Dvigubas Jurbarko kasininkės gyvenimas: turi žadą atimantį verslą

Šiuo metu Panemunės pilyje – tylu. Jos kieme – jokio garso, nėra nei muziejaus, nei restorano lankytojų, nors skelbime ant vartų ir teigiama, kad čia gaminamas „maistas išsinešti“. Tuščios ir greta esančios dailininkų dirbtuvės.

Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena jau du dešimtmečius derina darbą Panemunės pilyje ir šeimos žirgyne su darbu prekyboje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Mažiausias kolekcijos žirgelis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Mažiausias kolekcijos žirgelis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena: „Čia – mano pilis“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Lena: „Čia – mano pilis“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Žirgyno steigėjas Arūnas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Žirgyno steigėjas Arūnas.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nuotraukose – Lena, o kartu – ir prekybos tinklo istorija.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Iškastas“ karo kirvis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Iškastas“ karo kirvis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Šunys - Lenos numylėtiniai.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Šunys - Lenos numylėtiniai.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Namus šeima pasistatė istrinėje vietovėje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Namus šeima pasistatė istrinėje vietovėje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Augintiniai mustangai arba „laukiniai arkliai“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Augintiniai mustangai arba „laukiniai arkliai“.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje išliko ir ypač senų medžių.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Sodyboje išliko ir ypač senų medžių.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Šeimos numylėtiniai. <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Šeimos numylėtiniai. <br> A.Srėbalienės nuotr.
Arūnas ir tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganė.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Arūnas ir tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganė.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Organiuodama pramogas šeima laikosi Viduramžių stilistikos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Organiuodama pramogas šeima laikosi Viduramžių stilistikos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Organiuodama pramogas šeima laikosi Viduramžių stilistikos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Organiuodama pramogas šeima laikosi Viduramžių stilistikos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Organiuodama pramogas šeima laikosi Viduramžių stilistikos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Organiuodama pramogas šeima laikosi Viduramžių stilistikos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Mustangai taip pat smaguriai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Mustangai taip pat smaguriai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Mustangai taip pat smaguriai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Mustangai taip pat smaguriai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Mustangai taip pat smaguriai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Mustangai taip pat smaguriai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenos numylėtiniai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenos numylėtiniai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenos numylėtiniai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenos numylėtiniai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenos numylėtiniai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lenos numylėtiniai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganei yra ką veikti ir ūkyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganei yra ką veikti ir ūkyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganei yra ką veikti ir ūkyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganei yra ką veikti ir ūkyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganei yra ką veikti ir ūkyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tarnybą pasienyje baigusi belgų aviganei yra ką veikti ir ūkyje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (35)

Lrytas.lt

Dec 12, 2020, 8:59 PM

Pandemija ir čia uždėjo savo leteną, – lankytojų nėra, įprastinių prieššventinių renginių – taip pat. Tačiau turizmo sezono metu čia virė gyvenimas.

„Karantinas, – kartokai šyptelėjo Pilies kaime, Skirsnemunės seniūnijoje gyvenanti 48 metų Lena Rakšnaitienė. – Net ir vasarą vestuvininkų šiemet buvo nedaug, nors jiems tai ypač patraukli vieta. Poros fotografuotis traukdavo viena po kitos.“

Lenos ir jos vyro Arūno verslas su Panemunės pilies gyvenimu yra glaudžiai susijęs. Jiedu čia kone du dešimtmečius šeimoms bei turistams rengia fotosesijas, teikia jodinėjimo bei šaudymo iš lankų ir arbaletų paslaugas.

Tai – verslas, kuris, anot Lenos, jiems tiesiog buvo padėtas ant lėkštutės. „Mes auginome žirgus ir jais prekiavome, o pramogų verslas pats atėjo pas mus“, – paantrino jos vyras Arūnas.

Panemunės pilies administracija anuomet užklausė „Arūno žirgyno“ savininko, ar jis negalėtų pilies lankytojams paorganizuoti pramogų – galimybės pajodinėti žirgais, vaikams – poniais. Jis sutiko, ir visa tai Rakšnaičių šeima daro jau daugybę metų. 

Rytais – įprasti ritualai

Miegui nuo veido nuplauti – kelios rėškučios ledinio, iš šulinio pasemto vandens, ir snaudulys netrunka atsitraukti. Tada Lena įsispiria į guminius batus, ir, nešina ėdalu, ima sukti didžiulį ratą palei aptvarus nuo vieno prie kito šuns.

