Negražioji serialų žvaigždė netikėjo, kad tiek moterų ja žavisi

Amerikietė Christine Baranski (68 m.) visada žinojo, kad yra negraži. Ir tikrai nesitikėjo, kad kada nors papildys Holivudo gražuolių sąrašą. Aktorė nė nenumanė, kad dabar dešimtys tūkstančių moterų, žiūrinčių serialus, kuriuose ji vaidina, nelieka abejingos jos drabužiams, šukuosenoms ir makiažui.

Ch.Baranski<br>„Scanpix” nuotr.
Ch.Baranski<br>„Scanpix” nuotr.
Ch.Baranski<br>„Scanpix” nuotr.
Ch.Baranski<br>„Scanpix” nuotr.
Aktorės keliu pasukusi Ch.Baranski dukra Lily kol kas nežiba.<br>„Scanpix” nuotr.
Aktorės keliu pasukusi Ch.Baranski dukra Lily kol kas nežiba.<br>„Scanpix” nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 24, 2021, 2:44 PM

Ch.Baranski atsidūrė šalia tokių Holivudo žvaigždžių kaip Barbra Streisand (78 m.) ar Liza Minnelli (74 m.).

Christine senelis ir senelė iš tėvo pusės buvo Čiktovagos teatro aktoriai, vaidinę spektakliuose, miuzikluose lenkų ir anglų kalbomis. Senelis, atvykęs į Ameriką iš Lenkijos po Pirmojo pasaulinio karo, nesulaukė anūkės gimimo.

Su tėvais ir vyresniuoju broliu Michaelu vaikystės metus Christine praleido senelės namuose Niujorko valstijoje, Čiktovagoje – pramoniniame Bafalo priemiestyje. Vaikai buvo auklėjami lenkų katalikų bažnyčios dvasia – kas rytą dalyvaudavo mišiose.

Christine motina Virginia Mazurowska dirbo technologe kondicionierių gamykloje. Tėvas Lucienas Baranskis – Bafale leidžiamo lenkų laikraščio žurnalistu.

V.Mazurowska nebuvo švelni moteris. Niekada nesisodindavo dukters ant kelių, jai garsiai neskaitydavo knygų, neapsikabindavo, nebučiuodavo ir neglostydavo galvos. Bet ji nebuvo ledinė – veikiau santūri.

Po tėvo mirties Christine išskrido iš jaukaus senelės lizdo. Įsikūrė naujuose namuose ir įstojo į katalikišką mergaičių vidurinę mokyklą „Villa Maria Academy“. Tapo pirmąja klasės mokine, prezidente ir mokyklos teatro žvaigžde.

Bafalo vakarinių žinių laikraštyje perskaičiusi žinutę apie legendinę Niujorko Juilliardo mokyklą – privačią scenos menų konservatoriją – nusprendė, kad jos vieta ten.

Tačiau ką pasirinkti? Dainavimą? Tikrai ne.

Aštuntoje „Villa Maria Academy“ klasėje vienuolė auklėtoja viešai išjuokė vokalinius Christine gebėjimus. Nuo tada ji drovėjosi dainuoti viešai.

Tik po daugelio metų paaiškėjus, kad Ch.Baranski turi platų – trijų oktavų – diapazoną, vaidino garsiausiuose Brodvėjaus miuzikluose – „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ ir „Mamma Mia!“

Vėliau šio miuziklo filmavimo aikštelėje Christine buvo kolegų Pierce’o Brosnano (67 m.) ir Colino Firtho (60 m.) įkvėpimo šaltinis. Šios kino žvaigždės pirmą kartą per savo įspūdingą karjerą jautėsi nejaukiai. Dėl to, kad nemokėjo ir niekada nebandė dainuoti.

Į Niujorko Juilliardo mokyklą stojo tikėdamasi aktorinių, choreografinių pasiekimų – šokiuose jai nebuvo lygių. Bet jai liepta pasirinkti tik vieną sritį. Ir Ch.Baranski pasirinko aktorystę.

1970-aisiais ji stovėjo priešais Juilliardo mokyklos Aktorinio meistriškumo fakulteto priėmimo komisiją.

Bet jai nepatiko tarpas tarp priekinių dantų ir ne itin graži tartis. Merginai pasiūlyta ištaisyti sąkandį ir apsilankyti pas logopedą.

Vos galą su galu sudurdavusi motina sukrapštė 500 dolerių. Po kelių mėnesių Ch.Baranski vėl nuėjo į atranką ir buvo priimta.

Pergalę atšventė su mama legendiniame Niujorko viešbutyje „Algonquin“, užsisakiusios po du labai brangius alkoholinius „Manhatan“ kokteilius. Tai buvo vienintelis kartas, kai motina ir duktė gėrė kartu.

Juilliardo mokyklos darbščiausiai ir finansinės paramos reikalingai studentei Ch.Baranski buvo skirta tūkstančio dolerių stipendija.

Bet šiuos pinigus ji išleido dviejų mėnesių kelionei po Europą.

Nejausdama nė mažiausios kaltės Christine nuskrido į Londoną, iš ten – į Paryžių, po to – į Šveicariją, Italiją, Graikiją.

Apsistodavo pigiuose viešbučiuose, vaikštinėjo senomis gatvelėmis, valandų valandas stovėjo prie skulptūrų ir paveikslų muziejuose, bendravo su žmonėmis, klausėsi svetimos kalbos, sėdėjo kavinukėse ir jautėsi laiminga.

Į Niujorką grįžo tuščia pinigine, o gyventi kažkaip reikėjo.

Christine pradėjo dirbti aukle – mainais už gyvenimą kambaryje su mažuoju auklėtiniu, maistą ir vieną poilsio dieną. Atrodytų, neblogai įsitaisė.

Bet kartą šeimininkės vyras, kai žmona buvo darbe, Christine bandė išprievartauti. Ji sugebėjo ištrūkti. Blogiausia, kad auklės darbo negalėjo atsisakyti, nes neturėjo pinigų net prasčiausio buto nuomai.

Ch.Baranski gyveno nuolatinėje baimėje tol, kol sukaupė pakankamai pinigų, kad išsikraustytų. Miegojo naktį duris užrėmusi komoda. Laimė, skriaudėjas kėsintis nebebandė.

Juilliardo mokyklos menų bakalauro diplomą turinčiai Ch.Baranski karjera iš pradžių nesisekė. Po 1980-ųjų debiuto Brodvėjaus scenoje pasipylė nedideli vaidmenys televizijos projektuose.

Teatro scenoje pirmoji didelė sėkmė užklupo 1984-aisiais, kai gavo prestižinę „Tony“ premiją už vaidmenį pjesėje „Tikras daiktas“ („The Real Thing“).

Išsipildė Ch.Baranski svajonė – ji tapo teatro aktore. Jos meistriškumas buvo įvertintas 2018-aisiais, kai ji buvo įtraukta į Amerikos teatro šlovės muziejų. Kino aktorės karjera jos netraukė.

Su Holivudu Ch.Baranski neturėjo reikalų iki 40 metų – amžiaus, kai aktorės paprastai iškrinta iš didžiųjų ekranų. Anksčiau jai buvo siūlomi nedideli vaidmenys filmuose, ji buvo kviečiama į komedijas.

Bet perkopusi per 30 metų Ch.Baranski ištekėjo, susilaukė vaikų, kurių tikrai nenorėjo auklėti Los Andžele.

Ji visada žinojo, kad negraži, bet dėl to kompleksų neturėjo.

Ji niekada nemanė, kad ateis metas, kai populiarūs žurnalai kovos už teisę prisivilioti ją į dar vieną fotosesiją.

Aktorė nesuko sau galvos, ar ji graži. Nebuvo jai svarbi ir išrinktojo išvaizda. Matthew Cowlesas buvo aštuoneriais metais vyresnis ir tikrai ne iš gražuolių. Turtingos, leidyklą ir banką valdžiusios šeimos palikuonis, teatro prodiuserio sūnus pasirinko aktorystę.

Jie susipažino teatro scenoje. Kartą po repeticijos Matthew pasiteiravo, ar Christine nieko prieš, jei jis parvešiąs ją namo motociklu. Taip prasidėjo jų romanas.

1983-iaisiais po jungtuvių bažnyčioje abu katalikai jaunavedžiai nuskriejo juodu motociklu, kurį M.Cowlesas buvo pavadinęs „Liuciferiu“.

1984-aisiais sutuoktiniai susilaukė dukters Isabel (37 m.), dar po trejų metų – Lily (34 m.). Gyventi su vaikais Niujorke pasirodė sudėtinga. Šeima persikėlė į seną Cowlesų sodybą, tikrą XVIII amžiaus fermą nedideliame Konektikuto miestelyje.

Abu greitai suprato, kurio karjera svarbesnė ir perspektyvesnė. Christine dirbo, vyras žiūrėjo dukteris. Jos kino karjera klostėsi kuo puikiausiai. Ir tai buvo svarbu, nes reikėjo mokėti už mergaičių mokslą privačiose mokyklose, taupyti jų studijoms koledže. Juk tėvai savo Isabel ir Lily norėjo kuo geriausio.

Sutuoktiniai su dukterimis kartais pasirodydavo kokio nors filmo premjeros metu. Mergaitės suprato, kad jų mama – televizijos žvaigždė, bet namuose nematė pramogų pasaulio žmonių.

Šeima atsisakė televizoriaus, jis atsidūrė rūsyje ir buvo uždengtas apklotu. Mergaitės daug skaitė, jodinėjo, plaukiojo ežere.

Abi dukterys gavo puikų išsilavinimą – be jokių kreditų ir skolų. Isabel, baigusi Prinstono universiteto Teisės fakultetą, tapo sėkmingai dirbančia advokate. Oksfordo universiteto antropologo diplomą gavusi Lily netikėtai nusprendė išbandyti aktorinius gebėjimus. Kol kas be ryškios sėkmės.

Gal dukterims kažkada trūko motinos, bet metams bėgant Isabel ir Lily įvertino jos auką.

Dabar jau trijų sūnų mama Isabel žino, ką reiškia savo atžaloms užtikrinti gerovę ir gerą išsilavinimą.

Isabel ir Lily supranta, ką reiškė jų tėvui, aktoriui, sąmoningai pasitraukti į antrąjį planą ir suteikti žmonai galimybę kopti karjeros laiptais.

Skaitydamas žiniasklaidoje, kaip jis pristatomas – Christine Baranski vyru, M.Cowlesas nė kiek nesijaudindavo, viską nuleisdavo juokais.

Jis mirė 2014-ųjų gegužę. Netikėtai. Po daugelio laimingos santuokos metų Ch.Baranski liko viena.

Praėjus keletui mėnesių po vyro laidotuvių ji grįžo į serialo „Geroji žmona“ naujojo sezono filmavimo aikštelę.

Darbas padėjo susitaikyti su mintimi, kad vyro nebėra ir tai tikrai nėra tik baisus sapnas.

Baigėsi jos, kaip žmonos, istorija. Bet motinos, senelės, aktorės ir asmenybės – ne. Juk mažai kas gali pasigirti pasiūlymų gausa, kai sukanka 68-eri.

Parengė Ona Kacėnaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.