Erdvės gimtinėje pritrūkęs žurnalistas Niujorke mezga pažintis su garsenybėmis

„Niujorke tenka lipti per galvas, jei nori ką nors pasiekti. Turi mokėti už save pakovoti. Tas miestas – betoninės džiunglės, tad reikia sugalvoti, kaip jose išlikti ir tapti laimingam“, – taip kalbėjo žurnalistas Arnoldas Šmitas (34 m.), už Atlanto kuriantis svaiginančią karjerą ir mezgantis pažintis su Holivudo garsenybėmis.

 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Iš Punios miestelio kilęs žurnalistikos magistras A.Šmitas daugiau kaip 10 metų dirbo įvairių šalies televizijų informacinėse ir pramoginėse laidose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Iš Punios miestelio kilęs žurnalistikos magistras A.Šmitas daugiau kaip 10 metų dirbo įvairių šalies televizijų informacinėse ir pramoginėse laidose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Iš Punios miestelio kilęs žurnalistikos magistras A.Šmitas daugiau kaip 10 metų dirbo įvairių šalies televizijų informacinėse ir pramoginėse laidose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Iš Punios miestelio kilęs žurnalistikos magistras A.Šmitas daugiau kaip 10 metų dirbo įvairių šalies televizijų informacinėse ir pramoginėse laidose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Iš Punios miestelio kilęs žurnalistikos magistras A.Šmitas daugiau kaip 10 metų dirbo įvairių šalies televizijų informacinėse ir pramoginėse laidose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Iš Punios miestelio kilęs žurnalistikos magistras A.Šmitas daugiau kaip 10 metų dirbo įvairių šalies televizijų informacinėse ir pramoginėse laidose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Modelio duonos paragavęs Arnoldas dažnai keičia įvaizdį. Nuolatinė Niujorko kaita jį skatina pasitempti, eksperimentuoti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Aug 2, 2021, 9:22 PM, atnaujinta Aug 2, 2021, 9:22 PM

Įsitvirtinti viename brangiausių pasaulio miestų Arnoldui padėjo ilgas ir kruopštus pasirengimas emigracijos iššūkiams.

Lietuvis lyg patyręs generolas, besiruošiantis mūšiui su priešininkų armija, nuosekliai rėmėsi gerai apgalvota strategija ir taktika, leidusia jam be didelių nusivylimų kopti karjeros laiptais, tapti sėkmės lydimu Amerikos didmiesčio nariu.

A.Šmito patarimai galėtų praversti daugeliui tautiečių, jei jie nutartų sparnus kelti iš Lietuvos ir laimės ieškoti svetur.

Nuo mažens drąsus, smalsus A.Šmitas ir gimtinėje buvo spėjęs nemažai pasiekti. Iš Punios miestelio kilęs žurnalistikos magistras nuo 16-os daugiau kaip dešimt metų su pertraukomis dirbo įvairių šalies televizijų informacinėse ir pramoginėse laidose.

Jam sekėsi, kol vieną dieną pasijuto tarsi avintis išaugtus batus. Lietuvoje vaikinui pasidarė ankšta profesine prasme. Norėdamas geriau suprasti, ką norėtų veikti toliau, jaunatviško maksimalizmo vedamas žurnalistas būdamas 25-erių ryžosi pakeisti aplinką.

Tarpine apmąstymų stotele jam tapo Dominikos Respublika.

„Maniau, kad savo šalyje pasiekiau tai, ką norėjau, tad nusprendžiau pasidairyti naujų horizontų“, – pasakojo A.Šmitas, nutaręs emigruoti.

Dominikos Respublikoje jis planavo išmokti ispanų kalbą, pagalvoti, ko norėtų iš gyvenimo, ir pailsėti nuo ankstesnio darbo. Čia Arnoldas praleido metus ir du mėnesius. Per tą laiką ne tik pakeliavo po salą, pasimėgavo egzotiškomis gėrybėmis, įspūdinga gamta, bet ir neišvengė iššūkių bei pavojų.

Jis nemokėjo ispanų kalbos, o vietos žmonės nekalbėjo angliškai. Į nepažįstamą salą lietuvis atvyko su mažu ispanų kalbos žodynėliu. Pirmą savaitę Arnoldas gyveno viešbutyje, po to metams išsinuomojo butą.

Nors būsto savininkas buvo italas, nemokantis angliškai, Arnoldas, žongliruodamas keliais ispaniškais žodžiais iš savo žodynėlio, sugebėjo ne tik paaiškinti, ko jam reikia, bet ir nusiderėti mokestį už buto nuomą.

