Pirmąjį karantiną šių metų pavasarį Ž.Barysas praleido savo namuose Vilniuje. Keliautojas mėgsta suktis virtuvėje, todėl laikas neprailgo.
Įvairių pasaulio virtuvių patiekalų ragavęs Žygimantas buvo išsiilgęs lietuviškų valgių, tad atsigriebė – ruošė cepelinus, čeburekus, koldūnus.
Pasibaigus karantinui kelionių žurnalistas ir keliautojas prisiminė dainininko patirtį ir įrašė vasarišką kūrinį.
Bet vilnietis vis vien nerado sau vietos leisdamas laiką tėvynėje, nes kelionių alkis jį vedė iš proto.
– Sunku ištverti be kelionių net ir siaučiant grėsmingam koronavirusui?
– Kai tik po pirmojo karantino buvo leidžiamos kelionės, spėjau nuskristi į Rodo salą Graikijoje, po to lankiausi Vokietijoje, Berlyne. Ir dar spėjau pabūti mėgstamoje Nidoje.
Keliauti noriu nuolatos – tai ir mano, kaip asmeninio kelionių eksperto, darbas, ir didelis malonumas. Ilgai svarsčiau, ar šiuo laikotarpiu kur nors vykti.
Įvertinau visus privalumus, be abejo, daug kartų tikrinau, ar tai saugu. Galiausiai lapkričio pabaigoje išvykau į Dominikos Respubliką.
Čia laukia ir darbai, be to, Karibuose jaučiuosi gerokai saugiau nei Lietuvoje.
– Kodėl pirmąja kryptimi per antrą karantiną tapo Dominikos Respublika?
– Dominikos Respublikoje visuomet atostogų sezonas. Temperatūra čia dieną nuo 28 iki 34 laipsnių karščio, o naktimis – apie 22 laipsnius.
Tiesa, rugsėjo ir spalio mėnesiais didesnė lietaus tikimybė. Tačiau jis čia tropinis – stiprus, efektingas, šiltas ir paprastai trunkantis trumpai.
Ir dabar kartais kokias 5 minutes nulyja – tai leidžia gamtai atsigauti ir sužydėti pačiomis gražiausiomis spalvomis.
Dominikos Respublikoje viešiu jau devintą kartą, čia esu užmezgęs ryšių, turiu vietinių draugų, todėl ir pasirinkau atvykti į šią šalį. Be to, kitos mėgstamos kryptys Azijoje ar Amerikoje šiuo metu dar nėra atsivėrusios, todėl pasirinkimų daug ir nebuvo.
Praleidęs čia jau kelias savaites galiu pasakyti, kad sprendimas nuo karantino Lietuvoje pabėgti į Karibus pasiteisino su kaupu.
– Ar lengvai nuvykote į atostogų rojų?
– Paprastai Dominikos Respubliką galima pasiekti su vienu arba dviem persėdimais.
Kai skridau šįkart, dar nebuvo daug reisų, tad teko ilgiau palaukti tarpinėse stotelėse.
Tačiau dabar jau atsiranda ir patogių skrydžių, o dauguma keliautojų, kurie anksčiau netgi nesvarstė apsilankyti čia, dabar atsigręžė į šį Karibų perlą ir vyksta dėl to, kad Dominikos Respublika įsileidžia turistus.
– Kokia situacija dėl koronaviruso Dominikoje – ar saloje registruojami susirgimai, ar reikia dėvėti kaukes, laikytis kokių nors ribojimų, taisyklių?
– Be abejo, koronavirusas egzistuoja ir čia. Tiesa, prieš skrisdamas čia ir pasirinkdamas šią vietą savo laikinam biurui keliems mėnesiams atidžiai analizavau situaciją. Susirgimų skaičiai didesni didmiesčiuose, o ne kurortuose, kur lankosi turistai. Tai padėjo priimti lemiamą sprendimą.
Kurortas, kuriame esu, yra uždaras. Čia nuolat siunčiu turistus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Patinka, kad čia jautiesi saugus, pašaliniai nepatenka, teritorija didelė, yra daug pramogų. Kitaip tariant, jaučiuosi tarsi Nidoje, tik esu Karibuose. (Šypteli.)
Tiek vietos žmonės, tiek turistai viešose vietose turi dėvėti kaukes, tačiau jų nereikia valgant, poilsiaujant, maudantis.
Ne viskas čia dabar teka įprasta vaga. Viešbutis, kuriame visada apsistoju, organizuodavo linksmus vakarėlius, kuriuose dalyvauja šimtai, o kartais ir tūkstančiai lankytojų.
