Trenerė Jolanta Leonavičiūtė svajoja nerti į eketę

Tik išradingiems žmonėms karantinas nesudaro kliūčių sportuoti. Vilnietė sveikatingumo trenerė, televizijos projektų dalyvė ir laidų vedėja Jolanta Leonavičiūtė (38 m.) ištisus metus mankštinasi ne tik namuose, bet ir gamtoje.

 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
J.Leonavičiūtei svarmenis atstoja vandens pilni buteliai su rankenomis.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
J.Leonavičiūtei svarmenis atstoja vandens pilni buteliai su rankenomis.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Jolanta pasidžiaugė apsnigtais medžiais.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Jolanta pasidžiaugė apsnigtais medžiais.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Trenerė dviračiu ne tik važinėja, bet ir gali jį iškelti virš galvos.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Trenerė dviračiu ne tik važinėja, bet ir gali jį iškelti virš galvos.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 J.Leonavičiūtė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Atrodytų, kad dailių linijų J.Leonavičiūtė daugiau nieko neveikia – tik sportuoja, tačiau ir jai kartais tingisi.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Atrodytų, kad dailių linijų J.Leonavičiūtė daugiau nieko neveikia – tik sportuoja, tačiau ir jai kartais tingisi.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Feb 10, 2021, 3:07 PM, atnaujinta Feb 26, 2021, 1:39 PM

Sportui namuose galima naudoti ir buities daiktus – šluotą, pilnus vandens butelius, pliauską.

Jeigu esate gamtoje, mankštai tiktų nukritusi medžio šaka, slidžių lazdos. Nauda bus akivaizdi, net jei pasimankštinsite dešimt minučių.

Karantino metu ypač svarbu pajudėti dėl geresnės savijautos. Juk sėdint prie kompiuterio gali skaudėti nugarą, gali sustingti kojų sąnariai. Kad taip neatsitiktų, geriausia dieną pradėti rytine mankšta – nors tempimo pratimais.

Daug kas mankštos nedarymą pateisina laiko neturėjimu ir tingėjimu. Bet dėl dešimties minučių jokie darbai nesugrius, o patinginiauti geriausia po sočių pietų ar vakarienės.

Rytą daryti mankštą naudingiausia tam, kad išjudintume per naktį sustingusius raumenis ir jaustumės žvalūs. Tai galėtų tapti kasdieniu įpročiu. Tuomet ir diena bus darbingesnė, kai nejausite nugaros skausmų dirbdami prie kompiuterio.

Bet geriausia sportuoti gryname ore – bėgioti, vaikščioti, slidinėti, važiuoti dviračiu. Tai užtikrina geresnę savijautą, nei kilnojant svarmenis namų svetainėje ar tampant prie durų staktos pririštus diržus.

Sveikatingumo trenerė J.Leonavičiūtė gyvena savo pomėgiui ir darbui tinkamoje vietoje – netoli miškas, už kelių kilometrų telkšo keturi dideli ežerai. Tad visais metų laikais televizijos projektų dalyvė, laidų vedėja lauke randa ką veikti.

Nors Jolanta mėgsta išbandyti naujoves, jai patinka adrenalinas, maudynių eketėje asmeninė trenerė nemėgino. Ji norėtų išsimaudyti lediniame vandenyje, bet tam dar nepasiruošusi.

„Mane traukia viskas, kas yra išskirtinio. Iš pradžių pajutus nepatogumą, vėliau galbūt užplūs laimės, pasitenkinimo jausmas. Galbūt ne kiekvienam žmogui tokios maudynės tinka. Viliuosi, kad kada nors tikrai įlipsiu į eketę, bet dar nebuvo progos“, – taip žiemos maudynes tik įsivaizduoja J.Leonavičiūtė.

Praėjusi žiema nebuvo šalta, o šią jau spaudė speigas, tad trenerė nenutaikė progos pasirengti ekstremalioms maudynėms. Juk prieš tai reikėtų užsigrūdinti, nusiteikti fiziškai ir psichologiškai.

„Svarbu, kad pats norėtum, o ne kas nors dėl pokšto įstumtų į eketę. Pirmąkart įlipusi į eketę tikrai nekiščiau galvos į vandenį, įlįsčiau iki kaklo. Kūną reikėtų po truputį pratinti prie tokių maudynių – iš pradžių dažniau apsitrinti sniegu“, – svarstė pašnekovė.

Žiemą J.Leonavičiūtė porą kartų per savaitę bėgioja miško takeliais. Ji dažnai įveikia penkis kilometrus.

„Miškuose nusiimu veido kaukę, nes aplinkui nėra žmonių. Bėgdama kvėpuoju grynu oru, valosi plaučiai, išprakaituoju“, – apie bėgimo malonumą pasakojo trenerė.

Jolanta tikisi, kad atlaisvinus karantiną atsivers sienos ir ji dar šįmet galės nuvykti paslidinėti į kalnus.

Ji labai mėgsta šį žiemos sportą, neseniai išsitraukė roges ir leidosi nuo kalniuko. Tačiau slidinėjimas kalnuose ir važinėjimas rogėmis – ne tas pat: „Labai norėčiau vasarį ar kovą šliuožti slidėmis kalnuose. Šiuo metu Lietuvoje iš žiemos sporto šakų lieka tik bėgimas.“

Net ir namuose Jolanta aktyviai sportuoja – jos profilis socialiniame tinkle išdavė, kad trenerė svetainėje ant kilimėlio daro mankštą, o jai keliant koją pirštų galus bando pagauti katinas, be to, ji šoka su šluota, vietoj svarmenų kilnoja pilnus vandens butelius ar apsinuoginusi ir basa išbėga iš terasos ant sniego paliesti apsnigtų medžių šakų.

