Jauna kaunietė patyrė smūgį po smūgio: „Kiti vaikai – su mamomis, o aš – vienui viena“

Kaunietė Evelina Ignatavičienė (21 m.) yra patyrusi žymiai daugiau sunkumų, nei daugelis jos bendraamžių: ji anksti neteko mamos, atsidūrė vaikų namuose, o tada susirgo leukemija (kraujo vėžiu). Visgi išgyventi sunkumai moteriai dabar padeda vertinti tai, ką turi, ir džiaugtis kiekviena nauja diena.

 Evelina prieš kelis metus (kairėje) ir dabar.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Evelina prieš kelis metus (kairėje) ir dabar.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Susirgusi leukemija mergina ypač graudžiai verkė, kai pradėjo kuokštais slinkti plaukai. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Susirgusi leukemija mergina ypač graudžiai verkė, kai pradėjo kuokštais slinkti plaukai. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Evelina prieš ligą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Evelina prieš ligą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Su pačiais brangiausiais.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Su pačiais brangiausiais.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Daug iškentusi Evelina dabar ypač vertina gyvenimą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 3, 2021, 9:40 PM, atnaujinta May 5, 2021, 6:05 PM

Šiuo metu Evelina turi mylimą vyrą ir netrukus pusantrų metukų sūnelį Keviną, ir labai tuo džiaugiasi.

Jos pačios vaikystė nebuvo rožėmis klota. Tėtis mėgdavo išgerti, mama irgi neatsisakydavo, kol buvo sveika. „Teko ir žiemą malkinėje pamiegoti, ir be elektros pagyventi, ir neturėti ko valgyti“, – prisipažino Evelina.

Ji augo su dviem sesėmis ir dviem broliais, buvo ketvirta iš jų. Kai jai buvo dvylika metų, mama mirė nuo gimdos kaklelio vėžio.

„Tėtis mėgino mumis rūpintis, bet, deja, jo priklausomybė nugalėjo“, – konstatavo mergina.

Tuomet ji su dviem broliais pateko pas globėją (dvi seserys jau buvo pilnametės ir mėgino kabintis į gyvenimą pačios). Moteris vaikais rūpinosi, valgyti jie turėjo, bet šeimoje augo du biologiniai vaikai ir jautėsi jų skirstymas į savus ir svetimus, tad globotiniai pasijuto nuskriausti ir netrukus pasiprašė į globos namus.

„Ten iškeliauti buvo baisu, juk visuomenėje tvyro nuomonė, kad tokiose įstaigose vaikai skriaudžiami, niekam jie nerūpi ir pan. Tačiau, kai jau apsipratau, pasirodė, kad viskas ten gerai – niekas neskriaudė, buvome pamaitinti ir viskuo aprūpinti, buvo ir mielų auklėtojų, tik tos šilumos, kuri būna tikroje šeimoje, trūko. Vaikų namuose, kuriuose augau, norėčiau apsilankyti ir su darbuotojomis susitikti ir dabar“, – pasakojo Evelina.

Tačiau vos ji apsiprato globos įstaigoje ir pasijuto geriau, laukė dar vienas išbandymas: onkologinė liga. Tuo metu jai buvo keturiolika.

Pašnekovė prisiminė, kad viskas prasidėjo sanatorijoje. Ten ji atsidūrė ne dėl ligos, tiesiog leido atostogas. Pradėjo jaustis labai nusilpusi, tesinorėjo gulėti lovoje. Vos kiek užsigavus ant kojų atsirasdavo mėlynių, o kartais net kosėdavo krauju.

Kai mergina grįžo į globos namus, personalas tuojau susirūpino dėl jos būklės ir kone nešte nunešė į ambulatoriją. Kraujo tyrimai buvo labai prasti. Mergina buvo išsiųsta į ligoninę Marijampolėje, iš ten – į Kauną, iš šio – į Vilnių, kur ir išgirdo diagnozę – leukemija.

