Koronavirusu užsikrėtęs ūkininkas iš Joniškio rajono neįsivaizdavo, kokį siaubą teks ištverti

Dirbtinė plaučių ventiliacija, vaistų sukelta koma, o pabudus iš jos reikėjo mokytis vaikščioti. Tai teko patirti ūkininkui Aleksui Vaitkui. Sulaukęs rugiapjūtės jis nepritrūko jėgų, nors dėl koronaviruso jo gyvybė kabojo ant plauko.

Ūkininkas A.Vaitkus su žmona Irena susilaukė trijų dukterų: Kamėjos, Irmos ir Neringos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Ūkininkas A.Vaitkus su žmona Irena susilaukė trijų dukterų: Kamėjos, Irmos ir Neringos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Ūkininkas A.Vaitkus su žmona Irena susilaukė trijų dukterų: Kamėjos, Irmos ir Neringos. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Ūkininkas A.Vaitkus su žmona Irena susilaukė trijų dukterų: Kamėjos, Irmos ir Neringos. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Andrius Bubliauskas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Andrius Bubliauskas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 14, 2020, 9:06 PM, atnaujinta Aug 15, 2020, 11:22 AM

Kovo viduryje atsidūręs Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Satkūnų kaimo (Joniškio r.) ūkininkas 61 metų A.Vaitkus manė, kad medikai jį greitai paleis, tačiau grįžti namo jam buvo leista tik gegužę.

Koronaviruso infekciją jis iš pradžių gydėsi namie ir neįtarė, ką teks iškentėti.

Kurį laiką vyras dėkojo likimui, kad šeimoje tik jis sirgo. Bet kartais tyrimai gali neparodyti, ar koronavirusas nėra nusitaikęs ir į kitus artimuosius.

Virusas įsisuko į šventę

Šį pavasarį prasidėjus neramumams dėl koronaviruso A.Vaitkus nutarė, kad kelionė kartu su kitais ūkininkais į Meksiką gali ir palaukti.

Bet į egzotišką šalį jis išleido savo žmoną Ireną. Grįžę į Lietuvą kai kurie keliautojai susirgo, bet jo žmona jautėsi gerai.

Kartą A.Vaitkus sutiko kolegą ūkininką, dalyvavusį šeimos šventėje Palangoje, kur buvo ir daugiau kelionės dalyvių. Tik vėliau paaiškėjo, kad į šią šventę įsisuko koronavirusas.

Po kelių dienų A.Vaitkui taip pat pakilo neaukšta temperatūra, per penkias paras ji nė kiek nesumažėjo. Pradėjęs kosėti vyras nutarė kreiptis į medikus.

COVID-19 infekcijos diagnozė jam buvo nustatyta kovo viduryje. Dėl gretutinių ligų ir amžiaus jam buvo didesnė tikimybė susirgti sunkia ligos forma.

Žmona nejautė simptomų

Tuo metu, kai ūkininkas pateko į ligoninę, jo žmona taip pat tyrėsi dėl koronaviruso, jos testo rezultatas buvo neigiamas.

Taip gali atsitikti, nes yra naudojami keli būdai, padedantys nustatyti koronavirusą žmogaus organizme.

Pavyzdžiui, infekcijos pradžioje atliekama polimerazės grandininė reakcija (PGR). Ji padeda aptikti viruso genetinę medžiagą. Tyrimo metu nustatoma genetinė SARS-CoV-2 viruso informacija, imamos išskyros iš nosiaryklės – iš abiejų nosies ertmių bei nuo tonzilių ir minkštojo gomurio.

Tačiau vėlesnėse ligos stadijose didžiausia koronaviruso koncentracija būna ne nosiaryklėje, o žarnyne, todėl vystantis ligai šio tyrimo jautrumas mažėja.

Taip pat gali būti taikomi serologiniai metodai, tai antikūnų reakcijos į virusą kraujo serume nustatymas. Būtent serologinis tyrimas ir rodė, kad ūkininko žmonai išsivystė besimptomė koronaviruso infekcijos forma.

