Devyniolikmetį neregį globojanti vilnietė: „Jis man – tikra Dievo dovana“

Su Vitalijumi Eglė susipažino, kai jau globojo jo klasės draugą Arnoldą. Su pastaruoju Eglę supažindino dukra, jį sutikusi sanatorijoje. Kadangi mama linkusi domėtis dukros draugais, su Arnoldu susipažino, susibičiuliavo ir po kurio laiko jo paprašyta tapo jo globėja. Šeima tam pritarė. Vėliau jos globotiniu tapo ir Vitalijus.

 Vitalijus pagaliau turi namus, kuriuose jaučiasi gerai.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Vitalijus pagaliau turi namus, kuriuose jaučiasi gerai.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Vitalijus pagaliau turi namus, kuriuose jaučiasi gerai.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Vitalijus pagaliau turi namus, kuriuose jaučiasi gerai.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Vitalijus Eglę vadina mama.<br> A.Bystrickio nuotr.
 Vitalijus Eglę vadina mama.<br> A.Bystrickio nuotr.
 Siauruko muziejuje Anykščiuose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Siauruko muziejuje Anykščiuose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vitalijus yra baigęs muzikos mokyklą.<br> A.Bystrickio nuotr.
 Vitalijus yra baigęs muzikos mokyklą.<br> A.Bystrickio nuotr.
Ant sienos – Vitalijaus apdovanojimai.<br> A.Bystrickio nuotr.
Ant sienos – Vitalijaus apdovanojimai.<br> A.Bystrickio nuotr.
 Su globėjų augintiniu.<br> A.Bystrickio nuotr.
 Su globėjų augintiniu.<br> A.Bystrickio nuotr.
 Vitalijus jau suplanavęs, ką veiks, baigęs dvyliktą klasę.<br> A.Bystrickio nuotr.
 Vitalijus jau suplanavęs, ką veiks, baigęs dvyliktą klasę.<br> A.Bystrickio nuotr.
  Vitalijus save vadina geležinkelių entuziastu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Vitalijus save vadina geležinkelių entuziastu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Jo svajonių darbovietė – „Lietuvos geležinkeliai“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Jo svajonių darbovietė – „Lietuvos geležinkeliai“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jis padeda globėjai gaminti maistą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jis padeda globėjai gaminti maistą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vitalijui patinka ir kelionės.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vitalijui patinka ir kelionės.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Dec 25, 2020, 7:33 PM, atnaujinta Dec 26, 2020, 10:29 AM

Su Vitalijumi Eglė susipažino, kai jau globojo jo klasės draugą Arnoldą. Su pastaruoju Eglę supažindino dukra, jį sutikusi sanatorijoje. Kadangi mama linkusi domėtis dukros draugais, su Arnoldu susipažino, susibičiuliavo ir po kurio laiko jo paprašyta tapo jo globėja. Šeima tam pritarė. Vėliau jos globotiniu tapo ir Vitalijus.

Čia reikia pabrėžti, kad šiedu vaikinai – ne šiaip paaugliai iš globos namų, jie – neregiai. Tad, nors jau ir pilnamečiai, jiems tikrai prireikia globos. Apie Arnoldą Lrytas.lt jau rašė , tad šį kartą plačiau pristatome Vitalijų.

Jis su būsimąja globėja buvo pažįstamas jau apie metus, o daugiau pirmą kartą pabendravo per minėtąją ekskursiją garlaiviu. Ekskursija vyko 2018 m. mokslo metų baigimo proga, kai Eglė, lydėjusi savo globotinį Arnoldą, ėmėsi „šefuoti“ ir Vitalijų.

Antras rimtesnis jų pasibuvimas kartu buvo po poros mėnesių, kai važiavo kartu į Šventąją. Tąsyk susirgo Eglės dukra, atsilaisvino viena vieta, tad moteris paskambino vaikinui ir pasakė turinti „paskutinės sekundės pasiūlymą“, kuriuo šis mielai pasinaudojo.

Rugsėjo 1 d. Eglė pradėjo tvarkytis dokumentus, o 2019 m. gegužę Vitalijus atsikraustė į jos šeimos namus. Prieš tai jis po truputį ruošėsi „užsiimti teritoriją“ – slapta nuo globėjos Arnoldui perdavė dalį savo daiktų.

Tuo, kad negalią turinčiam vaikinui prireikia pagalbos, Eglė nesiskundžia. Ji tik džiaugiasi: „Sakau, kad Vitalijus man – tikra Dievo dovana. Jis, nors ir nemato, gerai orientuojasi aplinkoje, atrodo, tarsi turėtų šeštąjį pojūtį – pavyzdžiui, kai kur nors einame, jis tarsi pajunta, koks objektas yra kairėje ar dešinėje pusėje. Be to, jis smalsus, imlus, lengvai perpranta naujus dalykus. Namuose dažnai padeda man gaminti valgį, o mano vyrui – meistrauti, kad ir surinkti baldus.“

Vitalijus santūrus, tad paprašytas apibūdinti Eglę tepasako, kad ji – tikrai geras žmogus, su kuriuo galima gražiai sutarti.

Kad nereikėtų kaskart pasakoti savo sudėtingos istorijos, vaikinas neretai net pristato ją kaip savo mamą, taip pat į ją kreipiasi ir namuose. Ir feisbuke jis pasivadinęs ne savo tikrąja, o globėjų pavarde – Vitalijumi Čerkausku.

