Su pakistaniečiu šeimą sukūrusi lietuvė ir po skyrybų liko ištikima islamui

Kai Anglijoje gyvenanti lietuvė Daiva Keršytė (42 m.) ruošiasi išeiti į lauką, net ir karštą dieną dažniausiai velkasi drabužį ilgomis rankovėmis, pridengia kojas iki kauliukų, o galvą apsigobia skara – juk ji musulmonė, tad aplinkiniams negali demonstruoti nepridengto kūno nei plaukų.

 Daiva jau beveik su dešimtmečius yra musulmonė.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Daiva jau beveik su dešimtmečius yra musulmonė.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Moteris kartais dirba modeliu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
 Moteris kartais dirba modeliu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
 Moteris tikina, kas islamas jai natūraliai prilipo.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
 Moteris tikina, kas islamas jai natūraliai prilipo.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br>MS Photographyno nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br>MS Photographyno nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Tai, kad Daiva – musulmonė, netrukdo jai įdomiai atrodyti.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daiva dažnai tampa ir savo gamybos kvepalų bei papuošalų reklaminiu veidu.<br>San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
 Magnetinės sagės, su kuriomis musulmonėms patogu susegti skaras.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
 Magnetinės sagės, su kuriomis musulmonėms patogu susegti skaras.<br> San Vid Photography ir asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Sep 27, 2021, 7:04 PM, atnaujinta Sep 28, 2021, 10:44 AM

Penkis kartus per dieną Daiva turi melstis Alachui, tačiau prisipažįsta, kad šiam priesakui nusižengia – nesugeba susiplanuoti dienotvarkės taip, kad viskam atrastų laiko. Tačiau per ramadaną ir ji, ir jos vaikai sąžiningai pasninkauja.

Savo viduje Daiva jaučiasi tikra musulmonė – ir ne dėl vyro, su kuriuo maždaug prie dešimtmetį išsiskyrė, o dėl savęs.

Svetur Daiva gyvena nuo 2000-ųjų, taigi jau pusę savo gyvenimo.

Netrukus po to, kai atvyko į Angliją, ji ir susipažino su savo buvusiu vyru. Pirmą sykį jį sutiko draugų susibūrime, jis atrodė vienišas ir liūdnas, kažkodėl pajuto jam gailestį. „Tas gailestis niekada prie gero neveda…“, – nusijuokė ji.

Netrukus tą vyrą netyčia sutiko parke greta namų (jis gyveno netoliese), kartu paspardė kamuolį, užsiplepėjo. Taip ir užsimezgė ryšys.

Ar vyras, kai santykiai tapo rimti, kalbino ją atsiversti į islamą? „Tikrai ne, čia man, smalsuolei, tie dalykai buvo įdomūs, vis klausinėjau jo apie tikėjimą, jis pasakojo, ir man tie dalykai natūraliai prilipo. Augau postkomunistinėje Lietuvoje, šeima lyg ir buvo tikinti, bet tikėjimas nebuvo gilus, o tai, ką pasakojo būsimas vyras, mane įtraukė. Man ypač patiko tai, kad musulmoniškose šeimose labai stiprus giminių tarpusavio ryšys – jei vienam blogai, visi kiti surems pečius, kad jam padėtų. Dar katalikybėje mane traumuodavo tas momentas, kai reikdavo eiti išpažinties ir kunigui pasakoti nemalonius dalykus apie save, tad labai patiko, kad islame su Dievu bendrauji tiesiogiai ir vien jo širdyje atsiprašai už savo nuodėmes...“, – pasakojo Daiva.

Pridūrė, kad musulmonai jai niekuomet neatrodė grėsmingi žmonės („gal dėl to, kad mažai žūrėjau televizorių“), priešingai, jie atrodė jai įdomūs, kultūringi, išsilavinę, meniški.

Taigi ji nuoširdžiai priėmė islamą. Ir kai su vyru išsiskyrė, jai nekilo minčių, kad tikėjimo reiktų atsisakyti.

Skirtingą europiečių ir mulsumonų požiūrį į šeimą, pasak pašnekovės, iliustruoja ir toks faktas, kad kai vestuves šventė Anglijoje su jo gimine, susirinko 300 svečių (neretai jų būna ir daugiau). Po to vestuves šventė Lietuvoje su jos gimine, ir turėjo dalyvauti 35 žmonės, iš kurių pora neatvyko.

