22-ejų insultą išgyvenusi moteris atrado gyvenimo pašaukimą: pasidalijo patarimu

Kamavo stiprus galvos skausmas, bet smuikininkei Ernestai Vanagaitei-Sriubienei (31 m.) tuo metu reikėjo eiti į sceną. Atsakingam konkursui besiruošianti atlikėja manė, kad bloga savijauta praeis. Tačiau patekusi į ligoninę ji sužinojo, kad plyšo kraujagyslė.

Ernesta ir Renatas, kuris įtikino ją nedalyvauti konkurse, o vykti į ligoninę, augina sūnų Oskarą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Ernesta ir Renatas, kuris įtikino ją nedalyvauti konkurse, o vykti į ligoninę, augina sūnų Oskarą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
E.Vanagaitė-Sriubienė pripažino, kad metai be grojimo gali sužlugdyti bet kurį smuikininką.
E.Vanagaitė-Sriubienė pripažino, kad metai be grojimo gali sužlugdyti bet kurį smuikininką.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 6, 2020, 5:27 PM, atnaujinta Sep 6, 2020, 6:06 PM

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos pedagogę E.Vanagaitę-Sriubienę insultas ištiko vos 22-ejų, nors iki šiol manoma, kad tai – vyresnio amžiaus žmonių liga. Dėl šios ligos jai teko metus atidėti studijas, o ištvėrus dvi operacijas laukė ilga reabilitacija.

Buvo metas, kai gydytojai neleido keltis iš lovos ir nueiti net iki tualeto. Sunkiausia moteriai buvo tai, kad negalėjo groti ir reikėjo išmokti ilsėtis.

Teko daryti pauzę

Kaune gimusiai Ernestai smuikas tapo ištikimu palydovu nuo septynerių metų. Kurį laiką ji mokėsi groti Kauno pirmojoje muzikos mokykloje, o sulaukusi dešimtos klasės įstojo į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje.

Talentingos mokinės likimas klostėsi taip, kad išsipildė svajonė studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji džiaugiasi, kad beveik ketvirtį amžiaus griežia smuiku, nors jos gyvenime buvo sunkių akimirkų.

Ernesta įsitikinusi, kad didelę kainą moka daugelis jaunų atlikėjų, svajojančių apie solisto karjerą.

Ištrūkus iš repeticijų ir koncertų karuselės, kai nėra atostogų, laisvų savaitgalių ir net švenčių, nėra paprasta ramiai ilsėtis ir nesikrimsti, kad vėl negali paimti smuiko į rankas.

Tačiau iškilus rimtam pavojui tokia pauzė buvo būtina.

„Tuo metu buvau studentė, turėjau groti konkurse, kuris vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jo prizas – solo su orkestru, norėjau įrodyti, kad galiu. Nieko ypatingo nebuvo.

Likus valandai iki konkurso dar repetavau, bet pajutau stiprų galvos skausmą. Tuo metu maniau, kad kaltas jaudulys ir įtampa, kurią jaučia daugelis atlikėjų“, – pasakojo Ernesta.

Ji guodė save mintimi, kad galvą skaudėdavo ir anksčiau, dar nuo mokyklos laikų, nes tekdavo groti daug ir ilgai. Jos tikslas buvo eiti į sceną ir laimėti, todėl neketino krimstis dėl prastos savijautos.

Juk neaiškios kilmės galvos skausmų gali būti ir dėl lėtinio nuovargio, tam tikros laikysenos ilgai griežiant smuiku.

Nustebo ir medikai

Bet pajutusi pykinimą studentė pasiklydo akademijos patalpose ir nerado tualeto. Pailsėjusi ji ketino nepasiduoti. Į konkursą palydėjęs Ernestos draugas Renatas, už kurio vėliau moteris ištekėjo, įtarė, kad jai kažkas atsitiko, nes atrodė sutrikusi.

„Galbūt Renatas pastebėjo, kad esu kiek kitokia, bet kūnas veikė normaliai, o dėl galvos skausmo neketinau pasiduoti“, – prisipažino Ernesta.

Būtent draugas įkalbėjo smuikininkę nedalyvauti konkurse, nors ji ruošėsi šiam pasirodymui nuo vaikystės, o vykti pasitikrinti į ligoninę. Ernesta iš pradžių prieštaravo, nes daug jėgų atidavė būsimam konkursui.

Galiausiai ji sutiko vykti į ligoninę. Vos per plauką atsidūrusi nuo tragedijos, nes insultas gali baigtis mirtimi, moteris nejautė ypatingų simptomų, jai tik buvo keista, kad iškvietus taksi negalėjo rasti tinkamų žodžių ir pasakyti, kur ketina važiuoti.

„Man atrodė, kad negaliu ištarti tinkamo žodžio“, – prisiminė pašnekovė.

Tuo metu žodžiai jai atrodė kaip knygos, sudėliotos į atskiras lentynas, tik ji negali rasti nė vienos ieškomos.

Prieš devynerius metus ištikęs insultas buvo netikėta diagnozė ir tuometės Greitosios pagalbos ligoninės Lazdynuose gydytojams. Atvykusi į Priėmimo skyrių smuikininkė atrodė kaip sveikas žmogus, nes nebuvo klasikinių insulto požymių.