Jie sargauja didžiulės laukymės pakraščiuose – saugo joje besiganančius mustangus: laukinius arklius.

Pašėrusi šunis, pakalbina arklius – pusryčiams jie ir žiemą lauke pešioja šieną. Dar vienu kitu žodžiu suskumba persimesti su vyru Arūnu, ir, sėdusi į automobilį, keliu palei Nemuną pasiekia Jurbarką.

Toks šiuo metu yra darbadienių rytas. Devintą valandą Lena sėda į kasą Jurbarke esančioje didžiojoje „Maximos“ parduotuvėje, ir dirba joje iki pat vėlyvo vakaro.

Tai jai įprastas, net du dešimtmečius besikartojantis darbo grafikas: po keturių darbo dienų ją pasitinka kita tiek laisvadienių. O per juos moteris imasi Viduramžių dvasios persunkto šeimos verslo.

Nestokoja meilės žirgams

„Taigi kas mano krepšelyje?“ – kišdama ranką į ryšulį, pririštą prie skaisčiai raudonos suknelės diržo, klausimą uždavė Lena.

Aukso monetos? Raktas nuo pilies? Telefonas? „Neatspėjote, – nusikvatojo moteris. – Koks dar telefonas Viduramžiais?“ Ir, ištiesusi delną, parodė miniatiūrinį žirgelį – mažiausią iš jos sukauptos žirgų kolekcijos.

„Žirgai yra vyro pomėgis. Iki mums susitinkant niekada negalvojau, kad gyvenime ateis toks laikas, kai pati neatsispirsiu meilei arkliams“, – užsiminė Lena.

Maždaug prieš 20 metų jiedu su vyru vos ne atsitiktinai už kelių kilometrų nuo Panemunės pilies nusipirko apleistą sodybą. Vietovę, persunktą nepaprastos istorijos.

Sodyba buvo pastatyta žemėje, kur kadaise stovėta dvaro raštinės, – ponas joje priimdavo darbininkus. Tad naujieji jos šeimininkai nebesistebi radiniais, kuriuos iškelia žemė.

„Pirmasis mūsų radinys buvo XIII – XIV amžiaus kovos kirvis. Kasėme pamatus namui, ir radome jį po akmeniu. Restauravau jį.

Kartą smarkus vėjas nulaužė liepos šaką. Atėjau jos supjaustyti ir žiūriu – guli raudonas ryšulys. O jame 1936 metų gamybos pistoletas. Matyt, buvo į drevę įkištas“, – pasakojo Arūnas.

Taigi 1992-aisiais už keturias „vagnorkines meškas“ arba 2000 litų įsigytas senas pastatas ir gabalas žemės pakeitė jaunos šeimos gyvenimą.

Čia gimė vaikai, čia atsirado ponis Bušas, netrukus – pirmasis mustangas. Žirgų gausėjo, o prieš dešimtemtį po pievas jų laigė kone keturios dešimtys.

„Dukra Erika šiuo metu turi kumelaitę Erą, sūnus – eržilą Sakalą. O mūsų su vyru – visi mustangai, – šypsojosi moteris. – Žirgai yra mūsų šeimos vasaros verslas, turime uždirbti pinigų jų pašarams.

Jeigu Palangoje žmonės poilsiautojams teikia maitinimo ar atrakcionų paslaugas, mes čia, prie Nemuno – jas teikiame visai kitokias.“

Prie apsauginių Panemunės pilies tvenkinių Lena su vyru atsigabena Viduramžių stilistikos baldų, riterių aprangą, lankų su strėlėmis, arbaletą ir, žinoma, žirgų – visko, ko prireikia fotosesijoms, jodinėjimo bei kitoms pramogoms.

Mieste – kitoks darbas

Visa tai, ką Lena pasakojo apie šeimos verslą, yra viena jos gyvenimo pusė. Kita – darbas Jurbarke esančioje parduotuvėje „Maxima“.

L.Rakšnaitienė gerai mena tą virsmą, kai 2000-aisiais bendrovė „Vilniaus prekyba“ iš kooperatyvo „Vienybė“ Jurbarke nupirko jam priklausiusias parduotuves.

