Ypatingą vaiką auginanti vilnietė: „Tokių kaip jis niekam nereikia“

Vilnietė Joana – Beno, kuriam netrukus sueis septyneri, mama (vardai pakeisti, redakcijai žinomi). Ji bei jos vyras jau susitaikę su mintimi, kad jų sūnus turi autizmo spektro sutrikimą ir specialiųjų poreikių. Tačiau neseniai tėvai labai nuliūdo ir pasimetė, sužinoję, kad jų planai dėl tolesnio sūnaus ugdymo žlunga ir visai neaišku, kur jį nuo Rugsėjo pirmosios leisti į mokyklą.

Pasak mamos, Benas – geras vaikas, bet jo nepažįstantieji to dažnai nesupranta.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Pasak mamos, Benas – geras vaikas, bet jo nepažįstantieji to dažnai nesupranta.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Pasak mamos, Benas – geras vaikas, bet jo nepažįstantieji to dažnai nesupranta.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Pasak mamos, Benas – geras vaikas, bet jo nepažįstantieji to dažnai nesupranta.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 14, 2021, 8:58 PM

Beno gyvenimo pradžioje jo būklė nei tėvams, nei medikams įtarimų nekėlė. Tačiau kai jam buvo dveji, šeimos gydytoja atkreipė į tai, kad jis mažiau, nei bendraamžiai, domisi aplinka. Šeima ilgai laukė eilėje tyrimams Vaiko raidos centre, o ten, kai berniukui jau buvo treji, išgirdo autizmo diagnozę. Taip pat vaikas yra hiperaktyvus.

Berniukas kalba, bet ne visas savo mintis ir poreikius aiškiai išreiškia žodžiais. Labai mėgsta muziką, nuolat niūniuoja daineles. „Jis pirmiau negu kalbėti ir išmoko įvairių dainelių“, – atsiminė mama.

Benas – ne iš tų autistų, kuriems norisi vienatvės. Jis mėgsta būti tarp kitų vaikų, taip pat ir suaugusiųjų, bet nemoka tinkamai su jais bendrauti. Jam tiesiog nepavyksta pasisveikinti, pasakyti savo vardą ir pasišnekučiuoti. Joana pripažino, kad dėl to, jog elgiasi savitai, kai kurie bendraamžiai jo prisibijo ir vengia. Na, o jeigu kito vaiko elgesys jam nepatinka, žodžiais su juo susiginčyti jis nesugeba, dėl to gali priėjęs įgnybti.

„Jis labai aktyvus, jam nuolat reikia įvairios veiklos, kad išsikrautų. Dabar, per karantiną, kai sporto būreliai neveikia, dėl to tapo sunkiau. Taip pat reikia žinoti, kaip su juo tinkamai bendrauti. Kadangi mes tai išmanome, mums jis atrodo šaunus, geras vaikas, nors ir su ypatumais. Tačiau jo geriau nepažįstantys ir su autizmo sutrikimu nesusipažinę žmonės jo teigiamų savybių dažnai nemato“, – sakė mama.

Šešiametis moka raides, perskaito lengvesnius žodžius, o ypač domisi skaičiais – panašu, kad matematika bus jo stiprioji pusė.

Dėl vaiko ateities, kai jam bus metas keliauti į mokyklą, tėvai buvo santykinai ramūs. Žinojo, kad kaip tik netoli jų gyvenamosios vietos esančioje Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje yra specialioji klasė, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų.

Būtent toks pasirinkimas mamai atrodė tinkamiausias. „Tokioje klasėje mokosi nedaug, 6-9 vaikučiai, mokytoja ir jos padėjėjai apmokyti su jais bendrauti. Kad Beną tiktų leisti būtent į tokią klasę, man po konsultacijos sakė ir Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Taigi tapo labai skaudu ir apmaudu sužinojus, kad šiemet šios klasės nebebus“, – sakė pašnekovė.

