinai juose prisiglausti galima. Bet dažniausiai gaisrus išgyvenę kauniečiai patys susiranda, kur gyventi, ir tokios pagalbos prašo labai retai.

Iš Sodų gatvės 46-ojo namo gyventojų kol kas pagalbos prašymų nesame sulaukę.“

Seni namai galėjo būti ir padegti?

Eglė Ruchajienė

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė

„Ištyrus, dėl ko kilo gaisrai Sodų g. 46 ir Utenos g. 1, buvo nustatyta, kad juos sukėlė pašalinis ugnies šaltinis.

Tai reiškia, kad gaisrai kilo ne dėl namuose buvusių asmenų ar prietaisų.

Ar tai galėjo būti padegimai, nustatyti labai sudėtinga arba neįmanoma.“

Paramos į savivaldybę dar nesikreipė

Ana Sudžiuvienė

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja

„Nuo gaisrų ar stichinių nelaimių nukentėję kauniečiai turi teisę gauti tikslines pašalpas. Jų suma priklauso nuo patirtų nuostolių dydžio.

Jei nukentėjo maža dalis gyvenamųjų patalpų ir namų turto, pašalpa siekia 15 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių, t.y. 585 eurus (vienas BSI yra 39 eurai).

Jei suniokota didesnė dalis gyvenamųjų patalpų ir namų turto – 30 BSI dydžių – 1 tūkstantis 170 eurų.

Jei suniokotas visas turtas ar didžioji dalis gyvenamųjų patalpų ir namų turto – 60 BSI dydžių – 2 tūkstančiai 340 eurų.

Tikslinė pašalpa skiriama asmenims, jei gaisras, stichinė nelaimė suniokojo nuosavybės teise priklausantį ar oficialiai nuomojamą, nedraustą nekilnojamąjį turtą, kuris yra vienintelis vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų turimas ar nuomojamas gyvenamasis būstas ir kai kiekvienas nukentėjęs asmuo per mėnesį gauna mažiau nei 1 tūkstantį eurų pajamų.

Asmenys dėl šios paramos turi kreiptis per 3 mėnesius nuo gaisro ar stichinės nelaimės dienos. Turto suniokojimo dydį nustato komisija pagal asmenų pateiktus dokumentus ir gaisrininkų išvadą.

Iš Sodų gatvės 46-ojo namo gyventojų prašymų suteikti paramą dar neturime.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.