Lyg perkūnas iš giedro dangaus: po maudynių duše vilnietis atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje

Vilnietis Aurimas Kosteckas (42 m.) kalba vyriškai santūriai ir savo likimu nesiskundžia, bet jo klausytis vis tiek skaudu: būdamas vos 21-erių sveikas ir sportiškas vaikinas staiga dėl iki galo neaiškių priežasčių prarado gebėjimą vaikščioti ir jau pusę gyvenimo juda neįgaliojo vežimėliu.

Aurimas vežimėliu juda pusę savo gyvenimo, nuo 21-erių.<br>T.Bauro nuotr.
Aurimas vežimėliu juda pusę savo gyvenimo, nuo 21-erių.<br>T.Bauro nuotr.
Aurimas su draugu, Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos (LARA) vadovu Aleksandru Pacevičiumi.<br>T.Bauro nuotr.
Aurimas su draugu, Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos (LARA) vadovu Aleksandru Pacevičiumi.<br>T.Bauro nuotr.
 Asociacijos LARA nariams labai reiktų autobusiuko, kad kartu keliauti taptų paprasčiau.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Asociacijos LARA nariams labai reiktų autobusiuko, kad kartu keliauti taptų paprasčiau.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Aurimo su asociacija LARA vasarą organizuotoje dienos stovykloje vaikams su negalia ir jų artimiesiems.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Didžiausias Aurimo pomėgis – žvejyba.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Oct 26, 2021, 7:59 PM, atnaujinta Oct 27, 2021, 12:31 PM

Vieną vėsią 2003-iųjų metų balandžio dieną Aurimas su draugais žaidė krepšinį. Pažaidęs nusiprausė po šaltu dušu. Ir netrukus pradėjo jausti nugaros skausmus, net kojos tirpo. Taip savaitę ir vaikščiojo nutirpusiomis kojomis, pasiremdamas į sieną. „Pamenu, penktadienio vakarą tokios būklės ir nuėjau miegoti – o šeštadienio rytą atsibudęs kojų visai nebejaučiau“, – konstatavo pašnekovas.

Medikai ilgai nerado jo bėdų priežasties, kol galiausiai diagnozavo stuburo slankstelių nervų uždegimą. Ir niekuo negalėjo padėti.

Aurimas beveik dvejus metus praleido ligoninėse, buvo problemų ne tik su stuburu, bet ir su inkstų veikla. Visą laiką galėjo tik gulėti, ir tik ant pilvo – dėl to atsirado pragulų, kurios buvo tokios gilios, kone iki kaulų, kad net prireikė odos persodinimo operacijos. Be to, nuo ilgo gulėjimo raumenys nebeveikė, sausgyslės susitraukė, visas kūnas tarsi sustingo ir nebeklausė. Kai pirmą kartą jį pasodino į neįgaliojo vežimėlį, negalėjo jame nė sėdėti, tiesiog gulėjo suglebęs.

Negi nieko nebuvo įmanoma padaryti, kad jaunas vaikinas vėl atsistotų ant kojų? „Kiek žinau, ne. Dabar kojas šiek tiek jaučiu, bet iš to mažai naudos“, – nedaugžodžiavo Aurimas.

Turbūt nė nereikia aiškinti, kad ir psichologiškai jaunuolis, kuris neseniai buvo sveikas ir daug sportavo, staiga atsidūręs lovoje ir negalėdamas savimi pasirūpinti, jautėsi sugniuždytas.

„Mūsų šeimą tais 2003 m. tiesiog užgriuvo nelaimės – nutiko mano trauma, paskui darbe žuvo mano tėvas, seneliui ir motinai buvo diagnozuotas vėžys“, – pasakojo Aurimas.

Laimei, jo mama pasveiko – jie ir dabar gyvena kartu, tik pardavė butą Vilniuje, kuris buvo trečiame daugiabučio aukšte ir kuriame nebevaikštantis vyras būtų tiesiog įkalintas, ir persikrautė į namą užmiestyje.

Vežimėliu judėti pašnekovas palengva pramoko, kai po dvejų skirtingose Vilniaus ligoninėse praleistų metų buvo perkeltas į reabilitacijos centrą. Jis prasitarė, kad ten ilgiau nei 3 mėnesius trukusi reabilitacija nelabai kuo tepadėjo – jo sustingusių raumenų ten neišjudino, vėliau jis išsijudino pats – bet ten susirado negalią ilgiau turėjusių draugų, kurie galėjo daug patarti, pakviesti išvykti į gamtą ar dar kur nors.

Daugumos senųjų bičiulių nebeliko, kai prasidėjo vyro kelionės po gydymo įstaigas. Tiesa, vienas geras vaikystės draugas per visus sunkumus liko šalia ir prireikus tikrąja to žodžio prasme nešiojo Aurimą ant rankų.

