Kšištofo Lavrinovičiaus namuose jau dvylika metų apsilanko vaiduokliai

„Visų švenčių rengėja namuose – mano mylima žmonelė“, – kodėl jau prieš savaitę pradedama ruoštis Helovinui ir kas juodai išpaišo šeimos nariams veidus, pasakojo krepšininkas Kšištofas Lavrinovičius (41 m.).

 Per šventę atitinkamai pasipuošia ir vaikai, ir tėvai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Per šventę atitinkamai pasipuošia ir vaikai, ir tėvai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Moliūgų jie nusiperka dar prieš savaitę ir visi galvoja, kaip juos dekoruos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Moliūgų jie nusiperka dar prieš savaitę ir visi galvoja, kaip juos dekoruos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Tatjanos ir Kšištofo Lavrinovičių šeima mėgsta laiką leisti gamtoje ir rinkti jos dovanas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Tatjanos ir Kšištofo Lavrinovičių šeima mėgsta laiką leisti gamtoje ir rinkti jos dovanas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kšištofo sūnūs ir dukra seka tėvo pavyzdžiu – vyresnėlės atžalos lanko treniruotes, dalyvauja sporto varžybose.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kšištofo sūnūs ir dukra seka tėvo pavyzdžiu – vyresnėlės atžalos lanko treniruotes, dalyvauja sporto varžybose.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniečių Jano ir Vandos Lavrinovičių dvyniai Darjušas ir Kšištofas gimtadienį švenčia lapkričio 1 dieną.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniečių Jano ir Vandos Lavrinovičių dvyniai Darjušas ir Kšištofas gimtadienį švenčia lapkričio 1 dieną.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 2, 2021, 12:15 PM, atnaujinta Nov 2, 2021, 12:15 PM

Didelėje šeimoje smagiai švenčiamos visos šventės, ne tik iš Jungtinių Amerikos Valstijų po pasaulį pasklidęs Helovinas, lietuviškai vadinamas Vaiduoklių švente arba Šiurpnakčiu.

Siautulinga šventė Lavrinovičiams tampa tarsi repeticija, nes kitądien labiausiai pagerbiama gimimo dieną mininti šeimos galva! Per Heloviną vakarienei gali būti patiekta moliūgų sriubos, o lapkričio 1-ąją laukia gardus tortas.

Spalio 31-ąją, Visų šventųjų dienos išvakarėse, minimas Helovinas Kšištofui ir jo broliui dvyniui Darjušui primena artėjantį gimtadienį – jie gimę lapkričio 1-ąją. Jei broliai su šeimomis nesusitinka per Vaiduoklių šventę, neabejotinai tai padaro per gimtadienį ir vienas kitą pasveikina.

Bet šventės nebūtų tokios smagios ir įdomios, jei ne Kšištofo žmona Tatjana (36 m.), kuriai vyras negaili gražių žodžių: „Ji labai kūrybinga. Visąlaik ką nors sugalvoja, sukuria, kad visiems būtų įdomu ir linksma.“

Todėl ne tik Kšištofas, bet ir poros vaikai Danielius (14 m.), Dominykas (12 m.), Emily (8 m.) ir šešių mėnesių Kristianas nekantriai laukia Vaiduoklių šventės linksmybių. Pasipuošti namiškiams padeda Tatjana – juodai dažo vyro ir jauniausių vaikų veidus, nes vyresnieji jau patys moka. Mama atžaloms prieš šventę nuperka heloviniška atributika papuoštų rūbų.

Jų įsigyti nėra sunku, nes parduotuvėse prieš šią šventę atsiranda namų drabužių bei pižamų, margintų kaukolėmis, moliūgais.

Aukštaūgiam krepšininkui būtų sudėtinga surasti Helovino kostiumą, tad Kšištofas tą vakarą apsirengia juodus marškinėlius, juodus džinsus ir užsideda spalvingą kepurę.

Kšištofas jau prieš savaitę nuperka šventės simbolių – moliūgų. Kodėl taip iš anksto šios oranžinės daržovės atkeliauja į namus?