Lietuvis butą susirado prestižinėje šalies sostinės Santo Domingo vietoje. Jis žinojo, kad Dominikos Respublika nėra labai saugi šalis, ir netrukus tuo įsitikino.

Po kelių mėnesių vidury dienos jam, einančiam iš parduotuvės, motociklu kelią užtvėrė du vyrai ir į smilkinį įrėmė pistoletą. Užpuolikai, atėmę iš Arnoldo mobilųjį telefoną, nurūko savais keliais.

„Žinojau, kad ten viskas korumpuota, kad nusikaltėliai su policija suka savus sandėrius, tad nesitikėjau, jog vagys bus surasti. Po to įvykio greitai atsigavau ir gyvenau įprastą gyvenimą. Tėvams nesakiau, nenorėjau, kad nerimautų“, – pasakojo A.Šmitas.

Dominikos Respublikoje vis dažniau ėmė šmėžuoti mintys apie Niujorką arba Londoną. Amerika viliojo labiau, tad Arnoldas grįžo į Lietuvą, šiek tiek padirbo televizijoje ir netrukus išvyko apsidairyti į Niujorką.

Pažįstamų dėka nuvyko į kelis renginius, o apsilankymas labdaros centro „Lower East Side Girls Club“, skirto mergaičių laisvalaikio pomėgiams ugdyti, atidaryme daug ką apvertė aukštyn kojomis.

To centro pagrindinės rėmėjos – garsi amerikiečių televizijos laidų vedėja, projekto „America’s Next Top Model“ autorė, modelis Tyra Banks ir Holivudo aktorė Rosario Dawson, su kuria Arnoldui pavyko susidurti akis į akį.

„Kai susipažinome, Rosario manęs paklausė, ar aš modelis. Pasakiau, kad esu žurnalistas. Tačiau ji ėmė mane įkalbinėti kitą dieną nueiti į jos kolegės organizuojamą renginį, kur suvažiuos daug modelių agentūrų atstovų iš viso pasaulio, ir pabandyti sėkmę. Modelio darbas man niekada nebuvo prie širdies. Labiau iš reikalo, o ne iš didelio noro ten nuėjau“, – prisiminė Arnoldas.

Vos atvykęs į Niujorką lietuvis susitiko su advokatais, nes norėjo išsiaiškinti, kokius dokumentus susitvarkyti, kad gyvenimas JAV tekėtų sklandžiai. Tad dar kartą paskambino tiems patiems advokatams ir paklausė, ar priimti siūlymą apsilankyti modelių agentūrų renginyje. Jie patarė nueiti.

A.Šmitas siekė gauti vizą O-1B, kad galėtų JAV siekti žurnalisto karjeros. Ši viza suteikiama užsieniečiui, turinčiam nepaprastų gebėjimų, apdovanojimų meno srityje arba laimėjimų kino, televizijos pramonėje. Kad gautum tokią vizą, būtinai turi atitikti šešis punktus iš aštuonių.

Mados renginyje Arnoldą pastebėjo modelių agentūros atstovai iš Barselonos. Jie iškart pasiūlė pasirašyti sutartį.

„Abejojau, ar man viso to reikia. Juk tuomet tektų vykti į Barseloną. Po savaitės grįžęs į Lietuvą pasikalbėjau su savo advokatais.

Jie patarė pasirašyti sutartį, nes tokiu būdu gaučiau dar vieną punktą, reikalingą vizai gauti. Tas punktas apibrėžia asmens žinomumą, nes kaip modelis dalyvaučiau fotosesijose, reklamose, atsidurčiau įvairiuose tarptautiniuose žurnaluose. Šešis reikalingus punktus vizai gauti jau atitikau, tad nutariau, kad praverstų dar vienas, atsarginis. Nusprendžiau įlįsti į mados virtuvę“, – pasakojo Arnoldas.

Barselonoje Arnoldas gyveno metus. Prašydavo, kad agentūra rastų kuo daugiau darbų Niujorke, nes taip jis galėtų megzti pažintis. Kad ir koks gabus būtum, Niujorke dauguma reikalų tvarkoma per pažintis.

„Turiu pažįstamų, kurie išvyko į Niujorką ar kitą didelį pasaulio miestą, bet greitai nusivylė tenykščiu gyvenimu. O to priežastis – daug ko nebuvo suplanavę iš anksto.

Turi būti tvirtas psichologiškai ir viskam pasiruošęs“, – pabrėžė A.Šmitas.

Modeliu Arnoldas dirbo pusantrų metų, kol gavo Amerikos vizą.

