Koronaviruso pandemija šiemet gerokai pakoregavo vestuvių planus visame pasaulyje. Ne išimtis ir Kipras – šalis, kuri dėl puikios geografinės padėties yra itin mėgstama vestuvininkų.
Daug nerimo patyrė ne tik jaunieji, kurie buvo iš anksto užsisakę šventę šią vasarą, bet ir vestuvių organizatoriai.
„Teko pertvarkyti didžiąją šių metų kalendoriaus dalį ir perkelti vestuves į rudenį ar į dar vėlesnį laiką. Tad kiti metai bus itin darbingi“, – pasakojo J.Juozaitytė, Kipre vestuves organizuojanti jau ketverius metus.
Viduržemio jūros gyvenimo būdą, graikišką virtuvę ir žydrąsias pakrantes ji įsimylėjo dar mokydamasi Šiaulių universitete, kai vasaros atostogas praleisdavo dirbama viešbučiuose Graikijoje.
Dar būdama studentė ji pasinėrė į veiklą – ėmėsi tarpininkės vaidmens tarp darbdavių ir studentų, norinčių vasarą padirbėti Graikijoje.
„Kartą nuvykau į Kiprą – planavau sudaryti naujas sutartis studentams įdarbinti šios šalies viešbučiuose ir restoranuose. Nutiko taip, kad planuoti du viešnagės mėnesiai šioje saloje virto metais, o dabar – ir nuolatine gyvenamąja vieta“, – pasakojo J.Juozaitytė.
Pastebėjusi, kad į saulėtąjį Kiprą žmonės atvyksta ne tik atostogų, bet ir sumainyti aukso žiedų, ir dėl to čia itin populiarios vestuvių organizavimo paslaugos, lietuvė teigė pajutusi, kad apčiuopė aukso gyslelę, kurią visada norėjo atrasti. „Nuo tos akimirkos baigėsi savęs, kaip asmenybės, ieškojimas – visomis jėgomis susikoncentravau į šią veiklą“, – apie atrastą pašaukimą pasakojo lietuvė.
Pastudijavusi ir padirbėjusi su kitais švenčių organizatoriais ji užmezgė ne vieną naudingą pažintį, rado tinkamus partnerius – stilistus, fotografus, vizažistus, floristus, didžėjus, muzikantus, kitus savo srities profesionalus – ir vestuvių organizavimo versle ėmė žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius.
Tarp vietos gyventojų, pasak jos, labai populiaru užsisakyti vestuvių organizavimo paslaugas, nes tradicinės vestuvės Kipre būna didelės. Jose dalyvauja apie 300–600 žmonių – tokio dydžio renginį, pasak Justinos, tiesiog būtina patikėti tai išmanantiems asmenims.
Vis dėlto jos įkurta įmonė „Bride Coast – Weddings in Cyprus“ orientuojasi į užsienyje gyvenančias poras, norinčias susituokti Kipre.
„Sumainyti žiedų čia plūsta poros iš įvairiausių Europos kampelių. Šiandien Kipre ši verslo šaka itin stipri ir paklausi, tad konkurentų tikrai netrūksta“, – neslėpė Justina.
Lietuvė mano, kad iš kitų ją išskiria tai, kad būdama perfekcionistė ir maksimalistė iš prigimties ji bet kokią užduotį stengiasi atlikti idealiai ir dėl rezultato visiškai neskaičiuoja jėgų ir laiko. „Esu tikra, kad klientai tai pamato ir įvertina“, – neabejojo J.Juozaitytė.
Dažniausi jos užsakovai – Vokietijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Libano ir Izraelio gyventojai.
Pastaruoju metu santuoka Kipre aktyviai domisi ir lietuviai – tautiečių, duodančių įžadus ant Viduržemio jūros kranto, gretos kasmet vis didėja.
„Dažniausiai tai emigrantai, gyvenantys Anglijoje, Norvegijoje, Airijoje, Danijoje, – Kiprą savo gyvenimo šventei jie pasirenka, kaip patys sako, dėl gero oro, krištolinio vandens ir vaizdingų kraštovaizdžių“, – pasakojo lietuvė.
