Muziejuje nuo 1998-ųjų dirbanti ir beveik du dešimtmečius jam vadovaujanti V.Grybo anūkė Rasa Grybaitė, Vilniaus dailės akademijoje įgijusi vitražo dailininkė specialybę, pasakojo, jog prakartėlės idėja gimė gan atsitiktinai.
„Nemanėme, kad ją pastatysime lauke. Apsispręsti padėjo karantinas. Norėjome, jog prakartėlę pamatytų kuo daugiau žmonių“, – sakė R.Grybaitė.
Muziejuje veikiančios dailės studijos „Formos kalba“ narės triūsė pusantro mėnesio ir iš vilnos sukūrė devyniolika figūrėlių.
„Jos yra, kaip aš vadinu, mažasis projektas, gimęs iš didesniojo.
Pavasarį organizavome religinių liaudies skulptūrų iš vilnos parodą. Liko vilnos, svarstėme, kaip ją panaudoti, ir nusprendėme sukurti prakartėlę.
Tvartelį mums padarė ir apšvietimą įrengė puikus medžio drožėjas Juozas Videika.
Iš pradžių norėjome prakartėlę pastatyti ant medinių kojų, tačiau nusprendėme, jog ji organiškai įsikomponuos ant medžio nuopjovos“, – pasakojo R.Grybaitė.
Ji džiaugėsi, jog prieš du dešimtmečius įkurtą dailės studiją noriai lanko keliolika moterų. Iš pradžių buvo ir vyrų, tačiau jie užsiėmimus lankė gan trumpai.
Prakartėlė muziejaus kieme stovės iki Trijų karalių.
Ją, pasak R.Grybaitės, galima apžiūrėti bet kuriuo paros metu.
Jurbarkiškiai, jau spėję aplankyti V.Grybo muziejaus kieme jaukiai įsikūrusią prakartėlę, socialiniuose tinkluose negaili gerų žodžių kūrybingoms moterims, žavisi jų kruopščiu darbu ir dėkoja už akiai bei širdžiai suteiktą malonumą.