– Ar sunku susipažinti su įtakingais žmonėmis ir tikėtis jų pagalbos?

– Lietuvoje buvau drąsus, skambindavau tiesiai į televiziją ir prašydavau darbo, o Niujorke kitaip. Ten veikia didelės korporacijos ir paskambinęs nieko negausi. Aplink save suburti svarbių asmenų ratą – labai sudėtinga misija. Niujorko ar Los Andželo gyventojai be užuolankų tai vadina savo antruoju darbu. Išbandžiau įvairius būdus megzti pažintis, lankiausi renginiuose, parodose.

Niujorkas – atviras miestas, tad eidamas gatve ir matydamas vykstantį parodos atidarymą turi nepatingėti užeiti, gal ten su kuo nors susipažinsi. Turėjau vieną pažįstamą, kuris kartkartėmis pakviesdavo į kokį nors renginį arba pasakydavo, kur vyksta vakarėlis.

Amerikoje yra paslauga „Network dinner“ („Tinklo vakarienė“). Tos vakarienės skirtos atsipalaiduoti po kasdienių darbų, mėgautis naujomis pažintimis su panašiai mąstančiais asmenimis ir skaniais patiekalais.

Iš anksto reikia susimokėti tam tikrą sumą pinigų, ir vakarienės organizatoriai tave įtraukia į dešimties ar penkiolikos žmonių grupę iš panašių veiklos sričių. Tokiose komunikavimo vakarienėse dalyvavau ne kartą.

Kartasi atrodydavo, jog nebėra noro vaikščioti į vakarėlius, parodas, vakarienes, kur turi pasakoti tą pačią savo gyvenimo istoriją, tačiau įtikindavau save, kad tai mano darbo dalis, kad be svarbių žmonių pagalbos užtruksiu gaudydamas sėkmės paukštę. O savo istoriją reikia pasakoti kuo įdomiau, kad atsitiktinai sutiktas žmogus tavimi susidomėtų.

Niujorkiečiai pasižymi tiesmukumu. Jie tiesiai šviesiai pasakys, ar tave mėgsta, ar ne. Man šis bruožas patinka, nes ir aš nesu linkęs slėpti savo nuomonės. Ten visi susitelkę į savo darbus, karjerą ir neturi laiko sukti ratų aplinkui, kurti iliuzijų.

Per visą tą laiką, kiek gyvenu Niujorke, viską gavau tik per rekomendacijas, dėl darbo niekur nesu siuntęs savo gyvenimo aprašymo.

Yra agentai, kurie ieško darbų, bet man jų paslaugomis neteko naudotis. Sekėsi būti tinkamu metu tinkamoje vietoje. Kad ir kaip ciniškai nuskambės, šiek tiek reikia lipti per galvas, jei nori Niujorke ką nors pasiekti. Man nereikėjo dirbti juodų darbų, iš karto pradėjau darbuotis beveik pagal profesiją.

Natūralu, kad atvykęs į svetimą kraštą turi viską pradėti nuo nulio, nes amerikiečiams visiškai nesvarbu, ką esi pasiekęs Europoje. Jiems nebuvo aktuali mano televizinė karjera. Jie sakydavo: „Mums reikia, kad parodytum, ką čia nuveikei.“

– Ar dėl tos kovos už save nekyla intrigų, pavydo, nebūna išdavysčių?

– Lietuvoje įprasta pavydėti tam, kuriam labiau sekasi. Niujorke su pavydu beveik nesusidūriau, nes sukuosi tarp žmonių, kurie jau šį tą pasiekę. Mano rate žmonės – iš labai skirtingų profesijų. Natūralu, kad lipant per galvas gali kilti nepasitenkinimas iš tos pačios srities kolegų. Sąmoningai siekiu turėti kuo mažiau tikrų draugų iš tos pačios srities.

Niujorke vyksta kova už būvį, bet šis miestas man suteikia energijos ir verčia judėti į priekį. Jei nepasitikėsi savimi, konkurencija tave sužlugdys.

– Sakėte, kad taip kaip jums retai kam susiklosto aplinkybės.

– Reikia turėti tvirtą charakterį, o baimes būtina pamiršti, nes miesto džiunglės praris. Jei atvažiavęs į Niujorką nežinai, ko nori, bus sunku.

Gavęs rekomendacijas patekau į tarptautinį televizijos kanalą „Discovery“. Jame daugiausia kuriami dokumentiniai filmai apie mokslą, technologijas, istoriją, gamtą.

