Tai, kad Giedrė su vyru šiuo metu kartu, beveik prilygsta stebuklui. Buvo didelė tikimybė, kad jos vyras po avarijos neišgyvens.
Apie beveik metų senumo įvykius Giedrė neseniai papasakojo ir savo feisbuko paskyroje. Ji rašė: „2020 m. balandžio 8 d. vėlus vakaras, apie 22.30 val. Kelias „Mažeikiai-Plungė-Tauragė“. Viena iš Žemaičių Kalvarijos sankryžų.
Girtas – 1.25 promilės (berods 5 kartus policijos pagautas girtas vairuojant), beteisis (niekada vairuoti teisės ir neturėjęs), su neregistruotu, nedraustu civilinės atsakomybės draudimu, be techninės apžiūros automobiliu vairuotojas išlekia iš šalutinio kelio dideliu greičiu į pagrindinį kelią net nepristabdęs.
Ačiū Dievui, kad liudininkas jį matė jau iš toliau ir spėjo sustoti, tad pavyko išvengt dar didesnės nelaimės. Deja, mano vyrui, važiuojančiam iš kitos pusės, pastebėt atlekiantį vairuotoją iš šalutinio kelio buvo beveik neįmanoma, nes iš tos pusės kelias apaugęs krūmais. Bet turbūt pastebėjo. Pastebėjo, kai iki susidūrimo buvo likę 10,7 metrų. Apie tai byloja policijos surinkti duomenys įvykio vietoje. 10,7 m ilgio motociklo stabdymo pėdsakas, užsibaigiantis susidūrimo žyme. Mano vyras paties susidūrimo momento neatsimena.“
Portalui Lrytas.lt Giedrė sakė, kad, paskelbusi savo istoriją, sulaukė ir piktų komentarų, neva motociklininkai laksto per greitai, dėl to taip ir nutinka, tačiau ji tiki vyro žodžiais, kad jis greičio neviršijęs. Tą patvirtino ir policijos tyrimas.
„Motociklo vairuotojas, atsitrenkęs į automobilį, deja, neperskrenda jo, o su motociklu „sulenda“ į automobilį, savo kūnu sulankstydamas metalą.
Kas vairuoja motociklus, manau, puikiai supranta, kokie gali būt sužeidimai: koma, sutrupinti riešai, rankų, kojų daugybiniai skeveldriniai atviri lūžiai, pažeisti rankos nervai, plyšę plaučiai, žandikaulio lūžiai, trūkę kelio raiščiai, sausgyslės, odos nudegimas.
14 operacijų. Daug mėnesių ligoninėje, dideliuose skausmuose negalint net pajudėti, nes tu visas esi sulaužytas ir daug mėnesių nejauti savo kairės pusės.
Gydytojai išgyvenimą po tokių traumų vadino Stebuklu“, – pasakojo Giedrė.
Pridūrė, kad pirmųjų dviejų mėnesius iš ligoninės vyras beveik neatsimena, gal dėl to, kad jam nuolat buvo leidžiamas morfijus. O vėliau jį kartais apimdavo neviltis – rodės, kiti žmonės su kaulų lūžiais atsigula į ligoninę ir po kurio laiko pagiję išeina, o jis joje guli ir guli, ir būklė niekaip negerėja.
Negali bėgioti nei užsisegti marškinių
Jau kuris laikas Jonas namie, rankos ir kojos savo vietoje (pasak žmonos, sunku patikėti, kad medikams pavyko išsaugoti avarijos metus klaikiai jo sumaitotą dešiniąją koją).
Tačiau vyras vaikšto šlubuodamas, jam sunku lipti laiptais, paeiti ilgesnį atstumą. Taip pat sunku judinti rankų pirštus, o ir rankos labai nusilpusios, riešai visai nejudrūs. Ir nuolat kamuoja skausmai.
Šeima labai dėkinga Kauno klinikų medikams už rūpestį ir už jų auksines rankas.