Neretai vestuvės Kipre suderinamos su medaus mėnesiu – po šventės jaunieji dar pasilieka saloje.
Dažni lietuvės užsakovai – ir antrą sąjungą sudarančios poros. Švente Kipre jos susidomi norėdamos atšvęsti vestuves kitaip nei pirmą kartą – gal ne taip triukšmingai, tik su artimiausiais draugais ir šeimos nariais arba iš viso vieni.
Mažiausia šventė, kurią J.Juozaitytei teko organizuoti, būtent tokia ir buvo: joje dalyvavo tik nuotaka ir jaunikis.
Vis dėlto dažniausiai, kai atvyksta susituokti poros iš užsienio, vestuvėse dalyvauja apie 60–70 žmonių.
Ar graikiškoje Kipro dalyje vis dar populiarios didelės storos graikiškos vestuvės?
„Šiais laikais vestuvės jau nebešvenčiamos keletą dienų, bet apibūdinimas, kad tai didelės storos graikiškos vestuvės, kuo puikiausiai tinka šiai kipriečių šventei. Nors ji vis šiuolaikiškesnė, vis dar laikomasi svarbiausių tradicijų.
Per tradicines vestuves vidurdienį nuotakos ir jaunikio namuose vyksta viena svarbiausių ceremonijų, kai abu jaunieji yra išruošiami į bažnyčią. Visą pasiruošimą lydi dainos ir šokiai – pagal tradiciją abiejų jaunųjų namuose turi būti gyvai grojama smuiku ir liutnia“, – pasakojo vestuvių organizatorė.
Po ceremonijos bažnyčioje jaunųjų sveikinti išsirikiuoja ilga eilė svečių – į vestuves kviečiami ne tik artimiausi giminės, draugai ar bendradarbiai, bet ir daugybė šiaip pažįstamų žmonių.
Svečiai per vestuvių šventę tradiciškai padeda finansinį pagrindą poros gyvenimo pradžiai.
Po ilgų sveikinimų galiausiai būna pjaustomas tortas, jaunieji sušoka pirmąjį šokį. Triukšminga šventė tęsiasi iki paryčių.
Pačiai Justinai įsimintiniausios ir mieliausios buvo paplūdimio restorane organizuotos lietuviškos vestuvės, vykusios pagal visas tradicijas su lietuviškais vestuvių žaidimais.
„Dažnai ilgiuosi gimtojo krašto ir esu sentimentali viskam, kas lietuviška, – šios vestuvės buvo daugiausia emocijų sukėlusi mano surengta šventė“, – neslėpė Justina.
Ne mažiau populiaru Kipre surengti ir įžadų atnaujinimo šventę. Daug metų kartu praleidusios poros, pasak lietuvės, tokiai progai neretai pasirenka atokius paplūdimius.
Įžadai dažniausiai atnaujinami ir sutvirtinami po kuklia arka ant ramiai tyvuliuojančios jūros kranto, skambant saksofonui ar griežiant smuikui.
Dar viena šventė, kurią užsisako klientai, – sužadėtuvės. Arba vyrai paprašo surengti romantiškas piršlybas.
„Tad sužadėtuvės Kipre išradingumu neatsilieka nuo vestuvių. Esame rengę piršlybų vakarienę žibintų šviesoje, mažoje salelėje, į kurią patekti galima tik valtele. Poros ten laukė gitara grojantis muzikantas, puiki vakarienė ir ypač romantiška atmosfera“, – pasakojo J.Juozaitytė.
Šventėse maišantis kelioms kultūroms organizatoriai neišvengia nesusipratimų dėl kurios nors šalies tradicijų ar kuriozinių situacijų.
„Kai vyksta vestuvės pagal graikiškas tradicijas, neatsiejama jų dalis – šokėjų grupės šokis, per kurį daužomos lėkštės – tikima, kad tai jauniesiems atneša sėkmę.
Tačiau kartą iš kitos šalies atvykusi jaunojo močiutė, nesuprasdama šios tradicijos, stvėrėsi už galvos – netgi buvo pasiruošusi eiti drausminti šokėjų.