Dirbau kaip vienas prodiuserių, kai pusantrų metų buvo kuriamas ilgametražis dokumentinis filmas „Tigerland“ (2019 m.). Filmas pasakoja apie tigrus – vienus greičiausiai nykstančių gyvūnų Žemėje. Gamtosaugininkai ir Indijos bei Butano gyventojai tikisi padvigubinti laukinių tigrų populiaciją iki 2022 metų.

Filmo režisierius – britas Rossas Kauffmanas, 2005 metais laimėjęs „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą „Born into Brothels“, o prodiuseris – amerikietis aktorius, režisierius ir rašytojas Fisheris Stevensas, 2010 metais laimėjęs „Oskarą“ už dokumentinio filmo „The Cove“ režisūrą. Filmavimo darbai vyko Sibire, Tailande, Butane ir Indijoje.

Tokia kinematografinė veikla man buvo naujovė, prieš tai niekada nebuvau dirbęs prie dokumentikos.

Dabar darbai su „Discovery“ kanalu šiek tiek pristabdyti, nes pandemijos įkarštyje filmavimai nevyko.

Pastaruoju metu dirbu su keliomis prodiuserių kompanijomis prie skirtingų projektų. Kaip vienas prodiuserių daugiausia dirbu prie amerikiečių dizainerio Tommy Hilfigerio dokumentinio filmo, taip pat dalyvauju kuriant muzikinius klipus. Viena tokių žvaigždžių – atlikėja Taylor Swift.

Su keliais kolegomis kuriame pažinčių programėlę, kurios pagrindas – surasti antrąją pusę remiantis astrologija. Šiuo metu Amerikoje astrologija išgyvena aukso amžių, ypač tarp jaunų žmonių. Turiu keletą privačių klientų, kuriems kuriu reklamą.

– Ar sunku pragyventi Niujorke?

– Niujorkas – brangus miestas. Jame gali bandyti gyventi, bet aš norėjau gyventi gerai. Iš anksto buvau pasiruošęs, kad kurį laiką negalėsiu dirbti, kol negausiu reikiamų dokumentų, todėl pradžiai turėjau pasitaupęs pinigų.

Žinojau, kad jokio nelegalaus darbo nedirbsiu. Niujorke svarbu žinoti savo vertę, nesigriebti bet kokio darbo.

Dabartinė mano veikla leidžia man gyventi, kaip noriu, keliauti. Manhatane nuomojuosi dviejų kambarių butą – Niujorke daug paprasčiau nuomotis butą, nei bandyti jį įsigyti.

Pavyzdžiui, nusiperki butą, susimoki kelis milijonus JAV dolerių, tačiau kiekvieną mėnesį dar turi mokėti kelis tūkstančius dolerių už vadinamąją namo priežiūrą, apsaugą ar jo teritorijoje esantį sporto klubą. Niujorke mokesčiai labai dideli. Už buto nuomą moku apie 4 tūkstančius JAV dolerių (apie 3,4 tūkst. eurų).

Visi žino, kad vieną dieną Niujorke gali labai sektis, o kitą dieną atsivers bedugnė.

Turi būti pasiruošęs, jei atslinktų juodi debesys.

Kartais pasikalbu su benamiais, jie pasakoja, kad į šį miestą atvyko turėdami didelių svajonių, bet po kažkiek laiko jų susikurtos iliuzijų pilys subyrėjo.

Šiuo metu gyvenu nepriklausomą gyvenimą tiek finansiškai, tiek asmeniškai, tiek darbo prasme. Tam tikrą dalį pinigų atsidedu, nes Amerikoje pensijų sistema kitokia – pats turi sukaupti didelę dalį pinigų.

Niujorke įprasta, kad net gerus darbus turintys žmonės butą nuomojasi keliese. Ir dėl to nesijaučia nepatogiai, nes visi daug dirba, į namus grįžta tik pernakvoti.

Aš mėgstu gyventi vienas. Pradžioje turėjau kambarioką, nes norėjau pasižiūrėti, kaip viskas klostysis.

– Pažįstate daug garsenybių, kai kurios itin ekscentriškos.

– Holivudo aktorė R.Dawson labai miela. Ji mane užkalbino ir susidomėjusi visko klausinėjo. Gal išpuikti jai neleido žinojimas, kad bilietą į Holivudą ji gavo tarsi iš nieko, kai buvo 15 metų.

Jos istorija – geriausias klasikinio posakio „atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje“ pavyzdys. Ji sėdėjo savo kuklaus namo prieangyje ir mėgavosi gražia diena, kai ją pastebėjo režisierius Larry Clarkas ir scenaristas Harmony Korine’as. Jie pakvietė Rosario į savo filmą „Kids“ („Vaikučiai“) atlikti vieno iš pagrindinių vaidmenų.