Diagnozė merginos labai neišgąsdino, ji gerai net nesuvokė, kai tai – liga, panaši į tą, kuri pasiglemžė jos mamą, nes žodžio „vėžys“ medikai nevartojo, tik davė jai pasiskaityti brošiūrą apie leukemiją.

„Liūdniausia buvo ne dėl pačios diagnozės, o dėl to, kad, kai gulėdavau lovoje ir būdavo negera, šalia kitų vaikų būdavo jų mamos, tėčiai, o aš būdavau vienui viena“, – susigraudino Evelina.

Tiesa, pradžioje šalia jos nuolat buvo krikšto mama, tačiau visgi ji turėjo rūpintis ir savo šeima. Karta aplankė ir tėtis, bet jo vizitas merginos labai nenudžiugino – jis buvo neblaivus. Taip pat ja rūpinosi ir svetimi žmonės – „Mamų unijos“ vadovė Eglė, taip pat viena moteris, apsilankiusi vaikų Kaziuko mugėje ligoninėje. Su ja Evelina gražiai bendrauja iki šiol.

„Mamų unija“, globos namų administracija bei kitos organizacijos pasirūpino ir lėšomis Evelinos vaistams – kai kurie jų buvo labai brangūs ir nekompensuojami.

Pagaliau sveika

Gydymas truko iš viso trejus metus, pirmieji du iš jų buvo labai intensyvūs. Gydymas laikytas sėkmingu – pakako chemoterapijos, kaulų čiulpų persodinimo neprireikė, bet visgi teko nemažai iškęsti. Nuo vienų vaistų ligonę pykindavo, nuo kitų ji labai prastai jausdavosi emociškai, o burnoje bei nosyje atsirasdavo žaizdelių.

Vienų vaistų šalutinis poveikis buvo toks stiprus, kad merginai pradėjo pintis liežuvis, o paskui suparalyžiavo vieną kūno pusę. Tąsyk ji atsidūrė reanimacijoje. Laimei, viskas praėjo.

„Šiaip jau daug nevekdavau, mano Zodiako ženklas – Avinas, aš linkusi pakovoti. Bet, atsimenu, apsiverkiau tuomet, kai maudydamasi duše pastebėjau, kad pradėjo kuokštais slinkti plaukai. Žinojau, kad taip nutiks, bet vis tiek stovėjau duše ir verkiau. Tų plaukų netrukus buvo pilna ant pagalvės, ant drabužių, tad gydytoja paragino nusiskusti plikai“, – atsiminė Evelina.

Po kelių metų plaukai ataugo tokie patys, kokie ir buvo. Evelina dabar laikoma visiškai pasveikusia, jau praėjusi ir ligos remisija.

Rizika, kad vaiko nesusilauks

Po trejų metų, kai daugiausia laiko leido ligoninėse, mergina dar kurį laiką pagyveno globos namuose, o baigusi 12 klasių išsikraustė į Kauną. Ten su draugais nuomojosi butą, mokėsi vizažistės specialybės, dirbo pardavėja. Pati pasidžiaugia, kad gyveno normalų gyvenimą ir nenuėjo klystkeliais.

Netrukus internetu susipažino su būsimuoju vyru. Gana greitai apsigyveno kartu, o po metų sužinojo, kad laukiasi.

„Vaikelio neplanavome, bet žinia apie jį labai apsidžiaugiau, juolab, kad žinojau, jog kai kurioms merginoms po chemoterapijos pastoti būna labai sunku ar visai nepavyksta. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko, kad turiu rūpestingą vyrą ir šaunų sūnų. Pagaliau mano gyvenime viskas gerai“, – sakė Evelina.

Ji jau pagalvoja apie tai, kad rudenį, kai sūneliui sueis dveji, norėtųsi jį leisti į darželį, o pačiai grįžti į studijas bei į darbą. Moteris tikisi, kad pavyks viską suderinti – dabar jėgų jai netrūksta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.