Ne vienus metus asmenine trenere dirbanti J.Leonavičiūtė sukaupė nemenkos patirties, todėl sportuodama pritaiko net buities daiktus.

„Jeigu neturite svarmenų ar kokios nors sporto įrangos, galima panaudoti tai, kas yra po ranka. Namų aplinkoje tikrai turite šluotą, miške nesunku rasti šaką ar kelmą“, – patikino trenerė.

Jeigu turite geriamojo vandens butelių, prisipilkite vandens ir jie jau pakankamai svers, kad galėtumėte kilnoti, išjudinti pečių ir nugaros raumenis.

Jeigu neturite svarmens – apvalios formos rutulio su rankena, paimkite penkių litrų vandens butelį su rankena ir pripilkite smėlio.

„Bus pigiausias svarmuo, nes profesionalūs svarmenys nepigiai kainuoja“, – patarė Jolanta.

Su svarmenimis galima lavinti kelias raumenų grupes, tobulinti kūno laikyseną, pusiausvyrą. Naudodami butelius sustiprinsite ir apatinę, ir viršutinę kūno dalį, nelygu, kokius pratimus darysite.

Laikydami tokius svarmenis galite daryti įtūpstus, pritūpimus, kilnoti aukštyn arba atsigulę iškelti į viršų.

Sustiprės sėdmenų, kojų raumenys, pagelbėsite pečiams, nugarai.

Namų sąlygomis galima daug ką išmėginti, tarkim, už laiptų turėklų ar durų staktos užkabinti pasipriešinimo gumas. Sportuodami būtinai pasitelkite ir fantaziją.

„Svarbu, kad atrama, prie kurios norite prikabinti gumas, būtų patikimai įtvirtinta. Per pirmą karantiną žmonės į socialinius tinklus įkėlė nemažai filmuotų vaizdų, kai sportuojant gumos atsikabina ir durys nukrinta ant galvos ar nutrūksta turėklas. Prieš tai reikėtų viską patikrinti, kad nebūtų tokių nesklandumų“, – sakė pašnekovė.

Tokių treniruoklių, kokie būna sporto klubuose, namuose karantiną leidžiantys sporto mėgėjai vargu ar įsigis, todėl lieka tik pasitelkti fantaziją ir panaudoti tai, kas yra aplinkui.

Dabar madinga sportuoti su TRX diržais, gimnastikos žiedais, juos taip pat reikėtų tinkamai pritvirtinti, kad atlaikytų žmogaus svorį ir nenutrūktų.

„Diržai skirti funkciniams pratimams, jų yra labai daug. Jie padeda stiprinti apatinę kūno dalį“, – tvirtino Jolanta.

Jei darydami tempimo pratimus naudosite šluotą, medžio šaką ar malką, pagerinsite kūno lankstumą.

Šiltuoju metų laiku mišku važinėdama dviračiu Jolanta ir jį panaudojo kaip treniruoklį – atsigulė ant nugaros ir iškėlė į viršų. Bet įsitikino, kad tai daugiau pramoga, o ne mankšta.

„Laikant iškėlus dviratį sunku sukontroliuoti jo pusiausvyrą, kad kūnas gautų vienodą krūvį. Geriau kilnoti tuos svorius, kurie vienodai sveria, arba laikyti juos abiem rankomis. Dviračio iškėlimas į viršų, kaip ir stovėsena ant rankų, – daugiau dėl savęs patikrinimo, nors tai stiprina pečius ir stuburą laikančius raumenis“, – įsitikino J.Leonavičiūtė, dviračio kilnojimo pratimą išvydusi internete.

Jolanta patarė geriau dviratį naudoti pagal paskirtį – tiesiog minti pedalus. Dešimt kilogramų sveriančiu dviračiu trenerė sezono metu per dieną miško takais nuvažiuoja 20–30 kilometrų, aplanko Antavilio, Balžio, Tapelių ar Karnelio ežerus.

O praėjusią vasarą Jolanta per dieną numynė ir šimtą kilometrų. Tiek susidarė iš namų nuvažiavus iki Vilniaus geležinkelio stoties, iš kurios ji traukiniu vyko į Kauną, ir važinėjant gražiausiose šio miesto apylinkėse, po to traukiniu grįžus į sostinę ir iš stoties dviračiu parmynus namo.

„Dviratis – nepakeičiama priemonė palaikyti fizinę formą, ugdyti ištvermę“, – po vasaros žygio įsitikino trenerė.

Atrodytų, kad J.Leonavičiūtė daugiau nieko neveikia, tik sportuoja. Bet moteris prisipažino, kad ir jai kartais tingisi judėti.

„Kasdien stengiuosi daryti mankštą, bet ne visada pavyksta. Todėl bent jau tempimo pratimus kiekvieną dieną darau nors dešimt minučių. Pasilankstau dėl geros savijautos, sąnarių paslankumo. Jeigu nedaryčiau tempimo pratimų, sausgyslės, raumenys pradėtų trumpėti, mažėtų judesio amplitudė. Dėl to gali padidėti traumų rizika, atsirasti raumenų disbalansas, nugaros skausmai.

Atrodo, paprasti tempimo pratimai, bet jie mūsų savijautai labai svarbūs“, – mankštintis bent dešimt minučių patarė J.Leonavičiūtė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.