„Be moliūgų nebūtų Helovino. Kiekvienais metais jų perkame ir išdrožiame kuo baisesnį personažą. Pirmiausia reikia pasirūpinti moliūgais, po to galvojame, kaip juos išpiešime, ką išdrošime. Kai nutariame, tenka dar nupirkti dažų, vinių“, – apie pasiruošimą pasakojo krepšininkas.

Lavrinovičių Helovino tradicija tęsiasi bemaž dvylika metų ir nuo to karto nė sykio šventė nebuvo praleista. Keitėsi tik scenarijus – Kšištofas Vaiduoklių šventę rengė namuose tik su šeima, šėlo su draugų ar brolio šeimomis, ėjo su artimaisiais į kavinę, kuri tądien kvietė persirengėlius vaiduoklius.

Tad kiekvienais metais Helovinas vis kitoks, nes dažniausiai šventės scenarijus priklauso nuo krepšininko užimtumo. Jei ir vėlai Kšištofas grįžtų po rungtynių, ši šventė bet kokiu atveju būtų minima, nes didelės šeimos galva nedrįstų griauti nusistovėjusių tradicijų: „Tada kartu pasėdime su šeima, išgeriame arbatos, pagąsdiname vienas kitą ir to pakanka, kad sukurtume Helovino nuotaiką.“

K.Lavrinovičius taip pat papasakojo, kaip šeima leidžia įprastus savaitgalius.

– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?

– Krepšinio sezono metu ir kai vaikai lanko mokyklą, laisvų savaitgalių beveik nebūna.

Kadangi aš fizinę formą palaikau žaisdamas Vilniaus krepšinio mėgėjų lygoje, du vyresnieji sūnūs lanko krepšinį, dukra – tenisą, vieną kurią savaitgalio dieną dažniausiai vyksta varžybos. Jeigu sekmadienį nėra rungtynių, visa šeima einame pasivaikščioti į Vingio parką. Svarbiausia, kad visi galėtume pabūti kartu.

Namuose stengiamės nesėdėti. Gyvename miesto centre, laisvą dieną nusižengiame sveiko maisto taisyklėms – išeiname pavalgyti picų, cepelinų, nes vaikai tai labai mėgsta.

– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?

– Pagalvoju, jeigu laukia atsakingos rungtynės.

– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?

– Jeigu rungtynės vyksta penktadienį, grįžtu namo vėlokai, tačiau vis vien visa šeima vakarieniaujame kartu.

Labai retai būna, kad pietaujame ar vakarieniaujame atskirai. Stengiamės visąlaik sėsti prie stalo kartu.

– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?

– Aišku, norėtųsi ilgiau pamiegoti, bet nelabai pavyksta. Ryte mankštinuosi arba sportuoju, vykstu stebėti vaikų varžybų. Jeigu laisva diena, pamiegame iki dešimtos valandos. Tuomet reiškia, kad jau išsimiegojome. Tačiau tai būna labai retai. Šeštadienį dažniausiai keliuosi aštuntą ar pusę devynių.

– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?

– Prieš dieną ar dvi pradedame planuoti, ką veiksime laisvalaikiu, nes anksčiau suplanuoti nėra galimybės.

Neturime aiškaus grafiko, kad galėtume suplanuoti dviem savaitėms į priekį. Varžybų grafikas nepastovus, todėl prieš dieną paaiškėja, ar bus laisva. Tuomet paplanuojame, ar su vaikais eisime į baseiną, ar į filmą.

Svarbiausia, kad laisvalaikį visi praleistume maloniai. Nėra taip, kad mes su žmona Tatjana nusprendžiame ką nors veikti nepasitarę su vaikais. Paklausiame jų, kur norėtų apsilankyti, ir sudarome bendrą planą, kad visiems būtų įdomu ir patogu.

– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?

– Rengiuosi tik sportiškai. Geriausiu atveju, jeigu einame į kokią kavinę ar restoraną, kad gražiau atrodyčiau, apsimaunu džinsus. Mėgstu apsirengti sportiškais patogiais drabužiais, nes turint didelę šeimą tenka daug judėti. Tarkim, reikia sudėti vaikišką vežimėlį į automobilį, tai padaryti patogiau ir paprasčiau, kai esu apsirengęs sportiškai.