Parodė tai, ko šeima neįtarė

Šalyje plintant koronavirusui besimptomė infekcijos forma ypač pavojinga, nes epidemiologams nepavyksta nustatyti užkrato plitimo kelio. Dėl šios priežasties koronaviruso nešiotojai nenaudoja apsaugos priemonių, jie neįtaria, kad platina užkratą.

Artėjant antrai koronaviruso bangai A.Vaitkus apgailestavo, kad Lietuvoje daug kas atpalaidavo vadeles ir nesisaugo taip, kaip reikėtų.

Jo ligos istorija parodė, kad nėra paprasta įveikti koronavirusą, jo pėdsakai organizme lieka ilgai. Tik atlikus serologinius tyrimus jų rezultatai atskleidė tai, ko ūkininko šeima neįtarė.

„Po mano ligos nuvažiavome išsitirti serologiškai visi trys: aš, žmona ir jaunėlė dukra Kamėja. Žmonai parodė 130 antikūnų, man – 80, o dukrai antikūnų nerasta, vadinasi, iš mūsų visų stipriausia yra žmona“, – juokavo A.Vaitkus.

Kadangi jaunėlė dukra šiek tiek karščiavo, tėvas buvo beveik šimtu procentų įsitikinęs, kai ji persirgo COVID-19 infekcija, bet tyrimai to nerodė.

Lengviausiai atsipirko žmona Irena, nes neturėjo jokių simptomų, bet antikūnai parodė, kad koronavirusas buvo įsibrovęs ir į jos organizmą.

„Mano žmonai nebuvo net karščiavimo, o, pasirodo, ji persirgo COVID-19 infekcija. Jai nereikėjo net ligoninės.

Tik pasidariusi serologinį tyrimą ji suprato, kad jos organizme buvo koronavirusas. Tokių dalykų negali numatyti nei pats žmogus, nei joks medikas“, – pasakojo A.Vaitkus.

Teko ventiliuoti plaučius

Nerimaudamas dėl antros koronaviruso bangos Lietuvoje, kuri gali būti dar pavojingesnė, ūkininkas ragino saugoti save ir kitus, nemanyti, kad koronaviruso infekcija yra kaip gripas.

Koronavirusas elgiasi kitaip nei gripo virusas – nors COVID-19 infekcija prasideda pamažu, ilgai laiko savo glėbyje.

Užsikrėtęs koronavirusu kurį laiką A.Vaitkus nesijautė didelis ligonis. Nors kelias dienas praleidęs Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriaus palatoje vyras nesiskundė pablogėjusia savijauta, kraujo tyrimų rezultatai rodė, kad koronavirusas alina plaučius.

Kadangi vis mažėjo deguonies įsotinimas kraujyje, medikai nusprendė pacientą pervežti į Intensyviosios terapijos skyrių.

Vėliau jam buvo nustatytas ne tik kvėpavimo funkcijos nepakankamumas – prisidėjo ir bakterinės kilmės plaučių uždegimas.

Kai vyras neteko sąmonės, jis buvo intubuotas ir prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Kad nejaustų skausmo, jam buvo sukelta medikamentinė koma.

Ji truko aštuonias paras. Po dviejų savaičių ligonis vėl buvo perkeltas į Infekcinių ligų skyrių.

Mokė tarsi mažą vaiką

„Koronavirusas iš manęs atėmė visas jėgas, buvo sutrikusi pusiausvyra, nusilpo kojos. Bet kiekvieną rytą į palatą ateidavo reabilitologė, apsirengusi specialiu kostiumu, užsidėjusi kaukę ir akinius, ir lyg mažą vaiką daug ko mokė“, – prisiminė A.Vaitkus.

Kadangi vyras nesugebėdavo atsistoti, jis galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, vėliau nepaleisdamas vaikštynės ėmė mokytis vaikščioti.

Tą dieną, kai jam pavyko iš palatos nueiti iki koridoriaus, buvo pasiekta pirmoji pergalė. Ūkininkas neužleido mankštos ir grįžęs iš ligoninės į namus.