„Tuo metu metu man buvo 28-eri – jau dirbau prekyboje. Buvau viena tų darbuotojų, kurie, pasikeitus savininkams, toliau likome dirbti parduotuvėje.

Taigi pirmiausia buvo „Saulutė“, vėliau buvo „Taupa“, „Minima“, galop „Maxima X“ – pavadinimai keitėsi, bet ne darbo vieta“, – pasakojo Lena.

Tai sakydama ji ant stalo atskleidė jos pačios dar juostiniu fotoaparatu kažkada darytų nuotraukų albumą. O jose – svarbiausios metų šventės, kurios būdavo švenčiamos kartu su bendradarbiais. Tos nuotraukos liudija ir tai, kaip per porą dešimtmečių keitėsi dabartinio „Maximos“ tinklo darbuotojų uniformos.

„Mes, pardavėjai, buvome prekybos virsmo liudininkai“, – prisiminė moteris.

Lena, šešiolika metų atidirbusi mažesnėje parduotuvėje vyriausiąja kasininke, 2016-aisiais perėjo į naują ir gerokai didesnę Jurbarko „Maximą XX“. Joje ji pasirinko ramesnes – kasininkės pardavėjos pareigas.

„Nebenorėjau įtampos – dirbu paprasta kasininke įprastinėse bei savitarnos kasose. Man taip lengviau suderinti abu – ir ūkio, ir parduotuvės darbus.

Manau, kad tol, kol sveikata leis, tol ir dirbsiu tiesiog kasininke. Man patinka tai, kad darau tai, ką geriausiai sugebu“, – kalbėjo Lena.

Ji šypsodamasi sutinka bei palydi kiekvieną pirkėją. Jusdami juos nuoširdumą kai kurie žmonės specialiai pasuka prekių vežimėlius link Lenos kasos, nes žino, kad prireikus visada sulauks pagalbos.

„Viena moteris dažnai už prekes sumoka mano kasoje. Ji tokia energinga, visada besišypsanti, nors neturi vienos rankos. Sukraunu jai prekes į maišelį, persimetame dar vienu kitu žodžiu“, – užsiminė pašnekovė.

Anot Lenos, mandagumas yra duotybė. Jai atrodo, kad tai pajutę žmonės atsako tuo pačiu.

„Kaip sekasi?“ – Lena nepabijo ištarti šio klausimo žmonėms, kurie dažnai pas ją apsiperka ir yra tarsi seni pažįstami.

Bet dauguma pirkėjų juk yra nepažįstami, galbūt Jurbarke apsipirkti stabtelėjantys žmonės. Tad nuoširdus pasisveikinimas kasoje ir geros kloties palinkėjimai dar nė vienam nepagadino nuotaikos.

Dvigubas išbandymas

Lena pasakoja – kalba apie tai, kaip visai neseniai, kone prieš pat parduotuvės uždarymą savitarnos kasoje turėjo vienu kartu įveikti du išbandymus.

Vienas jų – susimokėjęs už gėles ir kitas prekes vyriškis išskubėjo iš parduotuvės, savitarnos kasoje palikęs mokėjimo kortelę.

Tuo pat metu pilną vežimėlį prekių prisikrovusi moteris stabtelėjo prie kasos, kurioje atsiskaityti galima tik mokėjimo kortele, o ne grynaisiais. Nuskenavusi prekes ji suprato, kad pasirinko ne tą kasą.

Kol moteris svarstė, ar eiti į bankomatą, ar susikrauti prekes atgal į krepšį, Lena išbėgo į kiemą vydamasi išsiblaškiusį pirkėją.

„Mašinų stovėjimo aikštelėje – keliolika, o aš mojuoju rankoje iškelta kortele ir ieškodama akimis vairuotojo.

Matyt, žmogui ne pinigai buvo galvoje – jis buvo toks sutrikęs. „Ačiū, labai ačiū“, – nustebęs pratarė. Jei būčiau nepavijusi, parduotuvė jam sugrįžus jau būtų uždaryta“, – kalbėjo Lena.

O tada? Tada jį grįžo pas moterį, pastatė vežimą tarp dviejų kasų, ir, kad būtų greičiau, abi kartu nuskenavo viską, kas į jį buvo sukrauta. Taip pavyko išsisukti iš bėdos, nes iki parduotuvės uždarymo, kai kasos aparatai nustoja veikę, buvo likę vos kelios minutės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.