Kad jis susitaikytų su savo nauja padėtimi ir taptų savarankiškas, išmoktų neįgaliojo vežimėliu ar automobiliu su rankiniu valdymu nuvažiuoti ten, kur, reikia, prireikė maždaug 4-5 metų.

„Tiems, kurie dar neseniai atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje, labai patarčiau susirasti seniau jame sėdinčių draugų. Šie pasiūlys kažkur nuvykti, pirmą kartą gal ir bus baisu, bet paskui norėsis važiuoti vėl ir vėl“, – patarė Aurimas.

Rado mėgstamą veiklą

Daugiau draugų Aurimas susirado, prieš septynerius metus prisijungęs prie Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacijos (LARA) veiklos, apie kurią kalba daug mieliau, nei apie savo skaudžius išgyvenimus.

„Asociacija organizuoja įvairias stovyklas, varžybas ir renginius, kad neįgalieji neužsisėdėtų namuose, o kažkur išsiruoštų ir smagiai nemokamai praleistų laiką, susirastų naujų bičiulių. Šią vasarą pirmą kartą rengėme stovyklą tėvams su neįgaliais vaikučiais prie Tapelių ežero (mums padėjo „Asistentinis Taksi“, asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ bei „Spanguolės virtuvė“).

Dalyvavo apie 60 vaikų su tėvais, ir visi liko labai patenkinti. Kai kurie tėvai iki tol su kitokiais vaikais bijodavo eiti į renginius, o atsidūrę tarp likimo draugų pamatė, kad tai – nieko baisaus. Rudenį su išvykomis kiek ramiau, bet netrukus važiuosime prie jūros, kur visi norintieji galės prasilėkti vėjaračiais – ne visi ir žino, kad yra tokia smagi neįgaliesiems tinkama pramoga, kai vėjui pučiant leki pajūriu“, – pasakojo pašnekovas.

Su asociacijos LARA vadovu, taip pat neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiu Aleksandru Pacevičiumi, Aurimas tapo gerais draugais. Vyrai kartu rūpinasi asociacijos reikalais ir drauge vis traukia pažvejoti, nes tai daryti abu labai mėgsta.

Tiesa, rasti žvejybai tinkamą vietą, sėdint ratukuose, gali būti sudėtinga – pavyks pasiekti tik retą pakrantę. Būtent Aurimo idėja buvo įrengti neįgaliems žvejybai tinkamą vietą šalia Vilniaus. Tam skirtas lieptas su patogiu privažiavimu buvo įrengtas prie Tapelių ežero. Prisidėjo Vilniaus savivaldybė, savininkas davė sutikimą, o organizaciniais reikalais rūpinosi „TV pagalbos“ veidas Žilvinas Žitkus.

Kviečia prisidėti prie kilnaus tikslo

Rugsėjį asociacija LARA Daugų ežero saloje surengė neįgaliesiems skirtas žvejybos varžybas. Aurimas užėmė garbingą antrąją vietą. Ne tik nugalėtojai, bet ir visi dalyviai buvo apdovanoti puikiais prizais – tikrai nepigiai kainuojančiais žvejybos reikmenimis.

Ir vaikų stovyklos dalyviai mielai dalyvavo žvejyboje ir dovanų gavo meškeres. Rėmėjų paieška rūpinosi pats Aurimas su draugu Aleksandru: „Mes, kadangi mėgstame žvejoti, pažįstame ir žūklės reikmenų parduotuvių savininkų. Dėl prizų į juos ir kreipėmės, taip pat kreipėmės ir į nepažįstamus pardavėjus – ir likome maloniai nustebinti jų geronariškumo. Visi mielai sutiko prisidėti prie gražaus tikslo ir nepagailėjo vertingų prizų; pagrindiniu rėmėju tapo žūklės reikmenų parduotuvė „Salmo““, – pasidžiaugė pašnekovas.

Tačiau gerų žmonių pagalbos asociacijai LARA reikės ir daugiau. Aurimas entuzastingai pasakojo, kad jiems tikrai reikalingas autobusiukas. Iki šiol į žygius ir stovyklas vis vykdavo savu transportu arba nuomodavosi autobusiuką, į kurį pakliūti neįgaliesiems padėdavo sveiki jų bičiuliai.

Tačiau nusprendė, kad tikrai patogiau ir geriau būtų turėti savo neįgaliesiems pritaikytą autobusiuką (nedidelį, kad būtų galima vairuoti, turint B kategoriją), kuriuo galėtų keliauti be didesnių organizacinių rūpesčių.

Prieš kelias savaites LARA atstovai išplatino prašymą prisidėti prie autobusiuko pirkimo feisbuke ir džiaugiasi, kad atsirado gerų žmonių, panorusių prisidėti prie kilnaus tikslo – jau pavyko surinkti 5000 Eur, bet lėšų dar trūksta.

Kaip galima prisidėti prie autobusiuko pirkimo, sužinosite, paspaudę čia.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.