Vasarą dažnai vilkiu marškinėlius, šortus, apsiaunu sportbačius. Šaltam orui turiu įvairių sportinių kostiumų.

– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?

– Jeigu šeštadienis laisvas, pusę dienos skiriame butui tvarkyti: vaikai tvarko savo kambarius, mes su žmona – savo. Žmona sutvarko virtuvę, pagamina ką nors valgyti.

Tada su vaikais galime pasivažinėti riedučiais, dviračiais, nueiti į baseiną. Stengiamės rinktis skirtingas pramogas.

– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?

– Iki trisdešimtmečio patikdavo ilsėtis su draugais. Nuo trisdešimties metų patinka ilsėtis tik su šeima.

– Kaip geriausiai pailsite – sportuodami, tvarkydamiesi, skaitydami, žiūrėdami televizorių?

– Įvairiai. Nelygu, koks sportas. Jeigu mankštinuosi savo malonumui, galima pailsėti.

Jeigu noriu pailsėti nuo darbo, bet ką galiu veikti – ir filmuką su vaikais pažiūrėti, ir knygą paskaityti arba nueiti su šeima į baseiną, pirtį.

– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?

– Pastaruoju metu su žmona norėtume nueiti į teatrą, bet nepavyksta. Teatro premjeros rodomos vėlesniu metu negu filmų seansai, todėl nueiname į kokį filmą, kad anksčiau grįžtume namo ir nueitume miegoti su vaikais. Kadangi jauniausiam sūnui tik pusė metų, išėjimą į teatrą vis atidedame. Gulamės į lovas apie dešimtą valandą, o užmiegame apie vienuoliktą.

– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?

– Nėra prasmės, nes per mažai laiko. Turbūt daugiau pavargtume negu pailsėtume.

Vasarą stengiamės išskristi kur nors savaitei ar dviem, kad pailsėtume.

– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?

– Pastaruoju metu truputį pradėjau gaminti – moku iškepti vištieną ar kitokią mėsą, padaryti salotų. Ruošiu tokius patiekalus, kuriuos leidžia pagaminti mano sugebėjimai.

– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?

– Nėra tokių. Mėgstu viską daryti, būti aktyvus. Man būtų didžiausia kančia gulėti visą dieną namuose ir nieko neveikti.

– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?

– Atgaiva.

– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?

– Ne, su krepšininkais nesidalijame įspūdžiais, ką veikėme laisvą dieną. Apie viską pasakojame tik artimiems žmonėms – tėvams, broliui.

– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?

– Toks, kad jaustum malonumą. Dar geriau, kad poilsis būtų naudingas – malonu aplankyti muziejų ir pažiūrėti paveikslų, parodyti vaikams naujoves. Poilsis turi būti malonus bei naudingas ir patiems, ir vaikams.

– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?

– Turbūt dviračiu. Bet patinka ir žygiai pėsčiomis.

– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?

– Neturime atskiros sąskaitos atostogoms, bet stengiamės, kad vasarai liktų tam tikra pinigų suma poilsiui.

Jeigu didesnę sumą atidėjome, žiūrime, kur keliausime, kur atostogausime. O jeigu neatidėjome pinigų, važiuojame į savo sodybą.

– Idealus laisvadienis – tai...

– Svarbu laiką leisti prasmingai ir aktyviai.

– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?

– Įspūdingiausio gal neprisiminsiu, bet man svarbiausia laisvą dieną pabūti su šeima. Kai visa šeima yra šalia manęs, jaučiuosi labai gerai, esu laimingas!

– Apie kokį savaitgalį svajojate?

– Gerai būtų kur nors su žmona išvykti dviese, bet nematau galimybių. Visa tai atidedame vėlesniam laikui, kai paaugs vaikai.

Kai turėjome tik du vaikus, juos penkioms dienoms buvome palikę tėvams ir su Tatjana išvykome į Barseloną. Labai gerai praleidome laiką, tikiuosi, kad dar turėsime tokių galimybių. Bet būdami Barselonoje po dviejų trijų dienų jau pasiilgome vaikų, norėjosi grįžti, nes žinojome, kad ir jie be mūsų liūdi.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.