Musulmonų šeimos yra didelės, broliai ir seserys, jų vaikai, tetos ir nauji sutuoktiniai noriai bendrauja, padeda vieni kitiems – geras jausmas pakliūti į didžiulę mylinčią šeimą.

„Beje, su buvusiu vyru ir dabar pabendraujame, išsaugojome draugiškus santykius, vaikų iš manęs atimti ir kažkur išsivežti, kaip kai kas gąsdina, jis nemėgino“, – sakė moteris, auginanti 17 m. sūnų ir 9 m. dukrą.

Jos vaikai taip pat musulmonai, tačiau Daiva linkusi jiems leisti apsispręsti dėl gyvenimo būdo patiems. Pavyzdžiui, paauglystės sulaukusi dukra turėtų pradėti dengti plaukus ir rankas bei kojas (dabar jai to daryti dar nereikia), bet yra merginų, kurios šio reikalavimo griežtai nesilaiko, tad ir Daiva savo dukrai netrukdys elgtis taip, kaip jai norėsis.

Beje, pati pašnekovė, kai dar gyveno susituokusi, vienu metu buvo sumaniusi rengtis itin griežtai – rengdavosi burką, kuri dengdavo ir visą veidą, tik akis palikdavo atviras. Tiesiog jai buvo įdomu, kaip jausis, šitaip vilkėdama. Tačiau tą daryti nustojo po 2005 m. Londono metro musulmonų įvykdytų teroro aktų, kai kilo net grėsmė, kad gatvėje dėl tokios aprangos bus užpulta.

„Kodėl tu – teroristė?“

Pašnekovė sako, kad jos tėvai nebuvo labai nusigandę, kad dukra virto musulmone – ji jaunystėje buvo maištaujanti mergina, tad gimdytojai buvo nusiteikę, kad ir islamas – tai jos protestas prieš sistemą, kuris netruks praeiti.

„Jiems gal labiausiai kliuvo tai, jog aš nevalgau kiaulienos. Mama vis įkalbinėjo: „Na, juk čia tik spirgučiai, tik spirgučiai, ne tikra kiauliena – gali paragaut“, – nusišypsojo atsiminusi Daiva, kiaulienos nevalganti jau 21 metus.

„O kiti vyresni giminaičiai, būdavo, šneka šneka su manimi telefonu, ir staiga klausia: „Na, bet kodėl gi jūsų šeima tokie, na, teroristai?“ Paklausdavau, ką blogo mes esame padarę, bet, aišku, jie nieko nepasakydavo“, – pastebėjo moteris.

Gatvėje jai ne kartą yra tekę sutikti piktų žvilgsnių ir girdėti piktų replikų – ir gimtinėje, ir Anglijoje, kur jas taip pat laidė lietuviai, nemanę, kad ji jų žodžus supras. „Man rodos, Lietuvoje žmonės po truputį darosi supratingesni, priimantys ir kitas kultūras. Ir piktų žvilgsnių jau mažiau. Gal padeda ir tai, kad aš visada buvau optimistė ir į piktus žvilgsnius atsakau šypsena – tai negi pulsi tą, kuris tau šypsosi“, – pastebėjo Daiva.

Dėl to ji dabar ir linkusi atvirai kalbėti apie savo tikėjimą – nori, kad žmonės geriau jį suprastų ir suvoktų, kad anaiptol ne visi musulmonai yra teroristai. Pasak jos, ji pažįsta ne vieną lietuvaitę, kuri irgi priėmusi islamą, bet savo pasirinkimo neviešina ir gal net nuo artimųjų jį slepia, nes bijo jų reakcijos.

Blizgučiai ir kvapai

Vilkėdama plaukus bei kūną dengiančiais drabužiais, moteris kartais dirba modeliu, stiliste Londono Madų savaitėje ir nuolat dalyvauja savos gamybos kvepalams skirtose fotosesijose.

Mat dabar Daivos pagrindinė veikla – kvepalų bei papuošalų gamyba. Seniau ji kūryba užsiimdavo laisvalaikiu, o pagrindinis jos darbas buvo auklėtojos darbas vaikų darželyje. Įstaigos vadovė ją labai padrąsino, paraginusi imtis kūrybos ir pasakiusi, kad, jeigu nesiseks, bet kada galės sugrįžti pas vaikus.