Tačiau kol kas tai dėl pandemijos yra apribota. Manau, sprendimai, kuriuos priima vietos valdžia, gerai pasverti, nes leidžia saugiai jaustis ir turistams, ir aptarnaujančiam personalui.
Dabar kiekvienas eidamas pavalgyti ar prie baseino per sekundę būna patikrintas – pamatuojama kūno temperatūra. Jei ji normali, pakviečiama užeiti. Patinka, kad čia kruopščiai viskas dezinfekuojama. Tiesą sakant, net Lietuvoje ar kitur Europoje nemačiau tokių priežiūros priemonių. Tai leidžia jaustis saugiai.
Jei vis dėlto atsitiktų taip, kad kelionės metu reikėtų medicinos pagalbos, ji būtų teikiama viešbutyje. Taip pat yra galimybė apsilankyti privačioje europinio lygio klinikoje. Tik svarbu prieš kelionę pasirūpinti tinkamu sveikatos draudimu.
Taip pat nepaminėjau, kad bent kol kas atvykus į Dominikos Respubliką nebūtina turėti neigiamo koronaviruso testo, nereikia ir saviizoliacijos. Oro uoste teko užpildyti kelias formas su informacija, keliautojams buvo patikrinta temperatūra ir jie išleisti į viešbučius.
– Vienoje laidoje buvo parodytas jūsų biuras paplūdimyje. Ar ten lengva susikaupti darbui, ar geras interneto ryšys?
– Vos tik savo socialiniuose tinkluose paskelbiau informaciją apie ant Atlanto vandenyno kranto įsirengtą biurą, užplūdo tiek draugų, tiek nepažįstamųjų žinutės, kad ir jie norėtų taip padirbėti. Ne vienas žadėjo taip pat atvykti į Karibus ir dirbti iš čia, kol Lietuvoje karantinas.
Lietuvoje esame išlepinti kokybiško ir greito interneto ryšio, tad man nuvykus bet kur jis atrodo per lėtas. Tačiau tai galima išspręsti nusipirkus vietos išankstinio papildymo mobiliojo ryšio kortelių, tik svarbu pasirinkti tinkamą operatorių.
– Kiek laiko atostogų saloje užima darbas, laisvalaikis?
– Bet kur keliaudamas visuomet dirbu daug ir neskaičiuodamas valandų. Kas į mane kreipiasi, žino, kad paprastai atsakau per kelias minutes. Naktį taip pat neišjungiu ryšio priemonių.
Keliuosi vietos laiku apie 4–5 val. ryto (Lietuvoje tuo metu būna 10–11 val. ryto) ir atlieku skubius darbus.
Vėliau, apie septintą, kai prašvinta, lekiu pasportuoti, nes po to man jau būna per karšta.
Tuomet pusryčiauju ir vėl sėdu prie darbų. Darbo dieną baigiu apie 17 val., kai Lietuvoje artėja vidurnaktis.
Tuomet sau leidžiu ir pasimaudyti baseine, kurių čia net dvylika, ar Atlanto vandenyne, paragauti gardžių kokteilių ar sunokusių vaisių.
Čia vyksta ispanų kalbos ir šokių pamokos, todėl veikti yra ką. Ne visur ir spėju. Stengiuosi išmokti kuo daugiau ispaniškų žodžių, ši kalba man graži. Be to, reikalinga ir dėl darbų.
Lietuvoje pirmojo karantino metu gyvenau sėsliai, kaip ir dauguma, daug valgiau, mažai judėjau, tad džiaugiuosi, kad čia grįžau į normalų ritmą.
Maitinuosi sveikiau: valgau daugiau daržovių, vaisių, iš naujo atradau jūrų gėrybes.
Tiesa, lietuviškos virtuvės ilgiuosi, tačiau gavau kvietimą apsilankyti vienoje šeimoje, kuri organizuoja vakarėlį, tad galbūt ten galėsiu bent trumpai atsidurti virtuvėje ir pasigaminti kokį nors įprastą lietuvišką patiekalą.
– Kiek laiko planuojate praleisti Dominikoje ir ką dar nuveikti?
– Kol kas planas yra likti čia iki vasario mėnesio. Bet pažinodamas save galiu spėti, kad galiu patraukti kur nors kitur. Mano darbas toks, kad galiu dirbti iš bet kur, – man reikia tik kompiuterio, mobiliojo telefono, interneto ryšio.
Na, ir laikinų namų nepalieku be nešiojamosios garso kolonėlės ir gerų ausinių. Kaip mėgstu sakyti, šie daiktai ir pasas yra tai, be ko iš namų neišeinu.