Gydomoji mankšta jam padėjo geriau kvėpuoti ir nejausti dusulio. Kad nedrebėtų rankos, prireikė ir neurologo konsultacijos.

Gydydamasis ligoninėje ūkininkas sulyso, neteko beveik 9 kilogramų. Kurį laiką jis net negalėjo pažiūrėti į košes, vadino jas zylių maistu, bet vėliau apetitas atsirado.

Kad savijauta gerėja, patvirtino ir atliktas sveikatos patikrinimas. Kai A.Vaitkus atvyko į ligoninę konsultuotis su pulmonologu, jam buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas – jis parodė, kad plaučių būklė labai pagerėjusi.

Vyras dėkojo gydžiusiems gydytojams anesteziologams-reanimatologams už išgelbėtą gyvybę.

Tačiau sunkiausios dienos išsitrynė iš jo atminties – tai geriausiai žino jo žmona ir trys dukros. Vyresnėlės dukros gyvena Vilniuje ir Šiauliuose, tik jaunėlė penkiolikametė – kartu su tėvais.

Ūkininko žmona ir dukterys galėjo bendrauti su medikais tik telefonu, o jie negalėjo nieko pažadėti. Pirmieji sveikimo ženklai pasirodė tik pradėjus taikyti kitokią nei įprasta plaučių ventiliavimo metodiką, pacientui gulint ant pilvo.

Herojais reikėtų vadinti visą medicinos personalą

Koronavirusas nusitaiko į visą žmogaus organizmą, tačiau labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus ir plaučius. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Andrius Bubliauskas pripažino, kad didžiausią rūpestį medikams kelia dirbtinė plaučių ventiliacija ir plaučių pažaida.

Nelygu infekcijos stadija, gali kilti ir citokinų audra, ir tai, kas medicinoje vadinama nepageidaujamu šalutiniu poveikiu. Kenčiantiems nuo koronaviruso infekcijos gali būti taikoma kitokia nei įprasta dirbtinė plaučių ventiliacija, kai ligonis guldomas kniūbsčias.

Pirmomis paromis tokia padėtis gali būti taikoma iki 14–16 valandų kasdien. Tai palengvina deguonies patekimą į plaučių ląsteles. Tačiau toks gydymo būdas kelia iššūkį personalui. Jei paciento svoris yra per 100 kilogramų, nėra paprasta paguldyti jį ant pilvo, nes būna prijungtas ne tik intubacinis vamzdelis, bet ir įvairiausi kateteriai, drenai.

Verčiant pacientą ant pilvo svarbu, kad nė vienas vamzdelis neišlįstų lauk, nes tai gali sukelti negrįžtamų pasekmių. Dėl šios priežasties gali prireikti šešių ar aštuonių medikų, kurie turi dėvėti tinkamas apsaugos priemones. Toks darbas kelia psichologinę ir emocinę įtampą.

Tačiau dėl antros koronaviruso bangos gydytojas A.Bubliauskas yra ramesnis, nes medikai jau sukaupė nemažai patirties: „Koronaviruso sukelta infekcija jau nėra nauja liga, anksčiau buvo kur kas daugiau nežinios, nes atėję į darbą medikai ne visada žinodavo, kas jų laukia. Kadangi esame gavę naujos medicinos įrangos, netrūksta gydymo priemonių, naujai koronaviruso bangai esame geriau pasiruošę.“

Gydant ligonius svarbus komandinis darbas. Karantino metu A.Bubliauskas buvo paskirtas koordinuoti anesteziologų-reanimatologų darbą Šiaurės Lietuvoje – Šiaulių ir Telšių apskrityse. Vėliau jo dešiniąja ranka tapo gydytojas Vladas Pakutka, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už COVID-19 pacientų gydymą Šiaulių ligoninėje.

„Šis gydytojas buvo kaip mano ausys ir akys. Turiu pripažinti, kad be gerai dirbančio personalo koronaviruso įveikti neįmanoma. Herojai yra ne vien gydytojai, bet ir slaugytojos, jų padėjėjai bei valytojos“, – įsitikinęs A.Bubliauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų