Sunkiai suvokiama ukmergiškės lemtis: įkalinta tarp keturių sienų

Indrė Kručkauskaitė (30 m.) iš Ukmergės šiemet lauke buvo tik du kartus: paskutinį kartą tas nutiko prieš kelias savaites, kai turėjo su reikalais nuvykti į mobiliojo ryšio bendrovę. Prieš tai sausio mėnesį buvo išėjusi su šeima pasivaikščioti. Taip yra ne dėl karantino – panašiai Indrė gyvena visą laiką.

Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Su mylimu augintiniu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Su mylimu augintiniu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Indrei ypač patinka jūra, nors ją aplankyti retai tepavyksta.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Indrei ypač patinka jūra, nors ją aplankyti retai tepavyksta.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Tam, kad Indrė baigtų mokslus kolegijoje, jos šeima turėjo suvienyti jėgas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Tam, kad Indrė baigtų mokslus kolegijoje, jos šeima turėjo suvienyti jėgas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kiekvienas išėjimas į lauką Indrei – ypatingas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 16, 2021, 9:28 PM, atnaujinta Mar 16, 2021, 9:28 PM

Problemų dėl išėjimo į lauką merginai kyla dėl to, kad ji juda neįgaliojo vežimėliu, o gyvena ketvirtame daugiabučio namo aukšte. Gyvena su mama ir patėviu, kurie jai labai padeda, tačiau ir jiems merginą išgabenti į lauką nelengva. Kai kažkur visgi išsiruošia, patėvis pirmiausia išneša į lauką vežimėlį, tada grįžta ir ant pečių išneša Indrę.

Kai grįžta atgal, palengva ją su vežimėliu užstumia į viršų.

Didžiausia Indrės svajonė – gyventi pirmame aukšte, neįgaliesiems pritaikytame bute, iš kurio į lauką galėtų išriedėti savarankiškai. Kiek save atsimena, visuomet gyveno ketvirtame aukšte.

Indrė – jauniausia iš trijų vaikų. Negalią ji turėjo nuo mažens. Mergaitė gimė dviem mėnesiais per anksti, kurį laiką gulėjo inkubatoriuje, o kai kiek paūgėjo, buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Dėl jo ji turi judėjimo negalią ir sunkiai valdo kojas.

Kai buvo maža, Indrė į lauką išeidavo dažniau – mamai ir seneliams dar nebuvo taip sunku ją išnešti. Mokykloje jai buvo skirtas namų mokymas, tad gyvai joje beveik nesilankė.

Vėliau įstojo studijuoti Kaune kolegijoje pagal ištęstinių studijų programą. „Studijos vyko penktadieniais ir šeštadieniais. Tada mano šeima labai pasistengė ir vežiojo mane į Kauną į paskaitas bei atsiskaitymus“, – pasakojo mergina.

Ji įgijo buhalterės specialybę, pagal ją ir įsidarbino. Tokį darbą galima dirbti iš namų, tik išskirtiniais atvejais prireikia nuvykti į įmonę, kurios reikalus tvarko.

Jau suaugusi ir įsidarbinusi Indrė pradėjo galvoti apie tai, kad norėtų gyventi savarankiškai, o tam, suprantama, jai reiktų įsikurti pirmame aukšte.

Taip pat reikia, kad butas būtų pritaikytas neįgaliesiems, tam, jog būtų įmanoma ne tik vežimėliu išriedėti į lauką, bet ir judėti po namus. Dabar vežimėliu arba vaikštyne ji juda tik po savo kambarį, o į tualetą ar virtuvę tiesiog šlaužia – pro duris dar šiaip taip pratilptų, tačiau ankštame koridoriuje neišsitektų.

Dėl to, kad nuolat remiasi į žemę keliais, ant jų dažnai atsiveria žaizdos.

Ir dabar namie Indrė stengiasi būti kuo savarankiškesnė, bet visgi nuolat prireikia artimųjų pagalbos – pati į vonią niekaip neįliptų, be to, nepasiekia aukščiau padėtų daiktų. O kai būstas pritaikomas negaliai, vietoj vonios įrengiama dušo kabina, lentynos tvirtinamos taip, kad žmogus viską galėtų pasiekti pats.

Į neįgaliajam pritaikytą socialinį būstą Indrė negali pretenduoti, nes dirba ir jos pajamos viršija nustatytą limitą. Tiesa, prisipažįsta, kad į socialinį būstą kraustytis būtų ir nejauku, mat girdėjo, jog ten neretai įsikuria probleminės šeimos.

Taip pat galima kreiptis dėl valstybės kompensacijos, kad būstas būtų pritaikytas negaliai, tačiau pritaikyti ketvirtame aukšte esančio buto neišeitų.

Padėtis be išeities?

Mergina bandė kreiptis ir į bankus dėl paskolos nuosavam būstui įsigyti, tačiau išgirdo, kad negali jos gauti, nes turi negalią.

Šiek tiek susitaupyti ji sugeba, tačiau ta suma visai menka, lyginant su ta, kurios reikia būstui įsigyti.

„Kai kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, klausdama, ar galėčiau pretenduoti į kažkokią paramą, išgirdau, kad mano atveju vienintelė galimybė – nuomotis būstą ir gauti nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Tačiau Ukmergėje tinkamo būsto nuomai tikrai neatsirastų, ir jokie šeimininkai nesutiktų, kad jų turimas butas būtų pritaikytas neįgaliajam“, – aiškino Indrė.

Būstą ji norėtų įsigyti Ukmergėje, juk čia gyvena ir jos mama su patėviu, ir brolis su sese, su kuriais ji gražiai bendrauja. Be to, šis miestas jai atrodo labai patogus dėl to, kad gali per valandą nuvykti ir į Kauną, ir į Vilnių, nors tokios progos ir pasitaiko labai retai.

Taigi Indrė ir toliau gyvena ketvirtame aukšte ir į lauką žvelgia pro langą. Kartais tai daro su džiaugsmu, o kartais pajunta apmaudą dėl savo apgailėtinos būklės.

Draugai suteikė vilties

Visgi Indrė stengiasi išlikti optimiste ir neprarasti gyvenimo džiaugsmo. Ji mėgsta skaityti, iš karoliukų veria papuošalus, kuriuos dovanoja artimiesiems, ir internetu bendrauja su draugais (tada sako sau, kad šiuolaikinis jaunimas dažniausiai taip ir bendrauja, taigi ji – visai ne išskirtinė). Namie turi augintinį, mylimą šuniuką, tik į lauką jį vedžioti tenka kitiems.

Stengiasi kasdien sportuoti – kol nebuvo karantino, pas ją privačiai lankydavosi kizeterapeutė ir masažistė. Teigiamą užsiėmimų poveikį tikrai juto. Dabar stengiasi mankštintis savarankiškai, kad neprarastų formos.

Draugų Indrė turi nemažai – ir sveikų, ir turinčių negalią. Ypač ji dėkinga „maltiečiams“ – su jais pirmą kartą gyvenime išvyko į užsienį, į stovyklą Austrijoje, kur užmezgė daug pažinčių.

Būtent bičiuliai iš „maltiečių“, sužinoję apie tai, kaip ji gyvena, įkalbėjo ją įkurti labdaros ir paramos fondą „Mažiau laiptų“, kuriame ji renka paramą nuosavam būstui įsigyti.

Fondą Indrė įkūrė praėjusį rudenį. Jo tikslas – surinkti 40 000 Eur. Tiek užtektų ir įsigyti nedideliam butui Ukmergėje, ir jį pritaikyti (kiek Indrė žino, būstą neįgalieji gali įsirengti savomis lėšomis, kad būtų greičiau, o vėliau jau prašyti valstybės kompensacijos). Jau pavyko surinkti kiek daugiau nei 2700 Eur.

„Kurti fondą buvo nedrąsu, bet nusprendžiau, kad pamėginti verta – juk jo dėka atsirado viltis, kad galėsiu gyventi geriau“, – sakė Indrė.

Tikslas labai kilnus

Viena iš Indrės draugių, paraginusių ją kurti fondą ir prašyti žmonių paramos, yra Karolina Karpova. Ji – vienos draudimo kompanijos departamento vadovė, laisvalaikiu savanoriaujanti „Maltos ordine“.

Karolina pasakojo: „Mes su Indre susipažinome kelionės į Austriją metu, ir, nors esame labai skirtingos, nuo tada palaikome ryšį. Kai nebuvo karantino, kartais su draugais ją aplankydavome, nueidavome kartu į kokią kavinę, kartą važiavome į Kauną. Juk jai rūpi tokie patys dalykai, kaip ir visiems sveikiesiems, tik daugelis jų dabar jai nepasiekiami.

Indrė – labai šauni, protinga ir komunikabili mergina, ir man sunku suvokti, kaip ji gyvena tokiomis sąlygomis – visą laiką tarp keturių sienų. Tokiam žmogui, kaip ji, mėgstančiam bendrauti ir viskuo besidominčiam, sėdėti įkalintam ypač sunku.

Savanoriaudama bendrauju su įvairiais negalią turinčiais žmonėmis, ir matau, kad Indrės atvejis – išskirtinis (didesniuose miestuose negalią turintiems žmonėms neretai sudaromos geresnės sąlygos).

Bijodama, kad Indrei neprasidėtų depresija, ir paraginau ją įkurti paramos fondą. Tikiu, kad jai pavyks, kad žmonės ją parems – juk tikslas labai kilnus.“

Norintieji padėti Indrei, pavyzdžiui, pervesti į jos fondą 1,2 proc. pajamų mokesčio, sužinos, kaip tą padaryti, čia.

Ukmergės savivaldybė suteikia vilties

Lrytas.lt Indrės situaciją paprašė pakomentuoti ir Ukmergės rajono savivaldybės. Savivaldybės administracijos pateiktame atsakyme teigiama:

„Jūsų minima ukmergiškė iki šiol niekada ir dėl nieko nesikreipė į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją. Jokių jos prašymų nesame gavę. Socialinės paramos skyriaus darbuotojos prieš metus Indrę pastebėjo ir pačios užkalbino renginyje, kurio metu buvo pristatomas „Socialinis taksi“.

Tąkart, sužinojusios, kur ir kaip mergina gyvena, minėto skyriaus darbuotojos paaiškino apie galimybes pasikeisti gyvenamą būstą į kitą, pritaikytą jos poreikiams, bei informavo, ką ir kaip reikėtų daryti, nuo ko pradėti ir kt. Tačiau po šio pokalbio Indrė, deja, į savivaldybę taip ir nesikreipė.

Mes geranoriškai norime jai padėti, juolab, kad ir turime butų, pritaikytų neįgaliesiems. Reikia tik jos pačios noro. Maloniai prašome Indrę kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją ir jai dar kartą bus suteikta visa informacija bei aptartos visos jos galimybės dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems, dėl socialinio būsto nuomos ir kt.

Primename, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Juo vadovaujantis, gali būti teikiamos 4 paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos.

1. Parama būstui įsigyti teikiama:

1) valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Šiuo atveju neįgaliam asmeniui (neturinčiam gyvenamojo būsto ir kurio gautos pajamos per praėjusius metus neviršijo 13 568 Eur) suteikiama 20 proc. subsidija paimtos paskolos dydžiui padengti, kuri gali būti panaudota pradiniam įnašui. Tačiau jei Indrei jokia kredito įstaiga paskolos neteikia, tai ir subsidija nėra galimybės pasinaudoti.

2) mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (asmens be šeimos gautos pajamos per praėjusius metus turi neviršyti 13 568 Eur) – sudaroma išperkamosios nuomos sutartis, dalį išperkamosios nuomos kompensuoja valstybė.

Šiuo atveju kompensacija mokama, kai pagal nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartis, pagal kurią asmuo išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje. Būsto nuomos ar

išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.

2. Parama būstui išsinuomoti teikiama:

1) nuomojantis socialinį būstą.

Tačiau nėra galimybės asmens įrašyti į sąrašą Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ar išnuomoti socialinį būstą išimties tvarka, jeigu vienos asmens be šeimos 2020 m. gautų pajamų dydis neviršyja 5 120 Eur.

mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją – būstą šeima/asmuo nuomoja atviroje rinkoje, o valstybė moka kompensaciją. Asmeniui be šeimos pajamos per praėjusius kalendorinius metus tuomet neturi viršyti 6 528 Eur.

Kadangi mergina nori įsigyti būstą ir renka tam lėšas, tinkamiausias būdas būtų parama būstui įsigyti (gaunat subsidiją) arba išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija (jeigu rastų tinkamą būstą, kurį savininkas parduotų pagal išperkamosios nuomos sutartį).

Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš tų, kur socialinio būsto laukiama trumpiausiai (ne daugiau kaip 3 metus) – šiuo metu pirmuoju numeriu sąraše įrašytas asmuo laukia nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Tačiau laisvi socialiniai būstai, kurie yra pritaikyti judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems apgyvendinti, pirmiausia siūlomi nuomotis asmenims, turintiems tokią negalią.

Savivaldybė judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems apgyvendinti skirtus butus yra įrengusi dviejų gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose. Taip pat yra vienas daugiabutis, kuriame dauguma butų yra pritaikyti neįgaliesiems, ir jame yra liftas. Jeigu asmuo pageidauja buto pirmame aukšte, į jo pageidavimą atsižvelgiama ir aukščiau esantys butai nebūna siūlomi.

Čia išdėstėme bendrąją tvarką. Bet visada juk pasitaiko išimčių. Taigi, dar kartą labai prašome, kad Indrė kreiptųsi tiesiogiai į mus pati.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.