Jai nebuvo sutrikusi kalba, nemirgėjo akyse, nebuvo matyti nutįsusio lūpos kampo, netirpo galūnės – jauna moteris atrodė kaip manekenė, nulipusi nuo podiumo, nes buvo apsivilkusi koncertiniais drabužiais, o veidą puošė ryškus makiažas. Ji skundėsi tik galvos skausmu.

Medikai tikino, kad gali atlikti tyrimą, tačiau nieko neradus Ernestai tektų susimokėti už šią paslaugą.

Tačiau atlikę galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą medikai surimtėjo, nes paaiškėjo, kad trūko kraujagyslė. Dėl šios priežasties moteris buvo pasodinta į neįgaliojo vežimėlį ir nugabenta į operacinę.

Priėmė nepopuliarų sprendimą

Bet ir po kelių operacijų smuikininkė nesijautė sunki ligonė.

„Kai sužinojau, kas man atsitiko, svarsčiau, kaip greičiau pasveikti, sunkiausia buvo grįžus į namus, nes reikėjo galvoti, ką toliau daryti“, – pasakojo smuiko pedagogė.

Ramybės pauzė truko ištisus metus – smuikininkui tiek laiko praleisti be grojimo reiškia karjeros pabaigą. Neretai atlikėjai jaučiasi kaip profesionalūs sportininkai, kuriems būtina išsaugoti fizinę formą. Tačiau Ernesta neišsižadėjo smuiko.

Po akademinių atostogų moteris toliau tęsė studijas ir sėkmingai išlaikė egzaminus. Tačiau įstojusi į magistrantūrą vėliau ji apsigalvojo ir rinkosi šiek tiek kitokią studijų pakraipą – ji baigė švietimo kokybės vadybą ir tapo smuiko pedagoge.

Toks posūkis yra neįprastas koncertinės karjeros siekiantiems atlikėjams, todėl daugelis dėstytojų stebėjosi Ernestos apsisprendimu. Tačiau moteris dėl to nė minutės nesigailėjo.

Insultas man suteikė drąsos priimti nepopuliarų sprendimą, grojimas man ir toliau yra svarbus, bet pedagogo darbas teikia daug malonumo, šis pašaukimas praturtino mano žinias“, – pasakojo Ernesta.

Ji džiaugėsi, kad jau pavyko išugdyti vieną talentingą moksleivę, kuri pasirinko profesionalios atlikėjos kelią ir toliau tęsia smuiko studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Pastaruoju metu daug laiko Ernesta skiria trimečiam sūnui Oskarui, tačiau randa laiko ir griežti Vilniaus styginių ansamblyje „Mikroorkestra“, kuriam vadovauja akordeono virtuozas Martynas Levickis.

Tai – profesionalus kolektyvas, tačiau orkestrantai čia susitinka ne kiekvieną dieną. Todėl moteriai nereikia kasdien vykti į repeticijas, nes jos yra derinamos prie garsaus akordeonininko M.Levickio darbų grafiko.

Ernestai insultas nepaliko negrįžtamų pasekmių, ji jaučiasi gerai. Laukdamasi sūnaus buvo sunerimusi, ar nėštumas neišprovokuos dar vieno insulto. Smuikininkę konsultavę medikai nuramino – padarė viską, kad nebūtų tokios krizės.

Patirtas insultas išmokė smuikininkę kitaip žiūrėti į gyvenimą. Ji įsitikinusi, kad nebūna ligos be priežasties, tačiau svarbu rasti atsakymą, kodėl tai atsitiko konkrečiam žmogui.

Jauniems atlikėjams, kurie susiduria su netikėtais sveikatos sutrikimais, ji pataria žiūrėti į ligą kaip į pamoką.

„Man insultas padovanojo suvokimą, kad aš gyvenu tik vieną kartą, tiktai aš galiu nuspręsti, ko man siekti“, – prisipažino Ernesta.

Yra ne vienas ūminio insulto požymis

- Pasaulyje stebima keista tendencija: nuo kovo pasklidus koronavirusinei infekcijai COVID-19, beveik visose Europos šalyse registruotas ryškus tokių gyvybei grėsmingų ūminių ligų kaip insultas ar miokardo infarktas sumažėjimas.

- „Paradoksalu: COVID-19 infekcija ryškiai aktyvuoja protrombozinius procesus, tačiau kažkodėl kraujagyslių ligų yra mažiau“, – yra sakęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas profesorius Dalius Jatužis.

- Galbūt baimindamiesi ligoninėje užsikrėsti koronavirusu žmonės nebesikreipia į medikus, o lengvesnį insultą ar infarktą galbūt pravaikšto ar kažkokiu būdu iškenčia namie.

- „Tai yra ydingas dalykas. Dėl to tokios organizacijos kaip Širdies asociacija, Insulto asociacija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje šaukia: dėl šių ligų reikia skubios pagalbos ir ligoniai neturi likti namuose, o pajutę insulto, infarkto požymius turi kuo skubiau kreiptis pagalbos, kuri bus skubiai suteikta“, – įspėjo medikas.

- D.Jatužis paragino pajutus bent vieną galimą ūminio insulto požymį – ūmų vienos pusės veido nusilpimą, rankos paralyžių arba nusilpimą ar ūmų kalbos sutrikimą – nedelsiant skambinti greitosios pagalbos medikams, kurie nuveš ligonį į vieną iš šalies insulto centrų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.