Galiausiai jai išaiškinome, kad tai tik pasirodymo dalis“, – juokėsi prisiminusi lietuvė.
Koją vestuvininkams pakiša ir alkoholis. Dažnai porų prašymu užsakomas autobusas atviru stogu – kol jaunieji dalyvauja fotosesijoje, keliaudami autobusu svečiai mėgaujasi salos kraštovaizdžiais ir šampanu.
„Dažniausiai santuokos ceremonija vyksta dieną, pačiame įkarštyje, todėl būna, kad gurkšnodami šampaną svečiai neįvertina karščio ir gerokai įsilinksmina dar vakarui neprasidėjus“, – pasakojo lietuvė.
Vienas svarbiausių įspėjimų, pateikiamų dar prieš šventę svečiams, o ypač jauniesiems, – iki vestuvių dienos degintis tik labai saikingai ir atsakingai.
„Yra tekę paskutinėmis valandomis prieš ceremoniją tiesiog gelbėti nuotaką nuo saulės paliktų skaudžių pėdsakų. Tad pasitikdami šventės dalyvius nepamirštame įspėti: saulės spinduliai Kipre nėra jau tokie nekalti“, – pasakojo J.Juozaitytė.
Įregistruoti santuoką Kipre, pasak jos, gali bet kas – tokią santuoką pagal tarptautinę teisę priverstos pripažinti ir kitos šalys.
„Šiuo atveju puikiai padeda šios salos geografinė padėtis, nes dauguma porų susituokti atvyksta ne vien ieškodamos išskirtinumo ar nepamirštamų emocijų, bet ir dėl religinių sumetimų, kai tam tikrose šalyse išpažįstamas tikėjimas būna trukdys santuokai sudaryti“, – atskleidė vestuvių organizatorė.
Pasak jos, iš užsienio į Kiprą atvykstantys svečiai turi pasirūpinti tik lėktuvo bilietais ir apgyvendinimu. „O jeigu ir bilietais ar viešbučiais rūpintis šventės dalyviai nepageidauja – mielai tai padarome už juos. Galiojantys pasai, maudymosi kostiumėliai ir puiki nuotaika – tai ir viskas, ko prireiks vestuvėms Kipre.
Visa kita – mūsų rūpestis“, – tikino verslą Kipre sukūrusi J.Juozaitytė.
Vestuvių kaina priklauso nuo poros užmojų bei lūkesčių. Itin kukli ceremonija gali kainuoti 600 eurų. Santuoka paplūdimyje – 1,2–1,4 tūkst. eurų. Šventė su ceremonija, kokteiliu ir vakariene 30 žmonių – nuo 3 tūkst. „O, tarkime, už 7 tūkst. nuotaka ir jaunikis gali išpildyti slapčiausias svajones ir įgyvendinti savo vestuvių viziją, prilygstančią tikrai pasakai“, – kalbėjo Justina.
Lietuvė juokėsi, kad pati yra tarsi batsiuvys be batų: ji yra susižadėjusi su vietiniu muziku ir atlikėju, itin mylinčiu Lietuvą ir uoliai besimokančiu ne tik lietuvių kalbos, bet ir lietuviškų dainų.
„Paradoksas, bet patys susituokti neturime laiko“, – rankomis skėstelėjo vestuvių organizatorė.
Kai pavyks skirti laiko sau, ji įsivaizduoja jaukias, kuklias, stilingas bei emocingas vestuves.
„Man svarbiausia emocijos, kurių labai pasigendu kiprietiškose vestuvėse.
Saloje žmonėms per gyvenimą tenka tiek daug kartų dalyvauti vestuvėse, kad jiems tai labiau pareiga ar eilinė vakarienė nei išskirtinė šventė su daug gražių emocijų ir šiltų akimirkų.
Vis dėlto didelio svečių skaičiaus išvengti bus nelengva, tad joms pasiruošti prireiktų ne vieno mėnesio.
Net neabejoju – kad galėtume mėgautis ramiu šventės laukimu, pasinaudosime vestuvių organizatorių paslaugomis“, – patikino Kipre gyvenanti lietuvė.