Tokia žinia papiktino ne tik ją, bet ir kitų būsimųjų pradinukų, ketinusių leisti atžalas būtent į šią klasę, tėvus.

Jų bendrai rašytame laiške, skirtame Vilniaus savivaldybei, teigiama: „Prieš porą metų suformuotos Vilniaus tarybos koalicijos vienas svarbiausių numatytų darbų – prioritetas švietimo sričiai.

Deja, praktiškai šiais metais Vilniuje Karaliaus Mindaugo mokykloje uždaroma pirmokams skirta viena iš dviejų mieste esančių specialiųjų klasių autizmo sutrikimą turintiems vaikams (be intelekto sutrikimo).

Nurodoma pagrindinė priežastis – trūksta patalpų. Šioje mokykloje trys klasės yra išnuomotos Vilniaus jaunųjų turistų centrui. Klausimas: kodėl miesto centre esančios mokyklos patalpos yra nuomojamos kitoms organizacijoms, o vaikai, net priklausantys mokyklos apylinkei, turi ieškoti vietos kitur?

Mokykla turėtų priimti mokytis visus jai priklausančius vaikus, tuo tarpu mokyklos direktorė atviru tekstu tėvams primygtinai „rekomenduoja“ ieškoti kitos mokyklos, nesitikėti, kad bus užtikrinti atitinkami vaiko mokymuisi reikalingi poreikiai bendroje klasėje, nes ten dirbs tik 1 mokytoja ir 1 padejėja, nesitikėti logopedo, psichologo, spec.pedagogo užsiėmimų, kadangi mokykloje jų trūksta, o daugiau padėjėjų priimti būtų per didelė prabanga, nors klasėje bus ir daugiau tokių mokinių (teoriškai vaikui su dideliais spec.poreikiais priklauso atskiras mokytojo padėjėjo finansavimas)...“

Nežino, ko griebtis

Beno mama pabrėžė, kad dabar Vilniuje liks tik viena tokiems vaikams skirta specialioji klasė Lazdynų vidurinėje mokykloje, tačiau taip toli kasdien vežioti vaiką būtų sudėtinga, be to, visi norintieji ten ir netilptų. Maža to, tos mokyklos įprastinėse klasėse vaikai ugdomi rusų ir lenkų kalbomis, tad mokinukai iš specialiosios klasės visai neturėtų galimybių susišnekėti su bendraamžiais, neturinčiais raidos sutrikimų.

Į specialiąją mokyklą sūnaus leisti Joanai ne tik nesinori – ten eiti vaikams be intelekto sutrikimų nė nepriklauso. O ugdymas paprastoje klasėje irgi nevilioja: „Vis pasigirsta kalbų, kai tėvai skundžiasi, jog raidos sutrikimą turintis vaikas trikdo klasės ramybę, tad ir man nesinori, kad Benas kažkam užkliūtų. Juk, kaip jau minėjau, pedagogai turi išmanyti, kaip su juo bendrauti. Jeigu jam viską sakys taip pat, kaip visiems, jis tikrai gali nepaklusti ir taip trikdyti klasės veiklą“, – aiškino mama.

Pridūrė, kad susidaro įspūdis, jog tokių vaikų visi vengia ir nori jų atsikratyti. „Suprantu, kad su tokiais vaikais nelengva, kad jų ugdymui reikia daugiau pajėgumų. Tačiau juk tokių vaikų mūsų visuomenėje yra nemažai, tad turime spręsti jų mokymo problemas. O aš vis dar nežinau, kur leisti sūnų nuo Rugsėjo pirmosios“, – pasakojo Joana.

Tiesiog nepakanka vietos?

Apie susiklosčiusią situaciją Lrytas.lt paklausė Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos direktorės bei savivaldybės atstovų.