Tikrus tėvus jis taip pat turi, bet šiuo metu juos sutinka tik feisbuke. Jie turi priklausomybę, o sūnus nuo mažens turėjo sveikatos bėdų, taigi augo kūdikių namuose. Paaugęs kuriam laikui buvo grąžintas į šeimą, bet, kiek pamena, jam pačiam ten nepatiko, tad po kurio laiko vėl atsidūrė globos įstaigoje.

Turi vyresnę seserį, kuriai jis rūpi, pas ją seniau praleisdavo atostogas, tačiau ši jo globėja tapti nesiryžo dėl savo darbo pobūdžio – nebūtų galėjusi broliu rūpintis tiek, kiek reikia.

Geležinkelių entuziastas

Dabar Vitalijus, sulaukęs aštuoniolikos, pagaliau jaučiasi turintis savo namus, kur jaučiasi ramiai ir saugiai. Beje, čia jis gavo visą kambarį, o ne kampelį, kurio paprašė Eglės per lemtingąjį susitikimą.

Didžiąją dienos dalį jis visgi praleidžia mokymo įstaigoje (mokosi specialiojoje mokykloje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, tad įprastos pamokos vyksta ir per karantiną).

Vitalijus jau dvyliktokas, tad stengiasi mokytis daug ir ruošiasi egzaminams. Jau yra suplanavęs, ką veiks po to – rinksis kompiuterinės įrangos derintojo specialybę Vilniaus geležinkelių transporto ir verslo paslaugų mokykloje. Ten mokysis kartu su matančiaisiais, bet tikisi, kad su užduotimis susidoros – jis kompiuteriuose nusimano ir moka su ja tvarkytis.

Beje, vaikystėje Vitalijus šiek tiek matė, nors pats to nė neatsimena. Tačiau jis suvokia, kas yra spalvos, formos ir panašiai – jei būtų gimęs neregiu, tokio supratimo neturėtų.

Jis įsivaizduoja, kad po mokslų baigimo norėtų dirbti – juk yra darbų, kuriuos sėkmingai atlieka ir neregiai. O jo svajonių darbovietė – „Lietuvos geležinkeliai“, mat yra geležinkelių entuziastas.

Vitalijus pasakojo: „Turbūt pirmą kartą traukiniu važiavau per Baltosios lazdelės dieną su klase – vykome nuo Vilniaus oro uosto iki traukinių stoties. Ir man labai, labai patiko.“

Taigi nuo tada vaikinas domisi geležinkelių istorija, apleistais geležinkelių tiltais, traukinių modeliukais (kol kas turi vieną, bet ketina pasitaupyti ir įsigyti daugiau) ir, kai tik pasitaiko galimybė, mėgaujasi kelione traukiniu. Mielai važinėtų juo kasdien. Beje, Eglės namuose, Naujojoje Vilnioje, girdėti, kaip bėgiais dunda traukiniai, ir Vitalijui šis garsas labai malonus.

Sportininkas ir didžėjus

Jis turi ir kitų pomėgių, tai – muzika ir sportas. Yra baigęs muzikos mokyklos „Lyra“ aklųjų ir silpnaregių padalinį.

Dabar mokosi didžėjauti Rido Fomino studijoje. Didžėjumi tapti pirmiau sumanė jo draugas Arnoldas, o netrukus ši veikla įtraukė ir Vitalijų. Džiaugiasi, kad jau teko pasirodyti renginyje – R. Fomino mokiniai grojo „Danske bank Vilniaus maratono“ bėgikams.

Vitalijus turi įkūręs internetinę radijo stotį „Light 365“, transliuojančią muziką, sukurtą nuo 1980-ųjų iki dabartinių laikų. Šiuo metu yra transliacijas pristabdęs dėl mokslų, bet labai tikisi vėliau prie jų sugrįžti. Vitalijaus radijo stotį galite sekti feisbuke.

Be to, vaikinas nemažai sportuoja, dalyvauja golbolo (aklųjų riedulio) ir šoudauno (aklųjų teniso) bei lengvosios atletikos rugtynėse. Ypač gerai jam sekasi bėgti trumpas distancijas, be to, jis puikiai plaukia. Iš varžybų turi parsivežęs nemažai taurių ir medalių.

Dar vaikinas pasidžiaugė, kad šių metų rugsėjį dalyvavo akcijoje „Mane veža“, kur motociklininkai siūlėsi pavežioti neregius ir silpnaregius – juk keliauti motociklu visai kitoks jausmas, nei automobiliu. Ten susirado šaunų draugą Juozą. Su juo, kai baigsis pandemija ir atšils orai, planuoja vėl susitikti ir pasivažinėti.

Kelionės – tai dar vienas Vitalijaus pomėgis. Pirma jo kelionė keltu į Švediją įvyko, kai jam buvo 16 metų. Nuo tada užsikrėtė kelionėmis ir svajoja, kai tik galės, pakeliauti po pasaulį.

Eglė pasidžiaugė, kad Vitalijus, kas reta tarp tokio amžiaus vaikinų, mėgsta skaityti, t. y., klausytis įgarsintų knygų. Dabar didesnę abituriento laiko dalį užima mokyklinė literatūra, bet kai laiko turės daugiau, mielai klausysis įrašų ir savo malonumui.

Vitalijus gražiai sutaria ne tik su Egle ir jos vyru bei savo bičiuliu Arnoldu, bet ir su kartu gyvenančiu trimečiu globėjų anūku Mindaugu. Šis vis taikosi užsukti į vaikino kambarį, o vakare nesigula į lovą, kol nenueina su Vitalijumi atsisveikinti prieš miegą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.