„Kai nuvažiavome po teismo padėkoti liudininkui, jo ištarti žodžiai labai įstrigo į širdį: „Kai aš pamačiau, kad tu savo kojom atvažiavęs išlipi iš mašinos, man taip gera paliko ant širdies, nes aš mačiau, kokia buvo tavo koja“, – pasakojo Giedrė.
Dabar jos vyras jau grįžęs į darbą. Jis labai dėkingas savo darbdaviams, kurie išsaugojo jo darbo vietą, nors po nelaimės jam nustatytas vos 45% darbingumo lygis.
Tačiau jis turėjo planų užsidirbti ir papildomai pagal savo įgytą elektriko specialybę, buvo įsigijęs reikiamų įrankių. Panašu, kad nieko nebeišeis, nes tokiam darbui reikalingi tikslūs rankų judesiai.
„Seniau vyrui buvo sunku net mažą kavos puodelį nulaikyti rankose. Dabar tokius paprastus dalykus jis jau sugeba padaryti, bet, tarkim, užsisegti marškinius dar reikia jam padėti. Lankėme įvairias reabilitacijas, tačiau šiuo metu dėl karantino procedūros nutrūkusios“, – sakė Giedrė.
Ir pridūrė, kad jie stengiasi gyventi paprastą gyvenimą, bet tai nelengva, nes vis apima liūdesys dėl to, kas nutiko. „Mano vyras – labai geros širdies žmogus. Pats sako, kad seniau niekam nieko nepavydėdavo, o dabar pažiūri, kaip žmogus rankomis daro kažkokius visai nesudėtingus veiksmus, ir jam sukirba pavydas, kad pats to negali. Seniau mėgdavo bėgioti, sportuoti, bet tai dabar jam neprieinama“, – pasakojo moteris.
Kaltininkas pateikė apeliacinį skundą
Vasariui baigiantis šeima sužinojo teismo nuosprendį – 27 m. amžiaus autoįvykio kaltininkui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o pritaikius lengvinančias aplinkybes (jis prisipažino dėl to, kas nutiko), ji sumažinta iki 2 metų.
„Tik tiek už tai, kad kitam žmogui sugadino visą likusį gyvenimą. Ir jo nė neatsiprašė, nepasakė, kad gailisi. Pasak liudininko, įvykus avarijai, išlipęs iš automobilio jis pasakė: „Tu pažiūrėk, kaip man mašiną sulankstė“. Jam nebuvo įdomu, kad ant asfalto guli baisiai sužalotas žmogus“, – teigė Giedrė.
Nuosprendžio teismui jos vyras neskundė – nusprendė, kad nors bausmė ir maža, nenori gadintis sau nervų, o kaltininkui atlygins gyvenimas. Užtat abu su žmona liko priblokšti, kai sužinojo, kad nuteistasis dar ir parašė apeliacinį skundą ir prašo bausmės vykdymą atidėti arba sumažinti jos trukmę.
Šį apeliacinį skundą nukentėjusysis apskųs. „Nieko nesiteisėme iš kaltininko, tik siekėme, kad jis būtų izoliuotas nuo visuomenės nors kažkuriam laikui. Nes tokie žmonės, mano nuomone, yra potencialūs žudikai kelyje. Ir labai apmaudu,kad valstybė toleruoja tokius vairuotojus. Jie gauna baudą ir važinėja toliau. Jei jie sunkiai verčiasi, netgi gauna valstybės skiriamus nemokamus advokatus, o nukentėjusieji už advokato paslaugas turi mokėti patys“, – pastebėjo Giedrė.
Taigi abu sutuoktiniai labai norėtų visus paraginti saugoti save ir artimuosius kelyje ir netoleruoti girtų vairuotojų, juos drausminti, pranešinti apie juos policijai. Juk dėl jų gali vėl nukentėti niekuo dėti žmonės, gal ir jūsų artimieji.
