Moteris prasitarė, kad gal baisiau buvo viruso protrūkio pradžioje, o dabar su situacija, nors ji ir labai sudėtinga, pavyko apsiprasti. Šalies televizijos beveik nebetransliuoja šou laidų, tik naujienas apie koronavirusą, bet visgi gyvenimas tęsiasi.
Sandra gyvena didžiausiame šalyje San Paulo mieste, kuriame – apie 12 milijonų gyventojų. „Pažįstu žmonių, kurie jau nuo balandžio nebuvo išėję į lauką, jie maistą ir kitus produktus į namus užsisako internetu ar telefonu. Bet yra ir tokių, ypač jaunimo, kurie visur vaikšto netgi be kaukių, nors už tai ir numatytos baudos. Aš pati kartais išeinu į parduotuvę ar pasivaikščioti, bet kaukę visuomet dėviu“, – pasakojo pašnekovė.
Ji yra koledžo dėstytoja ir šiuo metu dirba nuotoliniu būdu iš namų. Visi mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, svarstoma, kad San Paule jie galbūt grįš į ugdymo įstaigas rugsėjį. Tačiau dirbantys aptarnavimo ar gamybos sferose žmonės į darbus keliauja ir toliau. „Seniau mūsų miesto autobusai ir metro būdavo visiškai pilni. Dabar jie kiek tuštesni, bet žmonių koncentracija vis tiek didelė ir sąlygos virusui plisti palankios, nors daug kur yra dezinfekcinio skysčio“, – pastebėjo ji.
Šalyje veikia ir restoranai bei kavinės, tik jų darbo laikas sutrumpintas. Į juos įėjus ir laukiant užsakymo reikia dėvėti veido kaukes, o jei žmogus to nedaro, jo laukia 500 realų (apie 80 Eur) bauda ir dar 5000 realų (800 Eur) turi sumokėti restoranų administracija, taigi tvarkos laikomasi.
Šalies gydymo įstaigoms Sandra priekaištų neturi ir tiki, kad prireikus sulauktų pagalbos. „Buvau labai išsigandusi, kai sveikatos problemų kilo mano vyrui, kuris yra diabetikas. Dėl to porą kartų kreipėmės į gydymo įstaigą ir greitai sulaukėme išsamios konsultacijos nuotoliniu būdu, kurios dėka vyro būklė pasitaisė“, – sakė moteris.
Tačiau ją neramina tai, kad kai kuriuose pietiniuose šalies regionuose, kur koranavirusas ypač paplitęs, ligoninės jau 100 proc. užpildytos, taigi nebėra kur guldyti naujų ligonių.
Didelės šalies regionuose situacija kiek skiriasi. San Paule padėtis dar nėra labai prasta, o kai kurie miestai, kuriuose sergamumas ypač didelis, yra uždaryti ir neleidžiama iš jų nei išvykti, nei atvykti.
„Man sunku suprasti jaunimą, kurie tokiu įtemptu metu nedėvi kaukių ir vaikšto po vakarėlius. Tačiau visgi mūsų šalyje yra žmonių, kurie viruso plitimu netiki, laiko jį kažkokia sąmokslo teorija. Procentais tų žmonių dalis nedidelė, bet, kadangi šalyje daugybė milijonų gyventojų, ir tų netikinčiu virusu atsiranda daug tūkstančių“, – pastebėjo Sandra.
Ji pati teigia panikai nepasiduodanti, bet, žinoma, jaučiasi labai neramiai ir bando tikėtis, kad koronavirusas atsitrauks. „Iš pradžių kai kurie žmonės pas mus, prisižiūrėję reportažų iš JAV, kaip masiškai iš parduotuvių šluojamas tualetinis popierius ir kitos prekės, buvo išsigandę, kad parduotuvės ištuštės. Bet ne, jose nieko netrūksta. Tik štai ekonomika smunka, smarkiai padaugėjo bedarbių, ir dėl to neramu“, – sakė Sandra.
Susiję straipsniai
Ir pridūrė, kad saugumo jausmo tikriausiai ir jai, ir kitiems suteikia tai, kad atrodo, jog baisiausi dalykai vyksta kažkur toliau nuo jų. „Mano gatvėje, kiek žinau, serga tik vienas žmogus, ir jo ligos forma lengva, jis sveiksta namie. Tačiau porą mano pažįstamų nuo koronaviruso jau mirė, vienam iš jų, buvusiam bendradarbiui, tebuvo 46 m. Tačiau guodžiu save tuo, kad tie pažįstami gyveno tolėliau, už keletos kilometrų nuo manęs, ir bandau toliau išsaugoti saugumo pojūtį“, – pasakojo Sandra.