Su Swarovskio kristalais moteris mėgo dirbti nuo jaunų dienų. „Aš visą laiką buvau kaip šarka, mėgusi blizgučius, ir puošnūs auksu siuvinėti musulmonių moterų drabužiai man labai patinka... Atsimenu, kaip tada, kai finansinės galimybės buvo ypač ribotos, laukdavau išpardavimų po Kalėdų ir prisipirkdavau kristalų su 75 proc. nuolaida“, – sakė emigrantė.

Bene originaliausia ir populiariausia dabar jos siūloma prekė – tai sagė „FabPin“ su itin stipriais paauksuotais magnetais, skirta musulmoniškai skarai susegti – paprastai moterys ją segasi smeigtukais, tačiau tada reikia audinį pradurti, o magnetai skylučių nepalieka.

Na, o kvepalų gamyba Daiva susižavėjo, kai atostogų Egipte metu apsilankė parfumerijos fabrike. Vis svajojo pati sukurti savo kvapą ir pristatyti jį aplinkiniams. Be to, susipažino su taip pat Londone gyvenančia ir kvepalus gaminančia buvusia burleskos šokėja Eglija Vaitkeviče, kuri jai papasakojo apie šio darbo subtilybes, ir sukūrė bei pagamino pirmąjį „Crystal Daiva“ kvapą.

Darbo su arabais ypatumai

Prie savo svajonės gaminti kvepalus Daiva dar labiau priartėjo, kai dalyvavo didelėje tarptautinėje „Global Village“ parodoje Dubajuje: sėdėjo paviljone su Londoną simbolizuojančiais raudonais autobusais, Didžiuoju Benu ir kitomis dekoracijomis ir gamino papuošalus iš Swarovskio kristalų.

Taip pat būdama 6 mėnesius trunkančioje parodoje užmezgė ryšius su klientėmis ir vėliau š Dubajų grįždavo. Palengva susipažino su kvepalų gamintojais, žaliavų prekeiviais, lankėsi jų fabrikuose, o galiausiai pasirašė sutartis ir kuria vis naujus kvapus, o arabai jos idėjas paverčia realybe.

„Tiesa, bendradarbiavimas su jais savotiškas: tie žmonės, kalbėdami apie reikalus, niekuomet nepasako „Ne“. Tarkim, aš pasakyčiau, kad rytoj su jumis susitikti negaliu, nes esu užsiėmusi, o jie visuomet sako, kad gali, o vėliau teisinasi, kad nepavyko ateiti į susitikimą.

Jau šį pavasarį nuotoliniu būdu sutarėme dėl naujo kvapo ir prieš kelias savaites turėjau gauti naujų kvepalų siuntą, bet dar negavau, nes vis kažkas stringa (kvepalai laikomi degu skysčiu, taigi juos atsiųsti nėra labai paprasta). Pradžioje vis sakydavo, kad ateinantį penktadienį juos tikrai turėsiu, po to apskritai nustojo kelti ragelį, na, o aš šiuo metu beveik neturiu ko pasiūlyti pirkėjoms“, – pasakojo Daiva.

Bet šiaip jau jai dabartinis jos darbas labai patinka ir teikia daug džiaugsmo. „Crystal Daiva“ prekinio ženklo kvepalus moterys jau pamėgo. Jų autorė pastebi, kad pradžioje pati verždavosi dalyvauti įvairiausiuose renginiuose, fotosesijose, kur galėdavo pristatyti savo gaminius, o dabar jau sulaukia kvietimų ir gali rinktis, kur dalyvauti nori ir kur – ne.

Ypač kvepalų kūrėją pradžiugina komplimentai, kad jais pasikvėpinę žmonės pasijuto laimingi. „Pavyzdžiui, viena neįgali, nevaikštanti klientė sakė, kad pasikvėpinusi pasijuto, tarsi bėgtų per dykumą. Verkiau ir juokiausi, man buvo taip gera tą išgirdus. Dažnai žmonės siunčia kvepalus dovanų savo mylimiesiems, ir man didelė garbė prisiliesti prie jų laimės. Juk kvepalai – tai ne paprasti skysčio lašai, tai – neįkainojama emocija, kurios lyg ir nematai akimis, bet jauti visa širdimi. Kvapas gali nunešti į tolimiausią pasaulio kampelį ar laikmetį, kur tik nori – teleportuokis ir leisk sau būti laimingu“, – sakė Daiva.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.