Mokyklos direktorės Ramutės Pilauskaitės atsakyme teigiama: „Pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad mokykloje nenaikinamos specialiosios klasės mokiniams, turintiems įvairiapusį raidos sutrikimą, ir nė viena klasė neuždaroma, tik 2021-2022 mokslo metais nekomplektuojama 1-a klasė dėl patalpų stygiaus.

Šių mokinių ugdymui reikalinga ne tik klasė. Papildomai šalia turi būti „nusiraminimo“ patalpa ir erdvė poilsiui. Šioje ugdymo zonoje vaikai turi jaustis saugiai, erdvė negali būti pereinamoji zona. Šiuo tikslu mokykloje įrengta tokia erdvė pradiniam ugdymui, kur ugdomos dvi klasės (nuo penktos klasės mokiniai turi savo klases).

Šiais mokslo mokslo metais turime specialiąsias 1-ą ir 2-ą pradines ir 5, 6 ir 8 pagrindinio ugdymo klases. Kai dabartiniai antrokai baigs pradinio ugdymo programą, tada vėl komplektuosime 1-ą klasę, taip pat darysime, kai ją baigs dabartiniai pirmokai.

Dėl Jaunųjų turistų centro – atkreipiu dėmesį į tai, kad tos trys klasės nėra išnuomotos. Jaunųjų turistų centro savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Yra sudaryta turto panaudos sutartis ir jokio nuomos mokesčio nėra. Jaunųjų turistų centras yra 4-ame mokyklos aukšte ir, pasibaigus sutarčiai, šios patalpos bus naudojamos dalykinei sistemai (5-8 kl.), nes šios pakopos mokinių jau taip pat nesutalpiname.

Suprantu tėvų nerimą, tačiau patalpų yra tiek, kiek yra. Mokykloje specialiosios klasės nenaikinamos.“

Siūlo nebijoti paprastų klasių

Vilniaus m. savivaldybės Administracijos vyriausiosios patarėjos Alinos Kovalevskajos komentarą apie situaciją Karaliaus Mindaugo mokykloje: „Poreikių klasė, skirta autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, nėra naikinama – specialiosios klasės šioje mokykloje įsteigtos atskirame korpuse, šalia įrengta nusiraminimo patalpa. Mokykla siekia maksimaliai užtikrinti saugumą bei malonią ir ramią aplinką mokymosi ir emocijų sutrikimų turintiems ugdytiniams.

2021-2022 mokslo metais pirma specialiųjų poreikių klasė nekomplektuojama dėl patalpų stygiaus. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė ieško sprendimų dėl susidariusios situacijos. Prašymai dėl priėmimo į ugdymo įstaigas gali būti pateikiami iki gegužės 31 d. Atitinkamai įvertinus poreikį, vaikai bus nukreipiami į jų individualius specialiuosius poreikius atitinkančią ugdymo įstaigą.

Vilniaus Jaunųjų turistų centras pagal turto panaudos sutartį vykdo veiklą ketvirtame aukšte esančiose patalpose. Pasibaigus panaudos sutarties laikotarpiui, patalpos bus skirtos dalykinės sistemos kabinetų išpildymui, t. y. 5-8 klasių mokiniams.

Diegdama įtraukiojo ugdymo modelį, savivaldybė iki 2025 m. įgyvendina kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumo visiems Vilniaus miesto vaikams planą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto Tarybos 2020-05-11.

Bendrojo ugdymo mokyklos sėkmingai ugdo autizmo spektro sutrikimų ir kitų sutrikimų turinčius vaikus bendrojo ugdymo klasėse, specialistai stiprina savo kvalifikacines žinias įvairiuose mokymuose. Taip pat keletas mokyklų turi specialiai įrengtų nusiraminimo patalpų, diegia šviesos terapiją, ieško kitų galimybių saugiai aplinkai kurti. Vilniaus miesto savivaldybės siekis yra įtraukti į bendrojo ugdymo įstaigų bendruomenes visus vaikus bei garantuoti kokybiškas paslaugas kiekvienam.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.