Nors R.Dawson neturėjo jokios aktorystės patirties, jai buvo suteiktas šansas. Po pirmojo pasirodymo didžiajame ekrane Rosario karjera pradėjo plėtotis kaip riedantis sniego rutulys.

Turiu keletą neblogų pažįstamų Los Andžele. Su prodiuseriu, režisieriumi, specialiuoju „Vanity Fair“ korespondentu Mattu Tyrnaueriu esame geri bičiuliai. Jo sukurtas dokumentinis filmas „Valentino: paskutinis imperatorius“ 2010 metais buvo nominuotas „Oskarui“.

Su M.Tyrnaueriu susipažinau bare, pradėjome kalbėtis, pasikeitėme telefono numeriais ir nuo to laiko palaikome ryšį. Jis mane kviečia į filmų premjeras. Neseniai Mattas iš savo geriausio draugo garsaus aktoriaus Jacko Blacko nusipirko namą, buvau pas jį svečiuose.

Vienas pažįstamas Los Andžele renginyje mane supažindino su aktore Kate Beckinsale.

Pažintys ten mezgasi tinklo pynimo principu – vienas pažįsta kitą, kur nors vyksta vakarėlis, gimtadienis, kūrybinis projektas.

Kelis kartus esu prie vieno projekto dirbęs su socialinių tinklų žvaigžde Kim Kardashian ir jos dukra. Labai maloni moteris.

Niujorke ar Los Andžele gali bet kada ir bet ką susitikti. Pavyzdžiui, su translyčiu amerikiečių modeliu, dainininke, plastinių operacijų karaliene Amanda Lepore pažintis užsimezgė klube. Vėliau su ja norėjau daryti interviu ir netgi ketinau ją atvežti į Lietuvą, kad čia pasifilmuotų, bet planas neišdegė.

Išskirtinės išvaizdos A.Lepore atrodo įspūdingai – akimirksniu prikausto dėmesį, nors yra mažutė, miniatiūrinė. Ji gyvena dėmesiu. Kiekvienas nori su ja nusifotografuoti, o ji tai mielai daro.

– Kaip Niujorke jums klostosi meilės reikalai?

– Niujorkas – vienišių miestas. Skubančiame, daugiakultūriame mieste sudėtinga su kuo nors užmegzti draugystę ir ją puoselėti, tad ką kalbėti apie meilės reikalus. Ten visi susitelkę į save, savo karjerą.

Be to, niujorkiečiai nemėgsta sakyti, kad eina į pasimatymą. Tas žodis daugelį gąsdina. Labiau priimta sakyti: mes nesusitikinėjame, mes kartkartėmis susitinkame. Žmonės bijo atsakomybės, įsipareigoti. Dažnai susipažinę su kuo nors svarsto, kad ateityje ras geresnį variantą.

Šiuo metu esu vienišas. Dar nenoriu rimtų santykių, nes manau, kad man dar reikia daug ką pasiekti.

– Dažnai keičiate įvaizdį. Kas jus įkvepia?

– Dabar mano plaukai balti. Gyvenant dideliame mieste norisi praskaidrinti kasdienybę. Niujorkas nuolat keičiasi, neleidžia nuobodžiauti. Miesto kaita skatina pasitempti, eksperimentuoti. Mėgaujuosi kiekviena galimybe išsiskirti iš aplinkos.

Buvo metas, kai sugalvojau auginti ilgus plaukus. Juk kol auga plaukai, pats laikas su jais pažaisti. Niujorke norisi, kad tave prisimintų ir dėl darbų, ir dėl išvaizdos, kitaip ištirpsi minioje.

Stengiuosi atrodyti gerai, nes niekada negali žinoti, ką sutiksi eidamas gatve. Nuo mažens turiu stiliaus pojūtį.

– Niujorką vadinate namais. O kokios šiuo metu jūsų sąsajos su Lietuva?

– Neseniai dvi savaites viešėjau Lietuvoje. Ji visada yra mano širdyje. Gimtinėje nebuvau buvęs trejus metus. Aplankiau tėvus, buvau labai jų pasiilgęs. Po ilgo laiko turėjau progos pasimėgauti lietuviška vasara.

Neapsakomas malonumas buvo išėjus į sodą nuo medžio nusiskinti vyšnią ar lysvėje augančią uogą. Niujorke tai neįmanoma, nebent tektų važiuoti daug kilometrų į ūkius, susimokėti už galimybę pačiam nusiskinti uogų. Bet tai nebūtų tas pat, kas jų nusiskinti Lietuvoje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.