Nuotraukose kūną apnuoginanti jauna moteris taip nori įkvėpti kitus žmones mylėti savo kūną.
Nuo tos dienos, kai vos šešerių sulaukusiai F.Cantone buvo diagnozuotas kaulų vėžys, trejus metus jai teko kęsti sekinantį gydymą, kol galiausiai ji pavargo.
Būdama devynerių ji savo tėvams tiesiai šviesiai pasakė: „Atsikratykime šito nenaudingo daikto.“ Ji turėjo galvoje dešinę savo koją. Netrukus ji buvo amputuota virš kelio.
Tada gydytojai Felicios šeimą tikino, jog amputacija būtina, kad mergaitė liktų gyva. Vis dėlto ta akimirka, kai mažosios ligonės tėvai nusprendė leisti chirurgams amputuoti dukters koją, buvo dramatiškai sunki.
„Buvo nelengva visiems, tačiau tada tėvai suteikė man galimybę gyventi.
Kai pabudau po operacijos, pamenu, buvau apsupta namiškių, laukiančių, kada bus atidengti nupjautą koją slepiantys tvarsčiai“, – prisiminimais dalijosi F.Cantone.
Tačiau jaunos moteris atmintyje nėra likusių daug detalių iš vaikystėje išgyventos ligos. Ji tikino, kad skaudžius prisiminimus stengiasi užblokuoti.
„Galiu įsivaizduoti, kad tėvams išties nebuvo lengva padrąsinti savo vaiką, kai jis akivaizdžiai buvo kitoks.
Tėvas pasakojo, kad kai man pranešė apie būsimą amputaciją, aš rėkiau, man buvo šokas.
Viena vertus, galbūt būčiau norėjusi patirti daugiau gražių akimirkų turėdama abi kojas.
Kita vertus, netekusi vienos kojos būdama maža greičiau galėjau prie to prisitaikyti“, – svarstė britė, kuri po operacijos turėjo pradėti kitokį gyvenimą.
O tada ji pradėjo gėdytis savo kūno.
Žinoma, augdama ji norėjo būti kaip visi normalūs vaikai ir kai paaugusi ėmė naudotis socialiniais tinklais, juose slėpdavo savo negalią. Niekada anksčiau niekam nerodydavo nuotraukų, kuriose būtų matoma, kad ji neturi vienos kojos.
Vienu metu Felicia susikūrė atskirą „Instagram“ paskyrą, kurios nematytų artimieji ir draugai, pažįstantys ją realiame gyvenime, o ji galėtų bendrauti tik su internete sutiktais bičiuliais.
Ten ji ėmė skelbti nuotraukas nesigėdydama savo neįgalumo. Sulaukusi teigiamų atsiliepimų ir daugybės padrąsinamųjų žodžių ji ėmė jaustis vis geriau.
Nepažįstami žmonės jai ėmė dėkoti už atvirumą. Ir tai merginą skatino dar labiau atvirauti.
Prieš trejus metus Felicia nusprendė sukurti atskirą paskyrą, skirtą teigiamam žmonių požiūriui į kūną skatinti ir parodyti save tokią, kokia yra iš tikrųjų.
„Esu tokia, kokia esu, tad, po velnių, kam slėptis?“ – tada tarė ji sau.
Felicia prisipažino šį žingsnį žengusi ir dėl savęs, norėdama padidinti pasitikėjimą savo jėgomis, ir dėl kitų žmonių, kurie irgi turi panašių problemų, jaučiasi nesaugūs ir išsigandę, jiems sunku pamilti save tokius, kokie iš tiesų yra.
Esekse gyvenanti F.Cantone tapo kūno pozityvumo šalininke ir ėmė dalintis savo kūno nuotraukomis norėdama įkvėpti kitus pamilti savo netobulumą.
„Mane įkvepia žinojimas, kad padedu susiduriantiems su panašiais jausmais, galbūt panašaus likimo žmonėms. Niekada nebūčiau patikėjusi, kiek daug galios turiu“, – džiaugėsi Felicia.
Jauna moteris turi pritaikytą kojos protezą, tačiau juo naudojasi retai. Ne dėl to, kad nenori slėpti savo tikrojo kūno, bet dėl to, kad su protezu jaučiasi labai nepatogiai.
„Būdama su dirbtine koja jaučiu skausmą. Kartais naudojuosi ja, nes tada nereikia žmonių prašyti, kad padėtų nešti daiktus, kol naudojuosi ramentais.
Tačiau, patikėkit, labai nepatogu, kai skauda. Tad vaikščiodama naudojuosi ramentais, o ilgesnius atstumus įveikiu neįgaliojo vežinėliu“, – kasdienybės rūpesčiais dalinosi Felicia.
Mergina nugalėjo gėdą dėl savo kūno, tačiau vis dar turi kovoti su vėžiu. Medikai neslepia, kad jos liga nepagydoma.
Feliciai jau teko ištverti daugybę chemoterapijos seansų, išbandyti alternatyvius gydymo būdus Meksikoje, tačiau liga nenustoja progresuoti.
Šiuo metu ji geria vaistus, kurie turi daugybę nemalonių šalutinių reiškinių, tokių kaip nuovargis, skilinėjantys lūpų kampučiai.
„Bet gali būti ir blogiau. Neleidžiu ligai dar labiau pabloginti mano gyvenimo. Bendrauju su žmonėmis tiek, kiek galiu, mokausi paskutiniame universiteto kurse. Man sunku tai ištarti, bet didžiuojuosi savimi.
Svajoju pagaliau atsikratyti vėžio ir sukurti savo verslą“, – vylėsi F.Cantone.
Parengė Darija Jankauskaitė
